Vinilinė plokštelė - tai analoginio garso laikmena, diskas, ant kurio yra išraižytas spiralinis griovelis, kuris kinta pagal garso bangą. Griovelis dažniausiai prasideda ties plokštelės kraštu, o baigiasi ties viduriu (beveik visuomet uždaru žiediniu grioveliu). Vinilinės plokštelės paprastai apibūdinamos pagal jų skersmens dydį (30 cm, 25 cm, 17,5 cm ir kt.), sukimosi greitį (33, 78, 45 aps/min.). Didžiąją XX a. dalį vinilinės plokštelės buvo pagrindinė terpė, naudojama muzikos atkūrimui, pakeitusios fonografo cilindrus. Vėlyvajame 8-ajame dešimtmetyje skaitmeninės laikmenos įgijo didesnę rinkos dalį ir 1991 m. išstūmė vinilines plokšteles. Tačiau, jos tebėra leidžiamos ir XXI amžiuje. Apie 2008 m. plokštelės atgavo populiarumą, buvo parduota apie 2,9 mln. vnt.
Nors ir ne visada tiesiogiai susijęs su svoriu, vinilinių plokštelių vertė gali svyruoti nuo kelių centų iki dešimčių tūkstančių eurų, o kartais ir gerokai daugiau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: retumo, būklės, istorijos ir netgi atlikėjo populiarumo.
Plokštelių kokybės vertinimas
Kolekcionieriai ir pardavėjai naudoja standartinę sistemą plokštelių ir jų viršelių būklei apibūdinti. Ši sistema padeda suprasti, ko tikėtis iš perkamos plokštelės.
- MINT (M) - kokybė yra ideali visais atžvilgiais. Greičiausiai niekada nebuvo naudota, vinilinė plokštelė gros puikiai, be garso atkūrimo defektų. Įraše nebus aiškių nusidėvėjimo požymių. Vinilinės plokštelės viršelis nebus susiraukšlėjęs, skylėtas, prakirptas ir neturės kitokių panašių defektų.
- NEAR MINT (NM arba M-) - beveik ideali kokybė. Plokštelė gulėjusi lentynoje ir klausyta tik kelis kartus. Plokštelė ir vokas be matomų defektų, įrašas - be garso atkūrimo defektų.
- EXCELLENT (E) - puikios kokybės plokštelė, tačiau leistini negilūs paviršiniai brūkštelėjimai, beveik neįtakojantys garso kokybės.
- VERY GOOD+ (VG +) - plokštelė turės požymių, jog ji buvo grota ar kitaip naudota ankstesnių jos šeimininkų. Defektai turėtų būti daugiau kosmetinio pobūdžio, neįtakojantys faktinio garso atkūrimo kaip visumos. Vinilinė plokštelė gali būti nusidėvėjusi, t. y. gali turėti nedidelių įbrėžimų ar labai lengvų įbrėžimų, kurie neturi įtakos įrašo klausymuisi. Vinilinės plokštelės viršelis gali turėti apvalų plokštelės formos įspaudą ar jo spalva gali būti pakitusi, tačiau šie požymiai nėra akivaizdžiai pastebimi. Taip pat galimi matyti brūkšniai. Vinilinės plokštelės įdėklai gali būti šiek tiek nusidėvėję: lengvai užlenkti kampeliai ar matomi nežymūs įtrūkimai. Išorinis vokas gali būti įkirptas, įbrėžtas ar be kampelio.
- Very good (VG) - daugelis VG + įraše esančių defektų bus aiškiau pastebimi VG kokybės plokštelėje. Grojant įrašui akivaizdžiau girdėsis įrašo defektas-papildomas triukšmas, ypač dainos pradžioje (intro) ir garso sušvelnėjimo (fade) metu, tačiau kitaip garso įrašo neįtakos ir neapsunkins. Nusidėvėjimo požymiai gerokai labiau pastebimi, plokštelė ir vokas yra akivaizdžiai naudoti, tačiau plokštelės defektai vis dar netrukdo klausytis muzikos. Aiškiai matomi įbrėžimai, girdimi lengvii traškesiai, ypač tylesniuose muzikiniuose fragmentuose.
- GOOD (G) - garsas nešvarus ir nusidėvėjęs, plokštelė turi švelnių įbrėžimų (pakankamai gilių, kad jaustųsi palietus pirštu), kurie turi įtakos garsui. Etiketė (plokštelės vidurys) gali būti prirašinėti, ant jų gali būti priklijuota lipdukų ar jų dalių. Tas pats pasakytina ir apie vidinius bei išorinius vokus. Muzikos klausytis įmanoma, adata neperšoka, tačiau pašalinis triukšmas, traškesiai yra aiškiai girdimi ir dažnai užgožia muziką. Viršelis ar vidinis vokas gali būti apdraskyti, ypač apačioje arba šonuose.
- POOR (P), FAIR (F) - plokštelė yra įtrūkusi, deformuota ir grojimo metu yra garso pasikartojimų, nutrūkimų. Gilūs įbrėžimai, banguota plokštelė, todėl garso kokybė labai bloga, garsus pašalinis triukšmas, ūžesys, adata nuolat peršoka arba stringa. Plokštelės įdėklai yra sugadinti vandeniu, suplyšę, labai pažeisti, aprašinėti.
Vinilo plokštelių ir jų pirmtakų istorija
Pirmosios plokštelės, kurias kartu su gramofonu, 1887 m. JAV sukūrė iš Vokietijos emigravęs žydų kilmės išradėjas Emilis Berlineris, buvo šelako plokštelės. Šelako plokštelės yra gaminamos iš šelako dervos, bario sulfato ir anglies mišinio ir, kaip taisyklė, yra storesnės ir sunkesnės nei vinilo plokštelės. Šelako plokštelės dažnai yra triukšmingesnės nei vinilo. Traškesių kiekį įtakoja mišinio, iš kurio pagamintos plokštelės, kokybė. Šelako plokštelių atkūrimo greitis pradžioje buvo 72-90 aps./min., kol 1925 m. buvo standartizuotas 78 aps./min. greitis.
Vinilo plokštelės buvo sukurtos 1948 m. Jos yra žymiai plonesnės ir pagamintos iš polivinilo chlorido. Vinilo plokštelių atkūrimo greitis yra 33 arba 45 aps./min. Vienoje 33 aps./min. greičiu atkuriamoje 12 colių dydžio plokštelėje galima įrašyti iki 30 min.
Patefonas nuo gramofono nesiskiria niekuo, tai tiesiog skirtingose šalyse pritapę sinonimai. Gramofonas - originalus gramofono išradėjo E. Berlinerio sugalvotas pavadinimas. Patefonas - prancūzų firmos „Pathe Freres Phonograph” gaminto gramofono firminis pavadinimas. Sąjungoje egzistavę elektriniai plokštelių grotuvai, kurie oficialiai buvo vadinami patefonais. Maždaug iki 1930 m. Lietuvoje buvo naudojami abu terminai, tiek „patefonas”, tiek ir „gramofonas”.
Naudojant šelako plokšteles su vinilo plokštelių adatėlėmis, skiriasi adatėlės skersmuo (storis). Kiekvienas toks grojimas žymiai sutrumpins šelako plokštelės amžių, kadangi per maža adatėlė atkūrimo metu tabaluosis platesniame šelako plokštelės griovelyje papildomai jį dėvėdama ir netolygiai platindama. Galima, tačiau nerekomenduojama dėl to, kad senovinių gramofonų atkūrimo galvučių (membranų) svoris yra dažnai didesnis nei reikėtų (tinkamas atkūrimo svoris 3-5g.) ir dėl to plokštelės dėvisi greičiau nei normaliai. Be to, reikia nepamiršti, kad gramofonuose groti plokštelėms naudojamos vienkartinės plieninės adatėlės, kurios turi būti nenaudotos (naujos) ir turi būti keičiamos kiekvieną kartą (!) pragrojus plokštelę. Kai kurios senovinės plieninės adatėlės reklamuojamos kaip tinkamos 10, ar 20 grojimų, bet tai dažniausiai tėra reklaminis triukas, todėl adatėlės turi būti keičiamos kiekvieną kartą (!) pragrojus plokštelę. O grojimas mechaniniu gramofonu daugiau tinkamas išskirtinėm progom.
Pagrindinis šelako plokštelių priešas yra dulkės, purvas ir riebalai, tačiau plokšteles plauti rekomenduojama tik išskirtiniu atveju ir tik vandeniu bei švelniu šepetėliu. Po tokio plovimo, prieš grojant, plokštelė turi pilnai išdžiūti. Jokiu būdu negalima (!) šelako plokštelių valyti cheminėmis priemonėmis (įskaitant ir tomis kurios skirtos valyti vinilo plokšteles).
Rekordinės vertės vinilinės plokštelės
"Vinyl is back!", "Vinyl records revival" - tokiom ir panašiom antraštėm pastaruoju metu mirga Britanijos laikraščiai. Mes ne kartą bandėm įsigilinti į šio fenomeno esmę ir pasiaiškinti, „kas ta meile yr“. Pradžioje šiek tiek statistikos: pagal vienos didžiausių JAV tyrimo kompanijų „Nielsen Sound Scan“ atliktą tyrimą, vien Amerikoje per pastaruosius 3 metus buvo parduota daugiau kaip du milijonai vinilinių plokštelių. Tai duomenys iš prekybos tinklų, o kur prekyba tarp kolekcionierių? Manau, dar kokį milijoną diskų reiktų pridėti, jau nekalbant apie prekybą Internete visame pasaulyje. Aišku, jog vinilas negali konkuruoti su kitais formatais - tai gan siaura niša, maždaug pora procentų nuo kitų formatų pardavimų.
"The Quarrymen" - pirmoji "Bitlų" plokštelė
Patią aukščiausią reitingo poziciją užima diskas, susijęs su “Bitlų” istorija. Apskritai visa, kas priklauso jų kūrybai, turi didelę vertę, ypač plokštelės, mat jos daugiausiai ir kolekcionuojamos. Visiškai suprantama, jog "Bitlų" istorija yra gerai žinoma, tad pasakoti, kas tokie „Quarrymen“, nebūtina. Trumpai tariant, tai buvo mokyklos draugų grupė, iš kurios vėliau ir išsilukšteno legendinė ketveriukė. Savo pirmą plokštelę „The Quarrymen“ įrašė 1958-jų liepos 14 dieną tuo metu vienintelėje jų mieste įrašų studijoje tūlo Persio Filipso, jos savininko, namuose. „Chebrai“ teko atsisakyti įprastos pintos elio ir susimesti studijos nuomai: visas malonumas vaikinams kainavo juokingus 17 šilingų ir 6 pensus. Buvo įrašyti du kūriniai: Badžio Holio dainos „That‘ll Be The Day“ koveris ir savos kūrybos daina „In Spite Of All The Danger“, beje, vienintelė daina, kurią sukūrė Polas Makartnis kartu su Džordžu Harisonu. Jauni muzikantai pradžioje norėjo įrašyti instrumentinę versiją, o vėliau vokalą, tačiau tapo aišku, kad pinigų dviem įrašams jiems neužteks, tad teko viską įrašyti vienu kartu, gyvai. Kūrinys, kuris buvo šiek tiek repetuotas, buvo Badžio Holio daina. Ją sėkmingai įrašius, Polas pareiškė, jog nori sugroti naują dainą, kurios kiti ansamblio nariai dar negirdėjo. Pastarieji pareiškė protestą ir reikalavo repeticijos, tačiau įsikišo studijos savininkas, sakydamas, kad „už šiuos pinigus jūs negalit čia stypsoti visa dieną“ ir įrašymo sesiją teko pradėti. Vaikinai susitarė, kad kiekvienas grupės narys galės plokštelės klausytis ne ilgiau kaip savaitę. Paskutinis, pas kurį liko plokštelė, buvo Džonas Lovas ir liko… 25-iems metams, mat netrukus driokstelėjo „bitlomanija“ ir buvę draugai tapo labai garsūs ir reikšmingi, tad ko gero ir pamiršo apie tą mokyklos laikų nuotykį. 1981 metais Džonas Lovas pasiūlė plokštelę aukcionui, tačiau parduoti nespėjo - ją perpirko Polas Makartnis ir tais pačiais metais padarė 50 disko kopijų, kurias išdovanojo draugams ir giminaičiams. Šis singlas pripažintas pačia brangiausia plokštele, o 2004 metais autoritetingas žurnalas „The Record Collector“, kuris atlieka retų vinilų monitoringą, nustatė šio singlo vertę - kaip minimum $155.000. Vėliau ši kaina pakilo iki 200 tūkstančių “žalių”, tačiau ji yra santykinė ir neturi sąryšio su rinkos realijomis: diskas yra vienetinis ir vis dar priklauso serui Polui Makartniui.
Džono Lennono mirties liudininkė
1980-ųjų gruodžio 8 dieną Džonas vienam iš gerbėjų pasirašė ant savo naujojo albumo viršelio. Prabėgus penkioms valandoms, šis gerbėjas, laikydamas plokštelę po pažastim, nušovė Džoną prie įėjimo į „Dakotą“, kurioje jis gyveno. Plokštelę nusikaltimo vietoje rado kažkoks džentelmenas ir ji tapo vienu iš įkalčiu, įrodančiu Marko Čepmeno kaltę - ant voko liko jo pirštų atspaudai. Pasibaigus teismo procesui, plokštelė su prokuroro padėkos laišku buvo grąžinta tam pačiam džentelmenui. Prieš keletą metų plokštelė vėl pasirodė viešumoje: ta pati kompanija paskelbė, jog savininkas pasiruošęs perleisti ją už „simboline“ kainą - $600.000. Komplekte su albumu buvo savininko asmenybės patvirtinimas, prokuroro padėkos laiškas, policijos ataskaitos ir ekspertizės išvados, įrodančios, jog pirštų atspaudai ant voko yra Čepmeno.
"Butcher Cover" - skandalingasis "Bitlų" albumas
Daugelis iš mūsų, užsikrėtusių kolekcionavimo bacila, turėjo savo kolekcijoje šį albumą. Šią retą kompiliaciją įšleido kompanija “Capitol Records” 1966 metais ir ji buvo skirta tik Kanados ir JAV rinkoms. Čia buvo sudėtos dainos iš albumų “Help!“, „Rubber Soul“ bei „Revolver“ ir atrodytų, jog nieko čia nuostabaus nėra, tačiau garsi ir reta ji tapo dėl savo šokiruojančio viršelio ir kolekcionierių buvo pavadinta „butcher cover“. Viso buvo pagaminta 750 tūkstančių egzempliorių ir „Capitol Records“ jau išsiuntė pirmas tiražo siuntas diskžokėjams, žurnalistams ir kai kurioms parduotuvėms, tačiau reakcija į albumo viršelį buvo labai negatyvi, tad visas tiražas buvo atšauktas ir grąžintas atgal. Naikinti virš pusės milijono plokštelių kompanija nedrįso ir buvo priimtas saliamoniškas sprendimas: ant skandalingo viršelio užklijuoti kitą nuotrauką. Labiausiai vertinamas yra „first state covers“ egzempliorius su originaliu viršeliu, tačiau aukščiausias pilotažas - dar neišpakuota plokštelė, ir tokių po saule tikrai yra. Toliau seka „second state covers“ - plokštelės su užklijuotu kita nuotrauka viršeliu ir, kaip nebūtų keista, tokių išliko ne tiek daug, kaip tikėtasi. Kuomet pasklido kalbos apie „Bitlų“ albumą su „mėsininko“ viršeliu, Amerikoje prasidėjo viršelių „nuklijavimo“ isterija! Pamenat panašią istoriją su „Abbey Road“ albumu? Įvairiom cheminėm (ir ne) priemonėm trynėm viršelį ir patį diską, tikėdamiesi surasti ypatingus ženklus, įrodančius Polo Makartnio mirtį? Kaip nekeista, nei iš vieno, atlikusio tokią operaciją, nesužinojau, koks buvo tolimesnis plokštelės likimas. O Amerika nebūtų Amerika, jeigu po panašių inkvizitoriškų manipuliacijų išmestų sugadintą diską: ten po „nuklijavimo“ akcijų plokštelės buvo ypatingai paklausios!
Bobas Dylanas ir uždrausta daina
Dar viena originalaus albumo, kuris buvo uždraustas pardavinėti, vėliau po kastracijos buvo grąžintas į rinką, istorija. O buvo taip: “Columbia Records” sustabdė viso tiražo realizavimą ir pareikalavo, kad Bobas Dilanas neįtrauktų į albumą dainos “Talkin’ John Birch Paranoid Blues” ir parašytų kitą. Dainoje, kurioje pasakojama apie komunistų medžiotoją, buvo žodžiai: “Mes sutinkam su Hitlerio pažiūromis, nors jis ir išžudė 6 milijonus žydų / Na ir kas, kad jis fašistas - pagaliau juk ne komunistas”. Šią dainą Bobas turėjo atlikti garsiame Edo Salivano šou, tačiau firmos juristai pareiškė, kad už šio kūrinio atlikimą gręsia teisminis ieškinys; “John Birch Society”, realiai egzistuojanti organizacija, įkurta kovai su komunistais 1958 metais ir turinti savo skyrius 50 valstijų, tad iš jų pusės galima susilaukti antisemitiniu išpuolių. Nepaisant to, jog originalus albumas buvo uždraustas, kai kurios kopijos visgi įšvydo dienos šviesą ir dabar laikomos rečiausiomis ir brangiausiomis šio puikaus muzikanto diskografijoje.
"The Velvet Underground" acetatas iš turgavietės
Šį plokštelė- puikus pavyzdys, ką galima rasti “blusaturgy”: Monrealio gyventojas Vorenas Hilas šį deimantą pirko turguje už…75 centus. Ant disko ranka buvo parašyta “The Velvet Underground / Mr-N-Dolph / 4-25-66”. Manding, šis laimingasis buvo arba visiškas profanas, arba velniškai gudrus kolekcionierius, už 75 centus pirkęs…25 tūkstančius “žalių”. Vėliau paaiškėjo, kad tai yra debiutinio grupės “Velvet Underground” albumo originalas, o užrašas padarytas ranka iššifruojamas taip: misteris Normanas Dolfas. Misteris M.N.Dolfas- buvęs “Columbia Records” darbuotojas, kuris 1966 metais padėjo Endi Vorholui, grupės prodiuseriui, rasti pinigų niekam nežinomos grupės įrašui. Hilui į rankas pakliuvo taip vadinamas acetatas - aliumininis diskas, padengtas nitroceliuliozes laku, kuriame daromas įrašas iš magnetinės juostos. Tai yra tarpinis variantas gaminant vinilinę plokštelę, faktiškai- tarnybinė medžiaga garso režisieriams: šių diskų klausomasi, norint įsitikinti, jog viskas skamba gerai, tembras normalus ir garso lygis nešokinėja. Unikalus šis diskas yra tuo, kad jame dainos šiek tiek skiriasi nuo vėliau išleisto albumo. Aukcionas eBay, kuriame Hilas išstatė šį diską, pasibaigė ties $151 401 , tačiau asmuo, laimėjęs aukcioną, atsisakė mokėti.
"The Beatles" (1968) - minimalistinis dizainas, didelė vertė
Savo devinto albumo dizainą “Bitlai” patikėjo dailininkui-konceptualistui Ričardui Hamiltonui, kuris 1966 metais kuravo daug triukšmo sukėlusią Marselio Diušano retrospektvą “Tate Modern” galerijoje Londone. Hamiltono dizainas buvo pakankamai konceptualus, ypač jeigu lyginsim jį su prieš tai įšėjusiu prašmatniai apiformintu “Sgt.Peppers Lonely Hearts Club Band” albumu. Šis gi buvo labai kuklus - baltame viršelyje buvo išspausta užrašas“The Beatles”. Tačiau šis grafinis sprendimas turėjo neplanuotą šalutinį efektą: kiekvienas kolekcionierius, pasižiūrėjęs į viršelį, gali įvertinti, kiek retas yra egzempliorius, kurį jis laiko rankose. Aritmetika labai paprasta: leidinys tuo vertingesnis, kuo mažesnis skaičius voko apatiniame kampe. Be abejo, kalba eina apie pirmą 1968-jų leidinį, o ne 1973, 1982 ir 1995 metais perleistus albumus.
"Sex Pistols" - "God Save The Queen" singlas
Istorija, susijusi su šiuo singlu, įrašytu 1977 metais, tokia pat spalvinga, kaip ir patys “Sex Pistols”, pradedant jų nepavykusiu koncertu, kurį po Vestminsterio rūmu langais jie bandė surengti, taip paminėdami karalienės gimtadienį. Kuomet “Sex Pistols” bandė atlikti “God Save The Queen”, visi, kas dalyvavo šiame mini - koncerte, buvo suimti. Nepaisant to, ilgainiui daina tapo visų laiku pankų himnu. Nedidelį singlo tiražą spėjo atspausdinti kompanija A&M, tačiau matydami, koks skandalas kilo, firmos bosai nutraukė kontraktą su “Sex Pistols”. Šis singlas tapo pagrindiniu masalu kolekcionieriams Anglijoje, o kuomet žurnalas “Record Collector’s Rare Record Guide” paskelbė jo kainą - 5000 svarų, jis tapo paieškos objektu visame pasaulyje.
"Queen" - "We Are The Champions" spalvotas singlas
Šis singlas su pripažintu visų laikų geriausiu roko kūriniu, buvo sumanytas kaip tipiškas korporatyvinis suvenyras ir išleistas 200 vienetų tiražu, pažymint prestižini karalienės apdovanojimą “Queen’s Award To Industry For Export Achievement”. Šis apdovanojimas buvo skirtas firmai EMI Records už nuopelnus parduodant britų muzikantų įrašus užsienyje. Visi puikiai žinom, jog tuo metu visame pasaulyje karaliavo “Karalienė” ir jos plokštelės buvo įšparduodamos žaibišku greičiu visur, kur EMI turėjo savo atstovybes. Taigi firmos valdžia sugalvojo išleisti šį singlą kaip dovaną ir ne bet kokią, o spalvotą ir dar su įvairiais “pričindalais”. Pagal sumanymą diskas turėjo būti purpurinis, kadangi ši spalva yra grupės tradicinė, tačiau per skubėjimą, vietoj purpurinės gavosi mėlyna. Jo gamyba, palyginus su paprastu singlu, buvo ganėtinai brangi, bet tuo metu firmoje vyravo maždaug “jei baliavot, tai baliavot” nuotaikos ir į išlaidas niekas nekreipė dėmesio. Visas šventinis tiražas buvo išdalintas firmos darbuotojams ir svečiams per baliuką, skirtu šiam įvykiui. Kartu su disku buvo dovanojami proginiai bokalai ir šaliai su firmos simbolika. Dabar toks “džentelmeno rinkinys” įkainotas 5000 svarų, tačiau šalia šio oficialaus rinkinio esti dar vienas - nesunumeruoti ir be voko diskai. Manoma, jog tai yra testiniai diskai ir anglai vis dar suka galvas, kaip jie atsidūrė kolekcionierių rankose.
"Rebel Without a Cause" - vertingas garso takelis
Atskira tarp vinilų kolekcionierių yra „soundtrack“ arba muzikos filmams medžiotojų kasta, o labiausiai jų tarpe vertinamos yra „auksinių“ 1940 - 1960 metų plokštelės su Holivudo filmų muzika. Pačia vertingiausia ir rečiausia pripažinta plokštelė su filmo „Keino sukilimas“ garso takeliu. Jame vaidino garsiausias to laikmečio aktorius Hemfris Bogartas. Vertinga ši plokštelė tuo, jog po išleidimo visas tiražas buvo įšimtas iš prekybos dėl autorinių teisių pažeidimo. Atvirai pasakius, ši plokštelė tūlo klausytojo nesujaudintų: tai yra mono įrašas su daugybe dialogų iš filmo, tarp kurių vos girdisi Makso Štainerio muzika. Manoma, kad draudimą parduoti inicijavo rašytojas Hermanas Vukas, pagal kurio knygą buvo parašytas scenarijus. Jis atsiuntė grasinantį laišką firmos RCA vadovybei, pasipiktinęs tuo, kad diske labai daug citatų iš filmo ir jis buvo labiau panašus į audioknygą, kuriai sutikimo publikuoti jis nedavė. Rašytojas pagrasino, jog neduos leidimo kitų savo knygų ekranizavimui, jeigu šios plokštelės tiražas nebus išimtas iš prekybos.
David Bowie - "Space Oddity" eksperimentinis singlas
60-ųjų pabaigoje Britanijos rinkoje sunku buvo rasti singlo formato plokštelę su meniškai apipavidalintu viršeliu - paprastai tokia produkcija buvo pakuojama į popierinius, beveidžius vokus. Leidybinės kompanijos manė, jog į šią produkciją neverta investuoti daug pinigų - tai buvo reikšmingas, tačiau trumpalaikis produktas, kurį plebsas ir taip suvalgys. Todėl kai 1996 metais kolekcionierių tarpe atsirado Deivido Bovi dainos “Space Oddity” singlas su spalvotų viršeliu, daugelis pamanė, kad tai puikiai padaryta klastotė. Tačiau muzikanto biografas Maršalas Džarmanas surado žmogų, kuris 60-jų pabaigoje dirbo firmos Philips olandų filiale ir kuris paaiškino, kad tai buvo nedidelis eksperimentinis singlo tiražas, kurį firma išleido britų rinkai. Diskas buvo įrašytas stereo formatu, kas tais laikais buvo pakankamai retas reiškinys. Be to, jis buvo įkvėptas kosminės tematikos ir turėjo daug įvairių garso efektų, kas irgi buvo didelė inovacija. Kodėl šios plokštelės nepapuolė į plačiają prekybą ir kur dingo iki šių dienų, lieka nepaaiškinamu faktu.
Testas: Fiodoras Šaliapinas ir jo plokštelė
Ir pabaigai paprastas testas: šioje plokštelėje įrašyta arija iš Modesto Musorgskio operos “Borisas Godunovas”, kurią atlieka garsusis bosas Fiodoras Šaliapinas. Plokštelė išleista 1927 metais.
Atgimusi vinilinių plokštelių kultūra
tags: #vinyl #ploksteles #svoris