Europos audito rūmų (EAR) narė iš Lietuvos Laima Liucija Andrikienė spaudos konferencijoje žiniasklaidos atstovams pristatė praėjusių metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto pajamų ir išlaidų auditą. EAR turi 27 narius - po vieną iš kiekvienos ES valstybės. Juos šešerių metų kadencijai, kuri gali būti ir pratęsta, skiria Europos Taryba (ET), pasitarusi su Europos Parlamentu (EP). Šių rūmų nare iš Lietuvos L. L. Andrikienė dirba nuo 2022-ųjų lapkričio vidurio.
Kaip spaudos konferencijoje sakė L. L. Andrikienė, šio biudžeto išlaidų skyriaus klaidų lygis buvo įvertintas pirmą kartą nuo 2016 metų. Tačiau, kaip pastebėjo aukščiausiosios ES audito institucijos atstovė, ir mūsų šalies žiniasklaidos atstovams, ir visiems šalies gyventojams įdomiausia informacija yra apie tai, kaip atrodo Lietuva su ES biudžeto gaunamomis lėšomis. Auditoriai pateikė skaičius, kurie byloja apie ES biudžeto naudą mūsų valstybei.
Lietuvos finansinė padėtis ES kontekste
Praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo 1,83 mlrd. eurų, tai sudarė apie 10 proc. valstybės biudžeto, o Lietuvos įmokos į ES biudžetą buvo 595,1 mln. eurų. Vadinasi, Lietuva gavo tris kartus daugiau nei įmokėjo. Kaip buvo pastebėta spaudos konferencijoje, įskaičiavus gautus pinigus - 142,2 mln. eurų - iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), kuri skirta ES narėms atsigauti po kovido pandemijos ir paskatinti ekonomiką bei visuomenę tapti žalesnėmis, labiau skaitmenizuotomis ir konkurencingesnėmis, Lietuvos gautos ES išmokos įmokas viršijo 3,3 karto.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos ekonomika po įstojimo augo sparčiausiai visoje ES. ES pinigai nuėjo keliams, tiltams, ligoninėms, mokykloms. Anksčiau visos sovietinės mokyklos atrodė kaip vieno braižo „Šūriko nuotykių“ dekoracijos. Dabar jos renovuotos, su naujais langais ir sporto salėmis, kur vaikai žaidžia ne tarp šlapių sienų, o ant parketo. Atsidarė sienos ne tik kelionėms, bet ir prekybai. Jei anksčiau turėjom 3 milijonų rinką, dabar - 450 milijonų. Kiekvienas pilietis iš Kretingos, Šiaulių, Alytaus ar kito Lietuvos kampelio gali supakuoti savo prekes ir vežtis į kitą šalį pardavinėti be muitų.
Kaip kažkada sakė Monika Šalčiūtė - „vienas prie vieno“. Visi iš jos juokėsi, bet pasirodo moteris matė ateitį. Laidos ištrauką žiūrėkite čia: [nuoroda į vaizdo įrašą, jei yra]
Po įstojimo į ES į Lietuvą atėjo investuotojai, o net 82 procentai tiesioginių užsienio investicijų - iš ES valstybių. Pas mus įsikūrė „Western Union“, „Continental“, „Ikea“ ir kitos garsios tarptautinės kompanijos. Ta, kainos kilo, bet algos irgi. Kadaise uždirbom litais, dabar gaunam eurais.
Iššūkiai panaudojant ES lėšas
L. L. Andrikienė pateikė konkrečius ES biudžeto Lietuvai skiriamų lėšų pavyzdžius, kurie gąsdina pinigų grąžinimu į europinį iždą. „Iki praėjusių metų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų iš EGADP - 1,1 milijardo eurų iš 2,3. Visos numatytos reformos ir investicijos privalo būti įvykdytos iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos. Tad išlieka didelė rizika, kad dalis minėtos priemonės lėšų liks nepanaudota. O jei būtų koreguojamos jau įvykdytos reformos, už kurias gautos lėšos, pavyzdžiui, mokesčių reformos nuostatos, gali tekti dalį jų grąžinti“, - spaudos konferencijoje tvirtino EAR narė iš Lietuvos.
Kalbėdama apie Sanglaudos politikos arba ES skiriamų pinigų 2021-2027 metais panaudojimą sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ir jų regionų, L. L. Andrikienė pabrėžė, kad ir šioje srityje Lietuva neblizga. Per ketverius minėto laikotarpio metus mūsų šalis panaudojo tik 11,8 proc. eurų iš 6 mlrd. eurų skirtų Sanglaudos fondų lėšų.
EAR narės teigimu, dėl ES skiriamų pinigų panaudojimo situacija daugumoje ES valstybių nėra gera. O to pagrindinės priežastys - finansavimo laikotarpio pradžioje ES vėlai priimti teisės aktai, reglamentuojantys skiriamų lėšų panaudojimą, spaudimas nacionalinėms institucijoms išleisti pinigus iš konkuruojančių ES fondų.
EAR atliktas praėjusių metų ES biudžeto auditas parodė, kad išlaidose išlieka nemažas klaidų lygis, nors jis ir mažėja. Pavyzdžiui, pernai šis lygis siekė 3,6 proc., užpernai - 5,6 proc. ES biudžeto išlaidų. O toks išlaidų klaidų lygis, pasak L. L. Andrikienės, yra reikšmingas, nes EAR ir Europos Komisija (EK) taiko tą pačią 2 proc. ribą klaidų reikšmingumui nustatyti.
EAR narės iš Lietuvos paprašius įvardinti, ką reiškia klaidų lygis, L. L. Andrikienė atsakė, ko gero, visiems aiškiai ir suprantamai: „Tai reiškia, kad iš 100 eurų ES biudžeto lėšų daugiau nei 3 eurai buvo panaudoti pažeidžiant taisykles. Praėjusių metų ES biudžeto išlaidose tai yra 6 mlrd. eurų suma, kuri neturėjo būti išmokėta, nes, mūsų nuomone, ji buvo panaudota, nesilaikant reikalavimų, pažeidžiant ES arba nacionalines taisykles.“
Tad EAR šeštus metus iš eilės pateikė neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų. Dėl 19 įtariamo sukčiavimo atvejų pranešta atitinkamoms ES institucijoms. O praėjusių metų ES piniginėje buvo 250,6 mlrd. eurų pajamų, išlaidos be EGADP išlaidų - 191,1 mlrd. eurų. EGADP išlaidos sudarė 59,9 mlrd. eurų.
ES finansavimo perspektyvos Lietuvai
Finansų ministerija BNS patikslino, kad 2025 metais Lietuvos įmoka į ES biudžetą sieks apie 802,5 mln. eurų. Daugiausia ES lėšų planuojama gauti iš Sanglaudos fondų - apie 1,47 mlrd. eurų, Bendrosios žemės ūkio politikos fondų - apie 0,82 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės - apie 0,25 mlrd. eurų, Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui numatyta apie 0,13 mlrd. eurų.
Laidos metu nuskambėjo dar vienas svarbus ir itin aktualus klausimas: ar šiandien Lietuvos ekonomika išsilaikytų be ES pinigų? „Po poros metų mes jau būsime donorai Europos Sąjungai, o ne gavėjai. Dabar jau turime konkurencingą ekonomiką. Dabar mes gauname daug paramos žemės ūkiui, kelių renovacijai, tai reikės vidinių išteklių tam arba didesnių mokesčių, efektyvesnio pinigų panaudojimo. Kalbant apie konkurencingumą, tai didžiausia nauda, kurią mes gavome iš ES nebuvo ta finansinė parama, o atsivėrusi milžiniška rinka bent 450 milijonų, bet ir dar didesnė per kitus prekybos ryšius. Ir tą geriausiai iliustruoja kaip eksportas Lietuvos išaugo, ypač paslaugų eksportas per pastarąjį dešimtmetį“, - svarstė N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomikos stabilumu neabejoja ir diplomatas Žygimantas Pavilionis. Pasak jo, nereikia laukti kol kažkas už mus pasirūpins mūsų pačių saugumu. „Dabar didžiausias, ambicingiausias Europos projektas, kuris suvienys visus, bus Europos gynybos sąjunga. Mes šiandien per metus galime pasistatyti dronų sieną už savo pačių pinigus, nelaukdami jokių amerikiečių, ir apsaugoti save nuo visų tų lekiančių, reaktyvinių nesąmonių, kurios dar gali lakstyti ir lakstyti virš mūsų galvų ir šitas nuostabias studijas paversti į dulkių kamuolius. Mes tai galime padaryti. Ar tai yra neprotinga? Tai yra labai protinga, nes mes turime pinigų, turime ekspertizę kartu su ukrainiečiais, o ukrainiečius A. Kubiliaus dėka mes jau priėmėme į bendras gynybos programas, kurias kuriame praktiškai su ukrainiečiais“, - įsitikinęs Ž. Pavilionis.
ELEMENTARU | Iš kur Europos pinigai? | Pinigų karta || Laisvės TV
ES paramos teikimo paslaugos
UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ yra Europos Sąjungos (ES) paramos konsultacijų įmonė, įsteigta 2007 m. Jei iš viso šalyje buvo pateikta 250 projektų, tai iš jų finansuota buvo vos 50 projektų. Iš jų 20 projektų parengė ES PRO, o šie visi - gavo finansavimą. Jie dirba orientuodamiesi į rezultatą - suteikia kokybiškas konsultacijas ir užtikrina, kad įmonė gautų ES paramą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios siekiama pirmauti rinkoje ir dėl to dirbama tik su patikimais partneriais.
Pasirinkome UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ dėl jų orientacijos į rezultatą - suteikti kokybiškas konsultacijas ir užtikrinti, kad mūsų įmonė gautų ES paramą. Jų paslaugų kaina nebuvo žema, tačiau jų kompetencija ir pasiekti rezultatai pranoko mūsų lūkesčius. UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ parengė paraišką ES paramai gauti mūsų įmonei per rekordiškai trumpą laiką - vos vieną darbo dieną. Projekto vertinimo metu jie profesionaliai atstovavo mūsų interesus tol, kol sėkmingai mums buvo skirta ES parama. Pasitikime jų kompetencija ir sėkmingai bendradarbiaujame įgyvendindami projektą.
Su UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ sėkmingai bendradarbiaujame jau kelerius metus. Mums patinka tai, kad jie dirba „mokėk tik už teigiamą rezultatą principu“. Su jų pagalba gavome paramą projektui, kuriam iki tol parama nebuvo skirta. Po to parengėme dar vieną sėkmingą projektą.
Su UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ mūsų įmonė parengė jau keletą projektų ES paramai gauti, kuriems sėkmingai skirtas finansavimas. Įsitikinome, kad tai profesionalūs konsultantai, kurie aktyviai ieško ir padeda realizuoti galimybes, kuriančias mūsų įmonei pridėtinę vertę. Pasitelkėme UAB “Projektų konsultacijos ir tyrimai” pagalbą sudėtingam, daug specifinės kompetencijos reikalaujančiam, projektui parengti ir nesuklydome - projektas buvo greitai ir sėkmingai įvertintas, jo įgyvendinimui buvo skirta ES parama.
ES PRO - BNI narė nuo pačios pirmos dienos, kai tik ši organizacija pradėjo veiklą Lietuvoje (2014 m.).
| Rodiklis | Suma (mlrd. eurų) | Pokytis (%) |
|---|---|---|
| Gauta iš ES biudžeto | 1,83 | N/A |
| Įmokos į ES biudžetą | 0,595 | N/A |
| EGADP išmokos | 0,142 | N/A |
| EGADP panaudota iki 2023 m. pabaigos | 1,1 (iš 2,3 numatytų) | 46% |
| Sanglaudos fondų panaudota (2021-2024 m.) | ~0,71 (iš 6 mlrd.) | 11,8% |
| Klaidų lygis ES išlaidose | 3,6% | Mažėja (buvo 5,6% pernai) |
