Saugaus vairavimo pagrindai yra labai svarbūs kiekvienam vairuotojui, siekiant užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra automobilio „akloji zona“.
Kas yra automobilio „akloji zona“?
Akloji zona - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios nematote per vidinius ar šoninius veidrodėlius. Nepriklausomai nuo to, ar tai dešinė, ar kairė pusė, abiejuose pusėse yra akloji zona. Su „aklosiomis zonomis“ susiduria ir dviračių transporto priemonių vairuotojai (motorolerių, motociklų ir kt.).
Akloji zona yra vieta, kur galite patirti skaudžiausias pasekmes, jei automobilis rikiuosis į kitą eismo juostą jūsų nematydamas ir įsiverš į jūsų erdvę. Pavyzdžiui, jei jūsų priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu - tikėtina, kad esate jo aklojoje zonoje. „Aklųjų zonų“ vieta ir ilgis yra kintamas dydis, tai gali priklausyti netgi nuo mašinos galingumo.
Veidrodėlių svarba ir reguliavimas
Automobilio veidrodėliai atlieka labai svarbų vaidmenį vairuojant. Jų tinkamas reguliavimas yra esminis veiksnys užtikrinant vairavimo saugumą ir komfortą. Kiekviename lengvajame automobilyje yra trys veidrodėliai - vienas vidinis (galinio vaizdo) ir du šoniniai (išoriniai) veidrodėliai. Šiandieniniai automobilių veidrodėliai yra specialiai suformuoti taip, kad užtikrintų optimalų matymo kampą, atsižvelgiant į kėbulo dydį ir tipą.
Šoniniai veidrodėliai turėtų būti nustatyti taip, kad galėtumėte matyti dalį automobilio šono ir šalia esančią erdvę, kurioje gretima eismo juosta važiuoja kiti automobiliai. Optimali padėtis yra ta, kai matote šoninio veidrodėlio apatiniame dešiniajame kampe esančią priekinę automobilio rankeną. Sėdėdami vairuotojo sėdynėje, nusisukite į priekį ir sureguliuokite veidrodėlius taip, kad galėtumėte matyti šoninę automobilio dalį. Taip pat svarbu, kad veidrodėliai būtų sureguliuoti horizontaliai, kad vaizdas nebūtų iškraipytas. Pats geriausias matomumas šoniniame veidrodėlyje yra, kai apie 60-70 proc. yra matoma pagrindinio vaizdo ir apie 30-40 proc. yra matoma virš pagrindinio vaizdo.
Vidinis veidrodėlis atlieka pagalbinę funkciją ir leidžia matyti už automobilio esančią erdvę. Jį reikia sureguliuoti taip, kad matytumėte automobilio galinį langą ir už jo esančius objektus. Vidinis veidrodėlis turėtų būti sureguliuotas taip, kad galėtumėte matyti kiek įmanoma daugiau nuo galinės automobilio dalies. Dažnai jis yra didesnis nei šoniniai veidrodėliai, todėl galite matyti didesnį plotą už automobilio galo.
Kai sureguliuojate veidrodėlius, būkite atidūs ir patikrinkite, ar matote visas būtinas sritis. Patikrinkite, ar nėra jokių „aklųjų zonų“, kurias galite pamatyti tik pasisukę arba pasilenkę. Be to, svarbu prisiminti, kad veidrodžių reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo vairuotojo ūgio bei asmeninių poreikių. Kiekvienas vairuotojas turėtų patikrinti, ar veidrodėliai yra tinkamai jam sureguliuoti, kad būtų užtikrintas geriausias matomumas.
Nepaisant tinkamo veidrodėlių reguliavimo, vis dar egzistuoja akloji zona - tai yra transporto priemonės šono dalis, kuri nėra matoma veidrodėlyje. Norint išvengti avarijų, būtina atkreipti dėmesį ne tik į veidrodėlį, bet ir į langą per kairįjį arba dešinįjį petį. Veidrodėliai gali būti sureguliuojami ne tik prieš pradedant vairuoti, bet ir per vairavimą. Tinkamai sureguliuoti veidrodėliai yra esminis vairavimo saugumo elementas. Jie padeda išvengti avarijų, užtikrina geresnį matomumą ir leidžia jums lengviau atlikti manevrus.
Kaip teisingai persirikiuoti?
Persirikiuojant labai svarbu dairytis per atitinkamą petį. Tai vienas geriausių būdų įsitikinti, jog kelias laisvas ir nieko nekliudysite. Dirstelėjimas jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją bei nepastebėti, kas vyksta priešais automobilį.
Prieš rikiuojantis į kairę reikia žvalgytis tokia seka: į priekį, galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį. Tie patys veiksmai atliekami ir rikiuojantis į dešinę, tik dairytis reikia į šios pusės veidrodėlį bei per dešinį petį.
„Persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą svarbu netrukdyti gretima juosta važiuojantiems automobiliams, o tam būtina efektyviai žvalgytis, įvertinti srauto greitį bei laiku įspėti kitus vairuotojus apie manevrą“, - sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Taigi, rikiuotis galima tada, kai jūsų greitis atitinka eismo srauto greitį. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kai pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta. Tokiu atveju dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį. Įsitikinęs, kad netrukdysite važiuojantiems antrąja juosta, persirikiuokite bei kiek įmanoma greičiau pasiekite transporto srauto greitį.
„Ypač svarbu įvertinti persirikiavimo manevro tikslingumą ir ar tai nesutrikdys sklandaus eismo bei nesukels papildomų rūpesčių kitiems eismo dalyviams. Tai itin aktualu transporto grūsčių metu, kuomet dažnas vairuotojas persirikiuoja tik dėl to, jog jam atrodo, kad gretima juosta važiuojantys automobiliai juda greičiau. Toks manevravimas labai ydingas ir tik didina transporto grūstį, nes dėl kiekvieno tokio persirikiavimo šalia važiuojantis vairuotojas bus priverstas stabdyti. O tai sukelia stabtelėjimų grandinę, dėl ko grūstis tik didėja“, - teigia S. Šuminas.
Jog vairuotojai dažnai netinkamai persirikiuoja dėl per didelio skubėjimo, pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė. „Dažnai neteisingas ar nekultūringas persirikiavimas eisme pastebimas tuomet, kai vairuotojai dėl įvairiausių priežasčių turi vidinį skubėjimo jausmą, pasižymi nekantrumu. Todėl, siekiant teisingai persirikiuoti, svarbu prieš tai apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos. Tai didina vairuotojų pastabumą, pavyzdžiui, prieš rikiuojantis prisimenama ištisinė linija gerai žinomoje vietoje, o taip pat ugdo vairuotojų savikontrolꓸ - sako J. Slavinskienė.
Taip pat primename, jog persirikiuoti iš karto per kelias eismo juostas - draudžiama. Tai reikia atlikti kaip kelis manevrus, judant iš vienos juostos į kitą. Tai reiškia, jog prieš rikiuojantis į kitą juostą kurį laiką turi būti važiuojama tiesiai.
Aklosios zonos stebėjimo sistemos (BSM)
Dauguma naujų automobilių turi sistemas, kurios perspėja vairuotojus apie „aklojoje zonoje“ važiuojančias transporto priemones. „Side Assist“ aklosios zonos stebėjimo sistema įsijungia, kai vairuotojas įjungia indikatorių, norėdamas parodyti ketinimą persirikiuoti į kitą eismo juostą. Galiniame buferyje esantys radaro jutikliai tikrina, ar galinio vaizdo veidrodėlio aklojoje zonoje nėra transporto priemonės (automobilio ar motociklo), kuri trukdo saugiai manevruoti.
JAV Draudimo instituto saugumui keliuose užtikrinti (IIHS) užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aklosios zonos stebėjimo sistemos 23 proc. sumažino eismo įvykių, susijusių su persirikiavimu į kitą eismo juostą, skaičių. Euro NCAP įtraukė šio tipo sistemas į Europoje parduodamų naujų automobilių saugumo patikros metu vertinamos įrangos sąrašą.
Krovinių transporto priemonių vairuotojų patarimai
„Vilkiko vairuotojas yra toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti vairuotojai. Esminis skirtumas, kad mes vairuojame didelių matmenų, aukštas ir didelį svorį vežančias mašinas. Jomis ne visais keliais išvažiuosi, ne po visais tiltais, ne į visas aikšteles užsuksi, o kartais, suklaidinus navigacijai, gali prireikti net ir policijos pagalbos, kad pristabdytų eismą ir padėtų išlaviruoti į tinkamą kelią“, - pasakojimą pradeda Povilas, skersai išilgai išmaišęs Europą ir vairavęs daugybę skirtingų krovininių transporto priemonių.
Jis dalinasi pagrindinėmis taisyklėmis, kurias įsidėmėjus visiems transporto eismo dalyviams būtų saugiau ir ramiau.
- Aklosios zonos. Tuomet, kai jūsų automobilis, persirikiavęs į kitą eismo juostą, važiuodamas šalia vilkiko susilygina su jo priekine dalimi, tampa nematomas vilkiko vairuotojui. Rekomenduojama šioje zonoje neužsilaikyti.
- Važiavimas tarp kelių vilkikų. Jei tarpas tarp dviejų vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų nėra didelis, smarkiai rizikuojate sprausdamasis tarp jų. Važiuodami prie pat vilkiko galo, patenkate į zoną, kurios jo vairuotojas nemato. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei priekyje važiuojantis krovininis automobilis imtų stabdyti, galite būti suspaustas, kadangi už jūsų važiuojantis vilkikas neturės vietos stabdyti.
- Laikykitės saugaus atstumo. Pavojingas yra tiek per didelis, tiek per mažas greitis, todėl visada turite apgalvoti, ar spėsite laiku sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ir nevažiuokite prie pat vilkiko galo, nes čia esate nematomas jo vairuotojui, o ir vilkikas jums užstoja kelią, tad nematote, kas vyksta jo priešakyje.
- Nesinaudokite telefonais. Labai dažnai, stengdamiesi nepatekti į policijos akiratį, lengvųjų automobilių vairuotojai juos įjungtus laiko sau ant kelių. Tai labai gerai matyti iš vilkiko vairuotojo pozicijos, kadangi pastarasis sėdi aukštai. Dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią itin pavojingas, todėl rekomenduojama telefonais nesinaudoti.
„Mano turima patirtis rodo, jog daugiau grėsmę eismo saugai keliančių situacijų kelyje sukuria lengvųjų automobilių vairuotojai. Šiurkštus, nemandagus vairavimas, nepagarba kitiems eismo dalyviams ir nuolatinis skubėjimas yra didžiausios ydos kelyje“, - įžvalgomis dalinasi Povilas.
Pasiruošimas važiavimui ir automobilio techninė būklė
Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt.
Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.
Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena
Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Automobilio stabilumas
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais. Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.
Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Važiavimas posūkyje
Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau). Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
Stabdymas
Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Važiavimas tamsoje
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Kiti svarbūs patarimai
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą). Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
tags: #akloji #zona #vairuojant