Automobilio akumuliatorius yra vienas svarbiausių transporto priemonės komponentų, užtikrinantis, kad variklis užsivestų, veiktų elektroninė įranga, žibintai ir visa elektros sistema. Visuose automobiliuose yra naudojami akumuliatoriai, kurių dydis, galia ir kitos specifikacijos priklauso nuo markės ir modelio. Tačiau net ir su tinkamai parinktu ir prižiūrimu akumuliatoriumi, vieną dieną automobilio galite nebeužvesti. Laiku pastebėti pirmuosius akumuliatoriaus nusilpimo ženklus yra labai svarbu - tai gali padėti išvengti situacijos, kai automobilis nebeužsiveda netikėčiausiu metu.
Akumuliatoriaus svarba ir gedimo požymiai
Akumuliatorius veikia kaip energijos rezervas, o energiją gamina generatorius. Jeigu visa elektros sistema būtų prijungta tik prie generatoriaus, tai valytuvų, muzikos grotuvo, šildomų sėdynių ir kitų elektros prietaisų įjungimas prigesintų šviesas. Akumuliatorius jokiu būdu negali būti sulaužytas ar kitaip apgadintas, todėl patikrinkite jo būklę. Jeigu korpusas yra skilęs, sulūžusios kurios nors dalys arba, dar blogiau, pats akumuliatorius išsipūtęs - jį reikia tučtuojau pakeisti. Viduje yra naudojamos kenksmingos rūgštinės medžiagos, kurios, patekusios į išorę, gali sukelti pavojingas chemines reakcijas.
Vienas pagrindinių ženklų, kad reikia keisti automobilio akumuliatorių, yra sunkiai užsivedantis variklis. Tačiau, nemaišykite variklio problemų su akumuliatoriaus nusilpimu. Jeigu variklis vedimo metu sukasi greitai, tai turbūt akumuliatorius geras ir problemos reikia ieškoti kitur. Kai akumuliatorius netiekia pakankamai energijos, variklis sukasi žymiai lėčiau ir netrukus gali visai sustoti. Jeigu nesate tikri, ar automobilis sunkiai vedasi būtent dėl akumuliatoriaus - pabandykite pirmiau jį įkrauti arba naudoti laidus, liaudiškai vadinamus „krokodilais“. Kiti galimi simptomai:
- Sunkiau užsivedantis variklis.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje.
- Prigesęs salono apšvietimas ar žibintai.
- Elektronikos įrangos sutrikimai.
- Nepastovus įtampos lygis.
Šie simptomai ne visada reiškia tik akumuliatoriaus gedimą - kartais kaltas būna generatorius ar kitos elektros sistemos dalys. Tačiau ignoruoti pirmuosius signalus yra rizikinga: silpstantis akumuliatorius gali visiškai nustoti veikti pačiu netinkamiausiu momentu.
Kaip patikrinti akumuliatoriaus būklę?
Akumuliatoriaus įtampą pamatuoti galima naudojant multimetrą arba voltmetrą. Multimetras yra universalus prietaisas, leidžiantis matuoti elektros įtampą, srovę, varžą. Šis prietaisas padeda nustatyti akumuliatoriaus būklę tiksliausiai. Paprasčiausiai nustatykite multimetrą įtampos matavimui (voltai). Kadangi automobiliuose naudojama 12V sistema, multimetrą nustatykite ant 20V padėties.
Pirmiausiai suraskite akumuliatorių, kuris dažniausiai yra variklio skyriuje arba bagažinėje. Dažniausiai akumuliatoriaus jungtys yra apsaugotos plastikiniais dangteliais, kuriuos reikia atidaryti/nuimti. Pašalinę dangtelius būkite atsargūs ir nedėkite metalinių įrankių ant viršaus, kad išvengtumėte trumpo sujungimo.
Akumuliatoriaus įtampos matavimas multimetru
- Paruoškite akumuliatorių: suraskite jį automobilyje ir nuimkite apsauginius dangtelius nuo gnybtų.
- Nustatykite multimetrą: pasirinkite nuolatinės įtampos matavimo režimą (V~) ir nustatykite diapazoną iki 20V.
- Prijunkite laidus: raudonąjį laidą prijunkite prie teigiamo akumuliatoriaus gnybto (+), o juodąjį - prie neigiamo gnybto (-).
- Patikrinkite įtampą: ant multimetro ekrano pamatysite akumuliatoriaus įtampą.
Normali akumuliatoriaus įkrova turėtų svyruoti apie 12,5V. Jeigu įkrova yra mažesnė nei 12,2V, gali būti, kad automobilio nebeužvesite ir akumuliatorių reikia įkrauti. Pirmą kartą automobilio akumuliatoriaus įtampą matuojantys asmenys gali pamanyti, jog 12V akumuliatoriui 12.0 voltų yra pakankama, tačiau tokioje stadijoje akumuliatoriaus įkrova jau yra nukritus iki, apytiksliai, 25%. Pilnai įkrauto automobilio akumuliatoriaus įtampa turėtų siekti 12.4-12.9 V.
Akumuliatoriaus įtampa užvedimo ir variklio veikimo metu
Kadangi patys akumuliatoriai automobilį visa reikiama elektros energija galėtų aprūpinti labai ribotą laiką, jį užvestame automobilyje nuolat krauna generatorius. Taigi, užvedus automobilį, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti tarp 13.7 V ir 14.5 V. Paprašykite pagalbininko užvesti automobilį ir stebėkite įtampą: ji neturėtų kristi žemiau 10 V. Įkraunant generatoriui įtampa turi būti 13.7-14.7 V. Šie rodmenys yra parem
Kiti patikrinimo metodai
Žibintų testas: Įjunkite priekinius žibintus ir palikite juos įjungtus apie 10-15 minučių, neužvesdami variklio. Jei šviesa išlieka gana stabili - akumuliatorius dar pakankamai geras. Jei šviesa pastebimai prigęsta - baterija silpsta. Neišjungę žibintų pabandykite užvesti automobilį. Jei užvedimo metu žibintai tik trumpam susilpnėja, akumuliatorius dar tinkamas.
Užvedimo elgesys: Jei variklis užsiveda sunkiai arba starteris suka lėčiau nei įprastai, ypač rytais ar šaltu oru, tai akivaizdus silpstančio akumuliatoriaus signalas. Jei girdite tik spragsėjimo garsą ir variklis neužsiveda - baterija visiškai nusilpusi. Tokiu atveju automobilį galite užvesti tik naudojant laidus.
Apkrovos testeris (angl. load tester): Šis prietaisas leidžia imituoti realias apkrovas (pvz., variklio užvedimą) ir matuoti, kaip akumuliatorius reaguoja. Testeris tikrina ne tik įtampą, bet ir akumuliatoriaus CCA (šalto užvedimo srovės) rodiklį, kuris yra itin svarbus žiemą. Jei akumuliatorius negali palaikyti reikiamos srovės esant apkrovai, rekomenduojama jį pakeisti.
Ant akumuliatorių paviršiaus galite rasti akutę, per kurią turi matytis žalia spalva. Šios akutės veikimas yra labai paprastas. Akumuliatoriaus apačioje yra ryškiai žalias kamuoliukas, kuris, esant žemam elektrolito lygiui, skęsta. Jam nusileidus žemiau, žalia spalva akutėje nebėra matoma, o jeigu elektrolito lygis itin žemas - vaizdas gali būti skaidrus. Tačiau, šiuo indikatoriumi negalima aklai pasitikėti, nes pasitaiko atvejų, kad kamuoliukas užstringa.
Akumuliatoriaus priežiūra ir ilgaamžiškumas
Tinkamai prižiūrėdami akumuliatorių prailginsite jo tarnavimo laiką. Vidutinis tarnavimo laikas yra 3-5 metai. Pasiekus šį laikotarpį verta reguliariau atlikti patikrą, kad neliktumėte kelyje netikėtai.
- Reguliariai įkraukite. Jei automobilis stovi ilgiau nei 1-2 savaites, akumuliatorius pradeda išsikrauti.
- Venkite dažnų trumpų kelionių. Važiuojant trumpais atstumais, generatorius nespėja pilnai įkrauti akumuliatoriaus.
- Išjunkite nereikalingus prietaisus.
- Rūpinkitės švara.
- Venkite perkrovimo. Jei prijungiate papildomą elektros įrangą (stiprintuvus, šildymo sistemas), įsitikinkite, kad generatorius pajėgus ją aptarnauti.
- Stebėkite akumuliatoriaus amžių.
Laikantis šių rekomendacijų akumuliatorius gali tarnauti metus ar net dvejus ilgiau, o automobilis užsives patikimai net ir šaltą žiemą.
Akumuliatoriaus konstrukcija ir veikimo principai
Principinė akumuliatoriaus konstrukcija - tai indas su švino katodu ir anodu, pripildytas skiestos sieros rūgšties. Įprastiniai 12V akumuliatoriai sudaryti iš 6 tokių dalių (sekcijų), sujungtų nuosekliai. Anodas - teigiamas akumuliatoriaus polius, jungiantis teigiamas akumuliatoriaus švino plokšteles, o katodas - neigiamas polius, prie kurio jungiamos neigiamos plokštelės. Teigiamos ir neigiamos švino plokštelės yra skirtingos. Švino plokštelės pagrindas yra švino grotelės. Akumuliatoriaus darbinės savybės ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo grotelių kokybės. Švinas yra minkštas ir trapus metalas, todėl jis grynas grotelių gamybai netinka, kadangi skystas švinas blogai pripildo liejinių formas. Grynas švinas taip pat yra neatsparus korozijai. Todėl šis metalas legiruojamas įvairiais priedais. Maždaug prieš 20 metų švino lydiniams buvo naudojamas stibis (Sb). Švinas buvo lydomas su 5-10% stibio. Naudojant stibį, lydinys tampa plastiškas ir tvirtas. Akumuliatorių, pagamintą naudojant stibį, buvo būtina nuolat papildyti vandeniu, o nenaudojamas akumuliatorius turėjo būti reguliariai tikrinamas ir įkraunamas.
Vėliau akumuliatoriai pradėti gaminti naudojant kalcį (Ca) švino grotelėms lieti. Į lydinį maišoma 0,5-1 % kalcio. Kalcis suteikia švinui tvirtumo ir plastiškumo. Akumuliatoriui dirbant vandens sunaudojama labai mažai. Nenaudojamo akumuliatoriaus savaiminė iškrova minimali. Tačiau kalcio lydinio akumuliatoriai turi vieną esminį trūkumą: juos sunku įkrauti. Tokį akumuliatorių labai iškrovus, dažnai atsitinka taip, kad vėl jį įkrauti būna gana sudėtinga. Todėl rekomenduojama tokio tipo akumuliatorių neiškrauti daugiau kaip 50% jų talpumo. Šiuo metu dauguma akumuliatorių gamintojų naudoja kalcio lydinius. Kitas žingsnis - hibridinė technologija. Taikant hibridinę technologiją akumuliatoriaus teigiamų plokštelių grotelės liejamos su stibio priedais, o neigiamų su kalcio. Tokiu būdu pagamintas akumuliatorius perėmė visas teigiamas abiejų ankstesnių technologijų savybes: vandens sunaudoja tik šiek tiek daugiau nei kalcio lydinio akumuliatoriai, savaiminė iškrova maža, imlumas įkrovai geras.
Pirmieji akumuliatoriai, pagaminti pagal hibridinę technologiją, pasirodė 1990 metais. Neigiamų plokštelių lydinyje yra 0,02% kalcio, o teigiamų - 0,04% sidabro. Akumuliatoriaus amžius pailgėja 20%, gerokai pagerėja eksploatacinės savybės. Matyti, kad lydinio su sidabro priedais struktūra yra lygesnė, susiformavę kristalai didesni. Pats sidabro priedų lydinys atsparesnis korozijai, vibacijai ir turi mažesnę vidinę varžą. Todėl groteles galima daryti mažesnes. Sumažinus grotelių aukštį, padidėja elektrolito lygis virš plokštelės, o tai sumažina tiltelių tarp plokštelių grupių koroziją. Be to, taupomas švinas ir akumuliatorius yra lengvesnis. VARTA akumuliatoriuose teigiama plokštelė yra gerokai storesnė už neigiamą. Tokiu būdu padidinamas akumuliatoriaus ilgaamžiškumas. Seno, atidirbusio akumuliatoriaus neigiama plokštelė būna kaip nauja, o teigiama plokštelė būna gerokai pažeista korozijos. Kuo storesnė teigiama plokštelė, tuo ilgiau tarnaus akumuliatorius.
Ant švino grotelių presuojama aktyvioji medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja akumuliatoriaus elektrocheminiuose procesuose. Neigiamų plokštelių aktyvioji medžiaga yra švinas (Pb), o teigiamų - švino oksido pasta (PbO). Todėl teigiamos plokštelės yra rudos spalvos, o neigiamos - pilkos. Aktyviosios masės mikroporiškumas turi būti 30 -35%. Mažesnio tankio aktyvioji medžiaga anksti pradės byrėti, akumuliatorius greitai praras galią ir talpumą. Per didelio tankio - bus nepakankamai poringa, elektrolitas negalės laisvai pripildyti aktyviosios medžiagos tūrio ir akumuliatorius dirbs neefektyviai. Plokštelės dedamos į vokus-separatorius. Vokai sumažina aktyviosios masės eroziją ir neleidžia byrančioms dalelėms nusėsti ant akumuliatoriaus dugno. Vokai gali būti velkami ant teigiamų arba ant neigiamų plokštelių. Vokai gaminami iš plonos, skysčiui laidžios sintetinės medžiagos, kurios paviršius iš vienos pusės turi rantelius. Jei vokai skirti dėti ant teigiamos plokštelės, tai ranteliai bus voko viduje, jei ant neigiamos - iš išorės. Taip užtikrinamas geresnis elektrolito priėjimas prie teigiamų plokštelių, kadangi dirbant akumuliatoriui teigiamos plokštelės reikalauja 1,4 karto didesnės elektrolito cirkuliacijos.
Anksčiau, nenaudojant vokų, akumuliatoriaus dugne turėjo būti 0,5 - 1,4 cm aukščio tilteliai, ant kurių buvo statomos plokštelės. Erdvė tarp plokštelės apačios ir akumuliatoriaus dugno leisdavo kauptis nuosėdoms, nesukeliant trumpo jungimo tarp plokštelių. Naudojant vokus, tilteliai nebereikalingi, todėl akumuliatorius gali būti žemesnis.
GENERATORIAI IR AKUMULIATORIAI | Kaip jie veikia
Tolimesnį akumuliatoriaus gamybos procesą galima išskirti į du būdus. Gaminant pirmu būdu - plokštelės surenkamos į grupes, dedamos į sekcijas, virinamos jungtys tarp grupių, dedamas akumuliatoriaus dangtis, užlydomi poliai. Gaminant antru būdu, plokštelės įkraunamos specialiose voniose, paskui plaunamos ir džiovinamos. Toliau visas akumuliatorius surenkamas kaip ir pirmu būdu. Taip pagamintas akumuliatorius vadinamas sausai įkrautu. Užtenka bet kada pripilti į jį elektrolito, ir po kelių minučių jį jau galima naudoti. Paprastai toks akumuliatorius, jį tik užpildžius elektrolitu, būna įkrautas apie 80%. Pirmu būdu pagamintų akumuliatorių elektrolite kartais galima pastebėti panašių į suodžius priemaišų, kadangi plokštelės nebuvo plaunamos. Tačiau tai įtakos akumuliatoriaus darbui neturės, kadangi šiuo būdu pagaminti akumuliatoriai būna suvokais - separatoriais.
Dar viena labai svarbi akumuliatoriaus dalis - dangtis. Šiuolaikinio akumuliatoriaus dangčio konstrukcija turi užtikrinti minimalų vandens garavimą iš elektrolito, vandenilio dujų išsiskyrimą bei neleisti ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų per vėdinimo kanalus. Labirintas, esantis dangčio viduje, veikia kaip vandens garų rinktuvas. Akumuliatoriaus vėdinimo sistemoje yra įrengti filtrai - ugnies gaudytuvai.
Akumuliatorius sudarytas iš 6 vienodų sekcijų. Sekcijos sujungtos nuosekliai. Kiekvienoje sekcijoje vykstant elektrocheminiams procesams sukuriama 2,12V įtampa. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 2,12 x 6 = 12,72V. Švino plokštelės užpiltos elektrolitu. Švinas (Pb) ir deguonis (O) gali jungtis į švino oksidą (PbO) arba į švino dioksidą (PbO2). Tai priklauso nuo laisvų elektronų skaičiaus išorinėse šių cheminių elementų orbitose. Naujo akumuliatoriaus teigiamos plokštelės padengtos švino oksidu, kuris vėliau virsta švino dioksidu.
Kas gi įvyksta pripylus elektrolito: PbO + H2SO4 => PbSO4 + H2O. Švino oksidas reaguoja su sieros rūgštimi ir akumuliatoriaus plokštelės apsitraukia susidariusiu netirpaus švino sulfato (PbSO4) sluoksniu. Iš cheminės reakcijos lygties matyti, kad sieros rūgštis virsta švino sulfatu, drauge susidarant vandeniui. Praktiška dėl šios reakcijos sumažėja elektrolito tankis. Jeigu pamatuosite elektrolito tankį po keliolikos minučių, pamatysite, kad jis mažesnis nei 1,28. Akumuliatorius pripiltas elektrolito ir jį reikia įkrauti. Iškrauti akumuliatorių didelio mokslo nereikia, tačiau įkrovimo procesą reikia panagrinėti atskirai.
Akumuliatoriaus įkrovimo ir eksploatavimo ypatumai
Nuo įkrovimo įtampos labai priklauso kaip ilgai tarnaus akumuliatorius. Jeigu akumuliatorius įkraunamas su 12-13V įtampa, tai niekada nebus pasiektas didesnis nei 50% įkrovimas. Kai įtampa 13,9 - 14,5V, įkrovimo lygis bus - 80%. Įkraunant akumuliatorių tokia įtampa, jo įkrovimo lygis bus 50 - 60%, priklausomai nuo įtampos. Pats įkrovimo procesas truks gerokai ilgiau. Kai įtampa mažesnė nei 12,5V, įkrovimo procesas apskritai nevyks ir akumuliatorius liks visai neįkrautas.
Starterinis akumuliatorius sukonstruotas taip, kad jis galėtų greitai atiduoti didelį kiekį energijos, reikalingos varikliui užvesti, o paskui kaip galima greičiau susigrąžinti atiduotą energiją iš generatoriaus gaunama srove. Su kiekvienu starterio pasukimu energijos atsargos mažės ir akumuliatorius bus priverstas dirbti maksimaliu likusiu pajėgumu. Taigi akumuliatorius ne tik nebus įkraunamas, bet netgi bus iškraunamas. Ir taip tęsis tol, kol vieną kartą nebeužteks galios starteriui pasukti. Taip eksploatuojamas, akumuliatorius labai dėvėsis. Išoriškai tai pasireiškia tuo, jog visose ar keliose sekcijose paruduoja elektrolitas, akumuliatorių įkrovus lieka didelis elektrolito tankių skirtumas tarp sekcijų. Liaudiškai tokie akumuliatoriai vadinami ‘papjautais’. Įkrovus akumuliatorių, jo įtampa būna gera, tačiau bandant patikrinti su apkrova paaiškėja, kad jis ‘nelaiko apkrovos’.
Pačiame akumuliatoriuje plokštelių paviršiuje formuojasi švino sulfato sluoksnis, kuriam storėjant uždengiama aktyvioji plokštelių medžiaga. Užvedant variklį akumuliatorius staiga turi atiduoti didelį kiekį energijos, ir akumuliatoriuje susikuriantys stiprūs elektrostatiniai krūviai ardo švino sulfato sluoksni. Iš plokštelių išbyrantis švino sulfatas kaupiasi akumuliatoriaus dugne arba vokuose. Taip plokštelės praranda masę, mažėja akumuliatoriaus talpumas. Labiausiai tam tinka stacionarūs įkrovikliai, kadangi jais galima reguliuoti įkrovos intensyvumą. Pradėti įkrovimą reikia minimalia srove ir palaipsniui ją didinti. Tokio akumuliatoriaus elektrolite yra daug mikroskopinių švino sulfato dalelių. Pradėjus įkrovimą, dalelės, veikiamos elektros lauko, pradeda judėti. Jeigu intensyvus įkrovimas pradedamas staiga, šios dalelės staigiai judėdamos pridaro mikroskopinių skylučių akumuliatoriaus vokuose.
Kai akumuliatoriaus įtampa žemesnė negu 12,20V, prasideda labai sparti žemos įtampos korozija. Nepalikite visiškai iškrauto akumuliatoriaus ilgiau kaip 2 savaites. Per tokį laiką švinosulfato sluoksnis pasidaro tvirtas ir visiškai atskiria dar likusią aktyvią medžiagą nuo elektrolito. Šis reiškinys vadinamas plokštelių sulfatacija. Įkrovus akumuliatorių per 80%, elektrocheminė reakcija artėja į pabaigą ir elektrolite lieka mažai medžiagų, galinčių toliau dalyvauti reakcijoje. Beveik visas švino sulfatas virtęs į šviną ir švino dioksidą, elektrolito tankis artėja prie 1,28kg/l, tai reiškia, kad beveik visi sulfato jonai susijungę į sieros rūgšties molekules. Vadinasi, elektrolite nėra pakankamai laisvų jonų, galinčių pernešti elektros krūvį nuo vienos plokštelės iki kitos. Elektrolito varža padidėja ir drauge padidėja pasipriešinimas įkrovimui. Kai įtampa pasiekia normą, procesas sustoja ir akumuliatorius yra parengtas darbui. Tačiau tuo atveju, jeigu generatoriaus įtampa yra 15,5 - 16V, šios įtampos užtenka padidėjusiai elektrolito varžai įveikti ir įkrovimas tęsiasi toliau. Šį reiškinį galima būtų vadinti per įkrova. Per įkrovos metu dėl padidėjusios varžos elektrolitas įkaista, prasideda intensyvus garavimas ir elektrolitas netenka vandens. Šiltu metų laiku per daug įkrovus akumuliatorių, šis netenka daug vandens, elektrolito kiekis mažėja, lieka neapsemta viršutinė plokštelių dalis. Išdžiūvus plokštelės aktyviajai medžiagai, ši po kiek laiko išbyra. Akumuliatorius netenka savo talpumo. Be to, esant aukštai temperatūrai padidėja plokštelių aktyviosios medžiagos erozija. Daugelyje automobilių akumuliatoriai montuojami po dangčiu šalia variklio, kur karščio ir taip pakanka. Tačiau, kai pats akumuliatorius dar kaista ir iš vidaus, žalingi procesai vystosi ypač greitai.
Dėl aukštos temperatūros į aplinką išsiskiria elektrolite ištirpęs vandenilis. Elektrolite lieka laisvi sulfato jonai, kadangi nebelieka pakankamai vandenilio, su kuriuo jie galėtų jungtis į sieros rūgšties molekules. Tuomet likę sulfato jonai reaguoja su švinu ir švino dioksidu, ardydami plokšteles. Esant aukštai temperatūrai ir įtampai, dujų išsiskyrimas gali būti labai intensyvus. Jeigu akumuliatoriaus ventiliacijos kanalų angos bus užkimštos, tai akumuliatorius gali pradėti pūstis kaip balionas arba sprogti. Jeigu akumuliatorius būna įkaitęs, elektrolitas patamsėja ir šalia akumuliatoriaus jaučiamas vandenilio (supuvusių kiaušinių) kvapas, vadinasi akumuliatorius per daug įkraunamas. Netgi ir normaliai įkraunant akumuliatorių išsiskiria vandenilio dujos. Vandenilis nuo ugnies ar kibirkšties gali sprogti, todėl įkrauti akumuliatorių reikia vėdinamose negyvenamose patalpose, toli nuo ugnies šaltinių. Ore esant 2,5 - 3% vandenilio jau gali įvykti sprogimas. Vandenilio molekulės yra tokios mažos, kad jos kiaurai pereina ne tik pro filtrus, bet ir pro paties akumuliatoriaus korpusą. ‘Varta Silver‘ serijos akumuliatoriuose yra ugnies gaudytuvai, neleidžiantys ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų. Tačiau ir ugnies gaudytuvai sprogimo galimybę sumažina tik apie 10%.
Akumuliatoriaus talpos ir startinės srovės vertinimas
Akumuliatorių vertinimas pagal talpą yra pats paprasčiausias ir skirtas apytikriai nustatyti jo tinkamumą konkrečiai paskirčiai. Rezervinis talpumas - tai laiko tarpas, per kurį akumuliatorius užtikrina 25A srovę esant +26,7°C temperatūrai iki akumuliatoriaus įtampa nukris iki 10,5V. Tai yra laikas, per kurį, neveikiant generatoriui, visiškai įkrautas akumuliatorius užtikrins visų būtinų automobilio įrengimų darbą važiuojant naktį blogomis oro sąlygomis.
Ši akumuliatoriaus charakteristika yra tikslesnis talpumo apibūdinimas, tačiau plačiai nėra vartojama. Tai maksimali pastovaus dydžio srovė, tenkinanti žemiau nurodytas sąlygas. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove. SAE (Amerikos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove. EN (Europos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove. Po 10s įtampa turi būti ne mažesnė kaip 7,5V, po 90s - nemažesnė kaip 6V. Taigi vieno ir to paties akumuliatoriaus startinė srovė, taikant skirtingus standartus, gali skirtis 30%. Perkant akumuliatorių, patartina pasižiūrėti, kokiu standartu žymima startinė srovė. Standartų konversijos lentelėje parodyta kaip įvairūs standartai atitinka tarpusavyje. Perkant akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Tačiau akumuliatoriaus talpumas ir startinė srovė negali būti mažesni, nei rekomenduojami gamintojo konkrečiam automobiliui konkrečioms klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove. Toks akumuliatorius lengviau pasuks sustingusį nuo šalčio variklį.
Grafikas sudarytas pagal bandymus su 36Ah talpumo ‘VARTA standart’ serijos akumuliatoriumi. Skirtingų spalvų kreivės rodo rezultatus, gautus esant skirtingoms temperatūroms. Kreivė rodo, kokio stiprumo įkrovimo srovę akumuliatorius sugeba priimti įkrovimo metu. Visas akumuliatoriaus priimto krūvio kiekis per tam tikrą laiką priklauso nuo įkrovimo srovės stiprumo.
Multimetras - nepakeičiamas įrankis
Multimetras yra nepakeičiamas elektriko ir pasidaryk pats projektus mėgstančio bei automobilį pasiremontuoti mėgstančių žmonių įrankis. Jis naudojamas elektros srovės įtampai, srovei ir varžai matuoti, grandinėms bandyti, akumuliatoriams tikrinti ir ne tik. Multimetras - universalus prietaisas, kuris būna analoginis ir skaitmeninis. Kaip jau minėjome, multimetras gali matuoti visas elektros srovės charakteristikas (įtampą, varžą, srovės stiprį). Dėl to pavadinime yra žodis "multi", nes šis įrankis siūlo voltmetro, ampermetro ir net ommetro galimybes vienoje vietoje. Įtampa (V): multimetras gali rasti elektrinių potencialų skirtumą tarp dviejų elektros grandinės taškų. Srovės stipris (A): matuojamas elektros srautas laidininke. Visgi, šie įrenginiai turi papildomų funkcijų. Modernūs DMM multimetrai dar matuoja ir kitus parametrus, pavyzdžiui, talpą, dažnį ir temperatūrą, taip pat gali net ir testuoti diodus ar tranzistorius.
Į prievadą įkišami bandymo laidai. Juodąjį laidą įkiškite į COM prievadą, o raudonąjį - į atitinkamą matavimo prievadą. Pavyzdžiui, norėdami matuoti įtampą, pasukite rankenėlę į V. Norėdami matuoti srovės stiprį, pasukite rankenėlę į srovės matavimo skyrių, pažymėtą raide A. Na, o jei matuosite varžą, pasukite rankenėlę į Ω. Jeigu tikrinamas tęstinumas, multimetro rankenėlę pasukite į tęstinumo nustatymą (paprastai žymimas diodo simboliu). Palieskite laidus prie dviejų grandinės taškų. Naudojimą visada pradėkite nuo didžiausio nustatymo ir mažinkite jį, kad nesugadintumėte multimetro. Varžos ar tęstinumo niekada nematuokite esant įtampai. O kaip rinktis patį įrenginį? Būtinai atsižvelkite į tikslumą, matavimo galimybes ir funkcionalumą. Kuo jis tikslesnis ir kuo daugiau funkcijų turi, tuo daugiau skirtingų užduočių galėsite atlikti.
Baterijų testeriai
Baterijos testeris daugiausia naudojamas aptikti srovę, įtampą, gebą, vidinį atsparumą, temperatūrą, baterijos ciklo trukmę ir kreivę. Akumuliatoriaus testeriai gali pasirinkti kelis kanalus. Gali būti vienas pradinis taškas, vienas valdymo taškas, matuojant skirtingus modelius, baterijų tipus (nikelio vandenilį, nikelio kadmio, ličio ir kt.). Akumuliatoriaus testeris pagal akumuliatoriaus formą ir akumuliatoriaus surinkimą po galutinio produkto klasifikavimo testeris gali būti padalintas į: akumuliatoriaus testerį, baigtą akumuliatoriaus testerį, mobiliojo telefono akumuliatoriaus testerį, nešiojamas akumuliatoriaus testeris, mobilųjį DVD akumuliatoriaus testerį, akumuliatoriaus testavimo prietaisą, gali padaryti išsamus veikimo bandymas, prietaisas gali išbandyti ličio jonų baterijas, nikelio-metalo hidrido baterijas, polimerines baterijas, įprastas sausas baterijas, švino rūgšties baterijas ir kitų tipų baterijas.
Visas Kinijos operacijos, ekranas; su visišku bandymo funkcija, bandymo greičiu, didelio tikslumo, automatiniu testavimu, specifinė tikslios rodymo reikšme ir kitomis charakteristikomis ... ... plačiai taikomi visų tipų baterijoms, eksperimentiniams tyrimams ir gamybiniams bandymams.
GENERATORIAI IR AKUMULIATORIAI | Kaip jie veikia
Kaip patikrinti automobilio akumuliatorių, jei neturime reikiamos įrangos?
Jeigu savo garaže neturite tokios įrangos ir nenorite išleisti pusės akumuliatoriaus kainos jos įsigijimui, galite paieškoti tinkamo serviso. Kiekvienas save gerbiantis mechanikas turės reikiamą matavimo įrenginį ir žinos kaip juo naudotis, o visas įtampos matavimas užtruks tik akimirką bei suteiks puikią pagalbą diagnozuojant akumuliatoriaus būklę. Jeigu įtampos matavimo rezultatas bus mažesnis už minimalią vertę, autoservisas pasiūlys įsigyti akumuliatorių vietoje, neieškant jo ir nevažinėjant po parduotuves. Be to, kai kuriuose autoservisuose akumuliatoriaus sumontavimo kaina yra įskaičiuota į jo pirkimo kainą, o senąjį ir nebetinkamą akumuliatorių perdavus perdirbimui, bus suteikta nuolaida. Tai ne tik yra daug patogiau ir neabejotinai pigiau - taip Jūs prisidėsite ir prie gamtos saugojimo.
tags: #akumuliatoriaus #sroves #testeris