Bendra ES taisyklė yra ta, kad savo transporto priemonę turite įregistruoti toje šalyje, kurioje yra jūsų įprastinė gyvenamoji vieta. Tačiau transporto priemonių registracijos taisyklės gali skirtis, o tai sukuria painiavą, ypač kalbant apie automobilius su vairu dešinėje pusėje, dažnai vadinamus "angliškaisiais".
Iš Jungtinės Karalystės parvaryti automobiliai lietuvius vilioja dėl žemesnės kainos: net ir priskaičiavus pritaikymo eismui dešiniąja puse išlaidas, jie vis tiek atsieidavo mažiau nei parduodami Lietuvoje. Anksčiau reikėdavo vairą iš dešinės pusės perkelti į kairę ir įgyvendinti kitas sąlygas. Nuo 2018 metų sausio 1 d. pagaliau leista Lietuvoje registruoti automobilius, skirtus eismui kairiąja puse. Tačiau šis ilgai lauktas leidimas padėties nepalengvino - ją apsunkino dar labiau.
Nauji reikalavimai ir jų įgyvendinamumas
Tarp naujų reikalavimų - ir periskopinis priekinio vaizdo veidrodis, ir kamera, perduodanti vaizdą į salone įrengtą monitorių. Šios priemonės dešinėje pusėje sėdinčiam vairuotojui turėtų padėti įvertinti situaciją kelyje prieš atliekant manevrus. Tačiau abejojama, ar naujos įrangos teorinės galimybės išties pagerins eisme dalyvaujančių žmonių saugumą. Pagal dabartinį reglamentavimą automobilius su vairu dešinėje pusėje šiuo metu galima eksploatuoti tik laikinai - iki 90 dienų per metus, o norint nuolat važinėti tokia mašina privalo atitikti minėtus reikalavimus. Dešiniavairės transporto priemonės taip pat draudžiamos vairuoti pradedantiesiems vairuotojams.
Nors, kaip rodo susidomėjimas viešojoje erdvėje, susidomėjimas ir poreikis Lietuvoje registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje yra gana nemažas, vyrauja nuomonė, kad neįmanoma įvykdyti naujų reikalavimų, pagal kuriuos tokios transporto priemonės pritaikomos eismui Lietuvoje. Teigiama, kad sąlygos sukurtos remiantis teorinėmis prielaidomis ir techniškai neįgyvendinamos. Vienai Lietuvos pilietei pasidomėjus, kokia tikimybė nuo šių metų sausio Lietuvoje įregistruoti automobilį su vairu dešinėje pusėje, moteris sulaukė neigiamų atsakymų. „Neįmanoma“, - konstatuoja ar patirtimi dalijasi ne vienas internautas. Kad šis žodis - ne iš piršto laužtas, galimai patvirtina ir skaičiai. „Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje neįregistruotas nė vienas toks automobilis“, - iškalbingą statistiką pateikė valstybinės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė.
Daug neatsakytų klausimų
Pritaikyti britiškus automobilius Lietuvos keliams ir juos įregistruoti siūlo ne vienas specialistas, tačiau jie tikina, kad nauja tvarka atrodo reali tik popieriuose, o realiai ji įgyvendinama sunkiai. Nors Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) registravimo tvarka parengta pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos reikalavimus, išsami dokumentacija neatsako į daugybę klausimų. „Pavyzdžiui, kur ir kaip įranga tvirtinama, galiausiai, nuo kurios salono vietos prasideda kairė. Papildomas veidrodis gali kliudyti išsiskleisti oro pagalvei keleivio pusėje, įranga gali jam pakenkti eismo įvykio metu. Reikalavimai galbūt atrodo tinkamai tik popieriuje, kai bandai juos įgyvendinti realybėje, supranti, kad ši užduotis neįmanoma. Mes bandėme, dirbtuvėse ir dabar stovi tam paruoštas automobilis“, - kalbėjo savo vardo ir įmonės pavadinimo viešinti nepanoręs verslininkas. Anot jo, papildomos įrangos techninių parametrų sąrašas toks ilgas ir įmantrus, kad pagal juos praktiškai neįmanoma rasti tinkamos prekės.
„Domėjausi, kokia tvarka galioja kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje britiškam automobiliui užtenka pakeisti priekinius žibintus ir galima jį registruoti. Registracija, techninė apžiūra ir mėnesio draudimas žmogui kainuoja 310 eurų. Vokiečiai vadovaujasi tais pačiais ES teisės aktais, kurie įgyvendinami ir Lietuvoje. Tai aš ir nežinau, kurie iš mūsų kvailesni“, - sakė meistras. Jo manymu, šiandien norint iš JK parvarytą automobilį pritaikyti eismui Lietuvoje tektų išleisti apie 700 eurų. Tiek kainuotų papildoma įranga, žibintų keitimas, ekspertų vertinimas, registracija. Anot specialisto, susidariusią situaciją reikia, kaip įmanoma, greičiau taisyti, nes ji tiesiogiai susijusi su labai daug žmonių. „Patikėkite - besidominčių šimtai“, - sakė jis. Transporto priemonių techninę ekspertizę Lietuvoje vykdančių bendrovių atstovai taip pat tikino, kad susidomėjimas nemažas. „Žodžiu domisi - skambinančių ir klausiančių, ką daryti, netrūksta, tačiau niekas neatvyksta vertinti automobilio“, - sakė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas.
Administracija: viskas gerai
Ar tai, kad Lietuvoje per pustrečio mėnesio neįregistruotas nė vienas automobilis su vairu dešinėje pusėje, galėjo būti naujų reikalavimų pasekmė, paklausėme reikalavimų rengėjo - Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA). Lakoniški administracijos atsakymai liudijo, kad problemų registruojant angliškus automobilius neturėtų kilti.
- - Ar minėti reikalavimai galėjo turėti įtakos tam, kad iki šios dienos Lietuvoje neįregistruotas nė vienas automobilis su vairu dešinėje pusėje (2018 m. kovo 13 d. VĮ „Regitra“ duomenys)?
- - Šio klausimo pakomentuoti negalime.
- - Ar tokia praktika nesignalizuoja, kad priimtus sprendimus reikėtų tobulinti?
- - Visi reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis Europos Komisijos reikalavimais ir visi jie sietini su reikalavimais transporto priemonėms, kad jos eisme dalyvautų saugiai.
- - Ar, Jūsų nuomone, tie reikalavimai tikrai neįgyvendinami?
- - Visi Europos Komisijos nustatyti reikalavimai įgyvendinami taip, kaip ir nustatyta.
Mokslininkų nuomonė: saugumo neprideda
Prieš keletą metų LTSA užsakė specialius mokslinius tyrimus, kurių metu siekta išsiaiškinti, kaip kairiąja eismo puse važiuoti pritaikytos transporto priemonės saugiausiai įsilietų į eismo sąlygas Lietuvoje. Studijos metu įvertintos ne tik teorinės prielaidos, bet ir atlikti realūs bandymai. Gauti rezultatai pateko tarp kriterijų, pagal kuriuos parengti minėti reikalavimai. Tyrime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis nesiėmė vertinti reikalavimų, tačiau sutiko pasidalyti nuomone apie tam tikras saugumo priemones automobiliams su vairu dešinėje pusėje.
„Man tik teko girdėti, kad reikalavimai įrangai yra gana aukšti, ją netgi sudėtinga rasti rinkoje. Tai - periskopinis priekinio vaizdo veidrodis ir kamera su monitoriumi salone. Tyrimo metu mes išskyrėme šios papildomos įrangos trūkumus. Iš principo jos naudojimas tikrai neprisideda prie eismo saugumo gerinimo, vairuotojo važiavimo komforto ir patogaus automobilio valdymo. Juk norint pamatyti reikiamą vaizdą ir įvertinti esamą padėtį kelyje reikia nukreipti žvilgsnį nuo tiesioginio vaizdo į periskopinį veidrodį, kuriame matyti atvaizdas dar nuo vieno veidrodžio. Lygiai tas pats su kameros transliuojamu vaizdu monitoriuje, kuris yra nemažas ir montuojamas netiesioginėje matymo zonoje. Papildoma įranga taip pat apkrauna automobilio saloną. Apibendrinant ji neprisideda prie saugaus transporto priemonės valdymo, nors ir padeda įvertinti situaciją kelyje“, - pasakojo mokslininkas. Jo asmenine nuomone, šalyse, kuriose eismas vyksta dešine eismo puse, saugiausia važinėti tik su tam pritaikyta transporto priemone. „Lietuvos atveju - su vairu kairėje pusėje, tai komplektacija, kuri yra saugiausia mūsų eismo sąlygomis. Minėta papildoma įranga gali būti naudojama tik iš bėdos, tačiau ji taip pat gali sukelti aibę nepatogumų ir trukdžių“, - kalbėjo dr. V. Žuraulis.
Nevairuokite dešine nežinodami šių patarimų
Sujaudino pardavimus
Lietuvos automobilių rinkos ekspertai tikina, kad minėtas sprendimas gerokai pakoregavo dešiniavairių transporto priemonių pardavimus. Taip pat manoma, kad jiems patekti į šalies kelius kliūtys sudaromos specialiai. Tai patvirtino „Tiesai“ transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio pateiktas atsakymas. „Dar praeitų metų rudenį, sužinoję apie tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bus galima registruoti ir eksploatuoti dešiniavairius automobilius, analizavome, kaip tai gali paveikti Lietuvos automobilių rinką. Matėme pardavėjų bandymus didinti tokių jau į Lietuvą įvežtų, tačiau vis dar parduodamų automobilių kainą. Taip pat tyrėme užsienio šalių praktiką ir atsižvelgėme į galimai pasikartojantį Bulgarijos scenarijų. Šioje šalyje per metus automobilių parkas pasipildė maždaug 100 tūkst. eismui kairiąja kelio puse pritaikytų automobilių - jie sudarė apie 3 proc. viso Bulgarijos autoparko. Vėliau tokie automobiliai šioje šalyje tapo nebepaklausūs paprasčiausiai dėl savo nepatogumo ar nepraktiškumo. Autoplius.lt skaičiavo, kad tokiu atveju Lietuvoje galėtų įvykti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių sandorių per metus - maždaug po 4 tūkst. kas mėnesį. Visgi prognozes stipriai sujaukė paviešinti reikalavimai dešiniavairiams automobiliams registruoti ir eksploatuoti. Labai neaiški privalomų periskopinių veidrodžių įranga (neaišku, nei kur tokią įsigyti, nei kiek ji kainuoja) arba privalomos vaizdo kameros charakteristika praktiškai paskandino kai kurių vairuotojų viltis sėkmingai užregistruoti iš Didžiosios Britanijos ar Airijos įvežtą automobilį. Reikalingos vaizdo kameros charakteristika sudaryta taip, kad tokio įrenginio būtų neįmanoma rasti ar įsigyti. Arba kad jis kainuotų milžiniškus pinigus. Privalomasis draudimas tokio tipo automobiliams taip pat būtų pastebimai brangesnis - maždaug iki 50 ar 60 proc. Akivaizdu, kad jokios Lietuvos institucijos nenori matyti dešiniavairių automobilių šalies keliuose, ir dėjo visas pastangas, kad tai neįvyktų. Kol kas jų planas puikiai veikia - nuo sausio 1 iki kovo 1 d. nebuvo užregistruota nė vieno į šalį įvežto dešiniavairio automobilio.“
Šiandien dešiniavairių ir Lietuvoje įprastų automobilių kainų skirtumus puikiai iliustruoja skelbimai. Pavyzdžiui, 2000 m. pagamintas „Land Rover Freelander“ su vairu dešinėje pusėje nekainuoja net tūkstančio eurų, o identiškas - tokios pačios markės, modelio, kuro tipo, variklio galingumo, gamybos metų ir net spalvos - visureigis su vairu kairėje kainuoja 1500 ir daugiau eurų. 2003 m. gamybos ir JK keliais važinėti skirtas kupė „Mercedes-Benz CLK270“ Lietuvoje parduodamas už 1,9 tūkst. eurų, o jo „dvynys“ su vairu kairėje - beveik tūkstančiu brangiau.
Importuojant automobilius iš Jungtinės Karalystės po "Brexit"
Nuo 2021 m. sausio 1 d. prekių tiekimui ir gabenimui tarp Europos Sąjungos šalių ir Anglijos yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Dėl šios priežasties importuojant automobilius iš Anglijos į Europos Sąjungą reikia mokėti PVM, kurio tarifas sutampa su tarifu, taikomu tų pačių prekių tiekimui Europos Sąjungoje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. norint importuoti automobilius (tai taikoma ir kitoms prekėms) iš Anglijos į Lietuvą yra būtina turėti ir ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą). Neturint EORI kodo automobilius importuojančiai šaliai gali gerokai padidėti automobilių transportavimo kaštai ir jų užlaikymas. Taigi, vykdant sandorius su Anglija, Lietuvoje įsisteigusiems asmenims, privalu atlikti ir visus muitinės formalumus. Lietuvoje EORI kodą išduoda Lietuvos Respublikos muitinė.
Kai vykdomas automobilių importas iš Anglijos į Lietuvą, visuomet yra reikalingas automobilių išmuitinimas iš trečiųjų šalių dėl galimybės importuotus automobilius registruoti Lietuvoje. Kai yra vykdoma kelių transporto priemonės importo procedūra, turi būti pateikti tikslūs duomenys apie transporto priemonę, įskaitant markę, modelį, modifikaciją, spalvą, gamybos metus, kėbulo numerį, degalų rūšį, variklio cilindrų tūrį ir galingumą. Tuo tarpu, jei yra deklaruojamos nepilnai sukomplektuotos, autoįvykio metu apgadintos ar dėl kitų priežasčių pažeistos transporto priemonės, būtina aprašyti ir esamus apgadinimus bei trūkstamas detales. Jeigu importuojamos naudotos transporto priemonės, reikia nurodyti, kad jos yra naudotos. Visi šie duomenys yra reikalingi Muitinės departamento aprobuotų transporto priemonių kainų taikymui, t.y. Kai į Lietuvą yra importuojama naudota transporto priemonė, muitinėje ji yra identifikuojama atsižvelgiant į tokios transporto priemonės registracijos ir pirkimo-pardavimo dokumentus bei apžiūrint transporto priemonę. Be to, asmuo, kuris iš Anglijos į Lietuvą importuoja automobilius, papildomai gali pateikti ir daugiau informacijos, pvz., automobilio gamintojo įgalioto atstovo surašytus dokumentus arba automobilio vertinimo dokumentus, kurie buvo suformuoti naudojantis remonto kaštų apskaičiavimo platformomis, kuriose automobilis yra identifikuojamas pagal jo VIN (identifikavimo numerį).
Pažymėtina, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą. Tai reiškia, kad automobilį iš Anglijos importuojantis asmuo turi deklaruoti visą už jį sumokėtą ar mokėtiną sumą, įskaitant automobilio gabenimo iki į įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su gabenimu susijusias išlaidas. Sandorio vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į automobilio pirkimą-pardavimo sutartį, mokėjimo dokumentus, sąskaitas faktūras ir kt. Naudotų transporto priemonių importo kainos apskaičiuojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintame Naudotų transporto priemonių kainų žinyne nurodytomis atitinkamų transporto priemonių rinkos kainomis, taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą. Taigi, automobilio importo muito suma eurais apskaičiuojama importuojamo automobilio apmokestinamąją vertę dauginant iš Europos Sąjungos muitų teisės aktų nustatyto importo muito tarifo, kuris taikomas atitinkamai transporto priemonei. Importuojamos transporto priemonės muitinio tikrinimo metu deklaranto gali būti prašoma patikslinti tam tikrus duomenis ir (ar) pateikti papildomus dokumentus. O jei tokių papildomų duomenų pagalba vis dar nepavyksta išsklaidyti abejonių, muitinio įvertinimo metodo gali būti nuspręsta netaikyti. Tuomet deklarantui gali būti pateikiami muitinės turimi duomenys kito muitinio įvertinimo metodo taikymui ir duomenys, kurių reikia norint apskaičiuoti galinčiai atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantijai. Taigi, kadangi transporto priemonių importui yra taikomi skirtingi muito tarifo dydžiai, ypatingai svarbu, kad importuojamai transporto priemonei būtų priskirtas teisingas kodas ir būtų išvengta mokesčių permokėjimo.
Kiek laiko galima važinėti Anglijoje turint mašiną su lietuviškais numeriais?
Automobiliai - aktuali ir įdomi tema daugeliui žmonių. Tačiau kalbai pasisukus apie Angliją atsiranda šioks toks komplikuotumas. Ši šalis - vienas populiariausių emigrantų pasirinkimų. Iš Lietuvos išvykstama dešiniąja kelio puse, o Didžiojoje Britanijoje tenka važinėti kairiąja. Visgi besiruošiančius svetur kamuoja ir kitas klausimas - kaip ilgai galima važinėti UK automobiliu, kuris registruotas Lietuvoje.
Matematika nesudėtinga. Automobilis su lietuviškais numeriais Anglijoje gali būti eksploatuojamas 6 mėnesius per vienerius metus. Na, o lietuviškas vairuotojo pažymėjimas bus tinkamas maksimaliai trejus metus. Deja, padarius nusižengimą, su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu bauda būtų didesnė. Angliško gavimas nesudėtingas. Tiesiog užpildoma prašymo forma (ją galima rasti internete) ir išsiunčiama kartu su reikiamais dokumentais. Angliškas vairuotojo teisių variantas suteikiamas per vieną mėnesį.
Kai kurie asmenys nepaiso nustatytų terminų ir automobilį su lietuviškais numeriais eksploatuoja ilgiau, nei leidžia taisyklės. Jei tokiu atveju sustabdytų policija, pasekmės tikrai nenudžiugintų - kaip bausmė numatomas transporto priemonės konfiskavimas. Be to, pažeidus terminus atsiranda ir su Lietuvoje įsigytu draudimu susijusių niuansų - jis gali netekti galios.
Jei po pusmečio liekama Didžiojoje Britanijoje, pirkti kito automobilio nebūtina. Tiesa, tenka pasirūpinti priekinių žibintų, šoninių posūkių bei spidometro keitimu. Konkretūs nurodymai, kas ir kaip turi būti atlikta, skelbia DVLA (Driver and Vehicle Licensing Agency). Reikėtų paminėti, kad grįžus į Lietuvą ir norint anglišką vairuotojo pažymėjimą pakeisti į lietuvišką, tai padaroma be papildomų kliūčių. Vadinasi, pagrindinis skaičius - 6 mėnesiai. Epicentre taip pat ir sveikas protas bei pasekmių suvokimas, mat nesilaikant terminų nesinorėtų prarasti automobilio.
Važinėjimas su JK registruotu automobiliu Lietuvoje
Jungtinėje Karalystėje (JK) registruotas automobilis Lietuvoje gali sukelti nemažai klausimų vairuotojams, kurie nori važinėti savo transporto priemone užsienyje. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima laikinai važinėti su JK registruotu automobiliu Lietuvoje, kiek laiko tai leidžiama, kokių dokumentų reikės bei kitus svarbius reikalavimus.
Ar galima važinėti su JK registruotu automobiliu Lietuvoje?
Lietuvoje su JK registruotu automobiliu galima važinėti tam tikrą laikotarpį. Šis laikotarpis yra apribotas dėl kelių svarbių priežasčių, įskaitant siekį išvengti dvigubo apmokestinimo ir užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi vietinių kelių eismo taisyklių.
Kiek dienų galima važinėti su JK numeriais?
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, užsienyje registruotu automobiliu galima važinėti Lietuvoje iki 90 dienų per kalendorinius metus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis skaičiuojamas iš viso, o ne ištisai. Tai reiškia, kad per metus galite grįžti į Lietuvą keletą kartų, tačiau bendrai buvimo laikas negali viršyti 90 dienų.
Kokie dokumentai reikalingi norint važinėti su JK registruotu automobiliu?
Norint važinėti su JK registruotu automobiliu Lietuvoje, būtina turėti keletą dokumentų. Štai pagrindiniai iš jų:
- Vairuotojo pažymėjimas - jei turite JK išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje jis galioja ir leidžia vairuoti transporto priemones. Tačiau, jei planuojate likti Lietuvoje ilgiau arba nuolat gyventi, verta pagalvoti apie pažymėjimo keitimą į lietuvišką.
- Automobilio registracijos dokumentai (V5C) - automobilio registracijos dokumentai, JK vadinami V5C forma, yra būtini norint įrodyti, kad transporto priemonė teisėtai priklauso jums ir yra registruota JK.
- Privalomasis draudimas (insurance) - draudimas yra svarbus reikalavimas, norint važinėti Lietuvoje. Automobilis turi būti apdraustas, o draudimas turi galioti tarptautiniu mastu (žalioji korta). Prieš išvykdami į Lietuvą, patikrinkite, ar jūsų draudimas apima važiavimą ES šalyse.
- Techninė apžiūra (MOT) - JK registruotam automobiliui privaloma galiojanti techninės apžiūros pažyma (MOT). Ši pažyma patvirtina, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir atitinka saugos standartus. Svarbu, kad MOT būtų galiojanti, nes be jos važinėjimas gali būti laikomas pažeidimu.
- Kelių mokesčių mokėjimo įrodymas - nors Lietuvoje nėra kelių mokesčio, JK yra reikalingas mokesčio mokėjimo įrodymas, kurio gali reikalauti JK institucijos.
Kaip kontroliuojama 90 dienų taisyklė?
Lietuvos institucijos turi teisę tikrinti ir registruoti užsienyje registruotų transporto priemonių buvimo trukmę. Tai reiškia, kad jūsų automobilis gali būti patikrintas, ar jis neviršijo leistino 90 dienų laikotarpio. Šiuo atveju dažniausiai naudojami sienos kirtimo įrašai ir kiti registracijos duomenys, kad būtų nustatytas automobilio buvimo laikas šalyje.
Ką daryti, jei norite ilgiau važinėti Lietuvoje?
Jeigu planuojate pasilikti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, verta apsvarstyti galimybę perregistruoti automobilį Lietuvoje. Tai padės išvengti galimų baudų ir užtikrins, kad automobilis atitinka visus Lietuvos kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Automobilio perregistravimas Lietuvoje
Norint perregistruoti JK automobilį Lietuvoje, reikės atlikti keletą veiksmų:
- Transporto priemonės techninė apžiūra - Lietuvoje bus būtina atlikti techninę apžiūrą, kad būtų užtikrintas automobilio atitikimas saugumo ir taršos reikalavimams.
- Automobilio muitinės deklaracija - jei JK automobilis įvežamas į Lietuvą iš ne ES šalies (po Brexit), gali reikėti deklaruoti transporto priemonę muitinei ir sumokėti importo mokesčius.
- Lietuviška registracija ir numeriai - po sėkmingos deklaracijos ir techninės apžiūros automobilis gali būti perregistruotas ir jam išduodami lietuviški numeriai.
Papildomi patarimai važiuojant su JK automobiliu Lietuvoje
Kelionės automobiliu į užsienį reikalauja specialaus pasiruošimo. Net ir smulkios klaidos pasirengimo procese vėliau gali apkartinti atostogų įspūdžius.
- Kelių pusė ir eismo taisyklės - JK vairuotojai įpratę važiuoti kairiąja kelio puse, o Lietuvoje - dešiniąja. Tai gali būti iššūkis, todėl rekomenduojama atidžiai stebėti ženklus ir laikytis vietinių kelių eismo taisyklių.
- Saugos diržai ir kitos saugumo priemonės - Lietuvoje saugos diržų naudojimas yra privalomas tiek vairuotojui, tiek keleiviams. Be to, reikėtų turėti pirmosios pagalbos rinkinį, gesintuvą ir įspėjamąjį trikampį, nes jie yra privalomi Lietuvoje.
- Greičio apribojimai ir radarai - Lietuvoje dažnai tikrinamas greitis ir yra naudojami radarai, todėl laikytis greičio apribojimų yra itin svarbu. Tai padės išvengti galimų baudų ir užtikrins, kad važinėjimas būtų saugus.
- Automobilio šviesos - Lietuvoje yra reikalavimas, kad automobilio šviesos būtų įjungtos ir dienos metu. Tai padidina matomumą ir sumažina avarijų riziką.
Dokumentų patikra ir automobilio paruošimas
Vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros dokumentai, privalomojo draudimo polisas - visi šie dokumentai turi būti automobilyje kelionės užsienyje metu. Taip pat pravartu patikrinti, kada baigiasi jų galiojimas ir ar tai nenutiks būtent išvykus atostogauti. Taip pat naudinga su savimi turėti ir bent keletą eismo įvykio deklaracijų kopijų, jei įvyktų avarija. Net jei neseniai atlikote techninę apžiūrą, nuo to laiko jau gali būti atsiradę tam tikrų smulkių trūkumų, todėl patartina savo transporto priemonę prieš pat išvyką patikėti autoservisui, kuris įvertins jos būklę, pašalins esamus ir netgi galimus trūkumus.
Kelių eismo taisyklės ir maršruto planavimas
Prieš išvykstant automobiliu į užsienį taip pat pataria susidėlioti tikslesnį maršrutą, pasidomėti šalių, kurias ketinate aplankyti, Kelių eismo taisyklėmis. Kiekviena šalis turi savo specifiką, kurią būtina žinoti ir suprasti. Įvairiose šalyse skiriasi ne tik greičio ribojimai, bet ir galioja kiti įvairūs niuansai. Pavyzdžiui, jei Vokietijos greitkelyje sugedo automobilis ar prakiuro padanga, nedelsiant būtina kviesti pagalbos tarnybą, kuri automobilį išgabentų.
Savininko deklaravimo kodas (SDK)
SDK yra būtinas transporto priemonei registruoti ir parduoti. SDK yra unikalus transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, sudarytas iš 8 raidžių. Šis kodas yra būtinas visoms šalyje esančioms transporto priemonėms, kurių savininkai yra Lietuvos gyventojai ar įmonės. Kreiptis dėl SDK kodo galima internetu arba Regitros padalinyje.
Na, o jei pirksite automobilį, kuris jau yra Lietuvos teritorijoje, tuomet būtinai paprašykite pardavėjo, kad jis pateiktų SDK. Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.
Ką būtina žinoti įvežantiems automobilius iš užsienio?
Lietuvos gyventojai ir įmonės, kurie po gegužės 1 d. planuoja įgyti automobilius užsienyje, dar prieš įvežant juos į Lietuvos teritoriją turės gauti unikalų transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (SDK). Šį kodą bus galima gauti tiesiog internetu arba „Regitros“ padalinyje, pavyzdžiui, įgaliojus kitą asmenį. Internetu paslauga bus nemokama.
Kaip pavyzdys: automobilių prekyba užsiimančiai įmonei Vokietijoje nusipirkus 10 automobilių, pirmiausia reikės kreiptis į „Regitrą“ ir pranešti apie įgytas transporto priemones. Tokiu būdu kiekvienai jų bus sugeneruotas SDK, kuris leis valstybei žinoti, kas yra transporto priemonės savininkas dar jos neregistravus. Taigi, gavus SDK, įmonė automobilius jau galės įvežti į Lietuvą.
Tik turint SDK, automobilį vėliau bus galima parduoti Lietuvoje, o transporto priemonę nusipirkęs asmuo galės ją registruoti „Regitroje“.
Ką būtina žinoti iš užsienio įvežtų automobilių pirkėjams?
Nuo šiol visiems perkantiems automobilius bus itin svarbu įsitikinti, kad jie turėtų SDK. Tik taip pirkėjas apsaugos savo teisėtus interesus ir bus užtikrintas dėl dviejų dalykų. Pirma, jog transporto priemonę įsigijo iš tikrojo savininko ir, jei vėliau paaiškėtų, kad automobilis turi trūkumų, žinotų, į kokį žmogų kreiptis bei galėtų reikalauti kompensacijos. Antra, tik turint šį kodą bus užtikrintas, kad transporto priemonę galės registruoti savo vardu „Regitroje“.
Pardavėjui pateikus SDK, pirkėjas viešoje paieškoje galės pasitikrinti, ar kodas yra galiojantis. Įsitikinus, jog viskas gerai, bus galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje patariama nurodyti ne tik tikslią informaciją apie pirkėją, pardavėją, automobilio kainą, ridą ar defektus, bet ir SDK. Rekomenduojama naudoti „Regitros“ sutarties šabloną, kuris bus atnaujintas nuo gegužės 1 d.
Žemiau pateikiamas procesas, kai Lietuvos gyventojas ar įmonė kitam Lietuvos gyventojui parduoda iš užsienio įvežtą automobilį:
- Nusipirkus iš užsienio įvežtą automobilį bei pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjui ir pardavėjui per 5 darbo dienas reikės deklaruoti nuosavybės pasikeitimą. Šis terminas skaičiuojamas bendrai. Tai bus galima padaryti tiesiog internetu nemokamai.
- Taigi, pirmasis į „Regitrą“ turės kreiptis pirkėjas ir pranešti apie įgytą automobilį, o tuomet pardavėjas tai patvirtinti. Tik abiem pusėms atlikus šiuos žingsnius, pirkėjas su jam sugeneruotu nauju SDK galės kreiptis dėl automobilio registracijos. Pati automobilio registracijos procedūra nesikeis.
Taip pat „Regitra“ atkreipia klientų dėmesį ir primena, kad dėl naujos transporto priemonių savininkų apskaitos sistemos diegimo nuo balandžio 30 d. 8.00 val. iki gegužės 1 d. 12.00 val.
tags: #angliska #transporto #priemone #lietuvoje #kiek #galima