Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga.
„Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas. Krentant šlapdribai ar kitiems krituliams, vyrauja drėgmė, o pradėjus stipriau šalti, dažniausiai - vakarop, ant kelio ima formuotis ledas“, - teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė. Pasak jos, didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės. Jeigu nuslystama nuo kelio neatsitrenkus į kitą objektą, pasak V. Katilienės, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios užfiksuotas 491 draudžiamasis įvykis, kuris įvyko dėl slidžios kelio dangos. Tai sudaro 3 proc. visų žiemos metu užregistruotų draudžiamųjų įvykių. 2023 m. dėl slidžios kelio dangos kilusių įvykių metu nukentėjus vairuotojams, keleiviams ir automobiliams „Gjensidige“ išmokėjo 120 tūkst. eurų.
„Apledėjus važiuojamajai kelio daliai eismo įvykių rizika visada padidėja, daug nelaimių įvyksta dėl to, kad vairuotojai neskiria pakankamai dėmesio važiavimo greičiui ir kelio sąlygoms. Dažniausiai jie patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga. „Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo situacija nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Deja, realybė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis“, - pabrėžia A. Pakėnas.
Vairavimo mokyklos vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač - elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema. „Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga.“ Jo teigimu, vairuotojams yra pavojinga plikledžiu ir sniegu padengta kelio danga, o esant nulinei oro temperatūrai - lijundros gamtos reiškinys. „Bet dažniausiai riziką kelia prastai nuvalyti keliai, kai ant jų yra sniego, o transporto priemonę veikia šoninė jėga“, - sako A. Pakėnas.
Eksperto teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos - šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti.
Kalbant apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, A. Pakėnas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, jog yra slidu, ir tuomet atsakingai pasirinktų vairavimo įgūdžius atitinkantį važiavimo greitį. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai bus naudinga kasdieninėje vairavimo rutinoje.“
Žiemą, pasak vairavimo mokyklos vadovo, itin svarbios vairavimo sąlygoms pritaikytos žieminės padangos. A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, taip pat ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Ekspertas prisimena ir itin skaudžius automobilių slydimo atvejus, kai transporto priemonės nuslysdavo į viešojo transporto stotelę su joje laukiančiais žmonėmis arba autostradoje išslysdavo į priešpriešinę eismo juostą. Todėl važiuojant slidžiais keliais, svarbiausia išlaikyti dėmesingumą - rinktis saugų greitį, neleisti sau nustoti vairuoti ir būti pasiruošus veikti.
Specialistai pažymi, kad dauguma vairuotojų instinktyviai daro klaidingą judesį, kuris tik pablogina situaciją. Kai automobilis pradeda slysti ant ledo, daugelis vairuotojų mano, kad staigus stabdymas yra saugiausia reakcija. Kai padangos praranda sukibimą su ledu, automobilis nebereaguoja taip, kaip tikėtasi, į vairavimo ar stabdymo veiksmus. Apledėjusiuose keliuose trintis tarp padangų ir paviršiaus smarkiai sumažėja. Automobilių ekspertai sutinka, kad teisinga reakcija į slydimą yra švelniai vairuoti ta kryptimi, kuria slysta automobilio galas. Vairuojant į slydimą, priekiniai ratai sutampa su faktine važiavimo kryptimi. Kai kurios reakcijos atrodo natūralios, tačiau ant ledo yra labai rizikingos. Ekspertai rekomenduoja sklandžiai mažinti greitį, kol neatsirado slydimas.
Ekspertai paskelbė išsamų paaiškinimą, kaip elgtis, kai automobilis pradeda slysti. Jie pažymėjo: pirmiausia reikia nuimti koją nuo akceleratoriaus ir vengti staigaus stabdymo. Staigus stabdžių paspaudimas blokuoja ratus - ir automobilis slysta dar stipriau. Vairuotojams patariama leisti automobiliui pačiam sumažinti greitį, o vairą pasukti į tą pusę, kuria slysta automobilio galas. Kai danga vėl „sugaus“ ratus, reikia sklandžiai išlyginti judėjimą.
Papildomų patarimų davė ir meteorologai: važiuoti lėtai, didinti atstumą, vengti staigių manevrų ir naudoti žemesnes pavaras, ypač ant tiltų, kur nematoma apledėjusi kelio danga pasitaiko dažniausiai. Prieš kelionę taip pat verta patikrinti degalų lygį ir telefono įkrovą.
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis.
Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant.
Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje.
Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių.
Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko.
Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Transporto priemones, kuriose šios sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
Pamačius pusnį ar tviskantį ledą, svarbiausia nepasimesti ir nedaryti staigių judesių. Prieš įvažiuojant į pavojingą zoną, jei yra galimybė, vertėtų sumažinti greitį.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
Jeigu kelias užpustytas važiuojama stačiu kampu, įsibėgėjus, neperjungiant pavaros, nesukant vairo ir nemažinant greičio. Įstrigus negalima ilgai buksuoti, nes po ratais susidarys ledas.
Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.
Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams.
Geros žieminės padangos padidina jūsų saugumą, tačiau netgi jos tokioje situacijoje neapsaugos, jei energingai „kirsite“ per stabdžių pedalą ar isteriškai sukiosite vairą. Svarbiausia nė vieno manevro neatlikti neišjungus sankabos.
Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama per pus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus. Norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padaryti, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu.
Gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Žiemą ir esant slidžiai kelio dangai akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo.
„Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla. Užmiesčių, gyvenviečių keliuose, kurie yra rečiau valomi ir barstomi, važiavimas tampa ypač rizikingas“, - sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak A. Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. „Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti. Įvažiuojant į posūkį yra išslystama iš važiavimo trajektorijos ir atsitrenkiama į bordiūrą“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
A. Gučiaus teigimu, jei nuslystama nuo kelio neatsitrenkiant į kitą objektą, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet, pasak draudiko, nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas. „Gjensidige“ duomenimis, jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės.
Staigūs judesiai ir manevrai - ypač pavojingi. „Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių, patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą. Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl to svarbu atsisakyti tokių manevrų“, - pabrėžia A. Gučius.
Jis atkreipia dėmesį, kad, esant slidžios miesto gatvėms, ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką.
„Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. O jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukite į priešingą pusę negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai. Kai automobilis yra varomas priekiniais ratais, tuomet patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais - atleisti, kad transporto priemonės galiniai ratai neprarastų sukibimo su kelio danga ir automobilis galėtų grįžti į pradinę padėtį“, - kalba draudimo bendrovės atstovas.
Pasak lenktynininko, „Audi Sport Driving Academy by Autojuta” vairavimo instruktoriaus Audriaus Gelžinio, didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. „Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį. Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas. Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Reiktų gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant“.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, pasak A. Gelžinio, tai - vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. „Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje“, - pasakoja A. Gelžinis.
Kalbėdamas apie apsisaugojimą nuo eismo nelaimių slidžiame kelyje, ekspertas pabrėžia, kad pirmiausia vairuotojas turėtų suprasti, kad yra slidu, tuomet privalėtų atsakingai pasirinkti vairavimo įgūdžius atitinkantį vairavimo greitį. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai visada pravers kasdieninėje vairavimo rutinoje“, - sako lenktynininkas.
Pasak A. Gelžinio, esant slidžioms vairavimo sąlygoms, vairuotojai itin budrūs turėtų būti greitkeliuose, nes būtent juose atsitinka masinės eismo nelaimės, tuo tarpu regioniniuose keliuose jos dažniausiai pasižymi skaudesnėmis pasekmėmis. Lenktynininko teigimu, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. „Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą“, - pataria A. Gelžinis.
Automobilio slydimas šlapiame kelyje yra pavojinga vairavimo situacija, apie kurią dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus vis dar nėra tinkamai vertinamas. Priklausomai nuo oro sąlygų, padangos gali prarasti sukibimą su kelio danga važiuojant vos 50 km/val. greičiu.
„Akvaplaningas yra visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Pasak draudimo bendrovės atstovės, pirmoji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro akvaplanavimas - važiavimo greičio viršijimas. „Lengvųjų automobilių padangų protektoriuose esantys grioveliai yra skirti tam tikrai daliai vandens išskaidyti. Tačiau, kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai negali susidoroti su vandeniu. Dėl to tarp padangos ir kelio susidaro vandens plėvelė ir prarandamas sukibimas. Taigi, pagrindinis būdas išvengti šio pavojaus - pasirinkti tinkamą važiavimo greitį“, - kalba V. Katilienė.
Jos teigimu, susidėvėjusios arba nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože gali prarasti sukibimą su kelio danga jau važiuojant 50 km/val. greičiu, o naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi išlaiko važiuojant net iki 100 km/val. greičiu. Pasak V. Katilienės, be greičio, taip pat reikia įvertinti ir važiavimo trajektoriją - padangos efektyviau atstumia vandenį važiuojant tolygiai, tiesia linija. Kitas veiksnys, pasak V. Katilienės, turintis įtakos galimai akvaplanavimo rizikai, yra padangos protektoriaus gylis. „Kuo mažesnis griovelių gylis, tuo mažiau iš padangos bus išstumta vandens. Atitinkamai susidėvėjusi padanga bus ne tokia efektyvi išlaikant sukibimą su šlapia kelio danga kaip nauja.“
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas automobilis akvaplaningo sąlygomis važiuoja skirtingai, priklausomai nuo vairavimo stiliaus ir padangų tipo. „Jei vairuotojas jaučia, kad automobilis staiga ima „plaukioti“, tokioje situacijoje svarbiausia nesukinėti vairo ir nespausti stabdžių pedalo. Vandens plėvelė po ratais nėra apledėjęs kelias ar suslėgtas sniegas, todėl įprasti būdai išvengti slydimo nebus veiksmingi. Priešingai - jei pasuksite vairą akvaplaningo situacijoje, vos tik padangos vėl palies kelio dangą, automobilis staigiai trūktelės į šoną ir tada ims slysti. Todėl optimalus sprendimas, pasak V. Katilienės, siekiant išvengti akvaplaningo - stabdyti varikliu, nekeičiant vairo padėties.“
Jos teigimu, akvaplaningas dažnai vyksta ne po visais ratais vienu metu, o tik po vienu ar dviem, pavyzdžiui, jei automobilis įvažiuoja į balą viena puse. „Tokiu atveju dar svarbiau tvirtai laikyti vairą ir išlikti ramiems. Taigi, V. Katilienės teigimu, veiksmų scenarijus yra tas pats - šlapiose vietose negalima vairuoti per dideliu greičiu ir ar staigiai stabdyti, kai viena automobilio pusė yra ant šlapios dangos. Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims primena - kai automobilis tampa nebevaldomas, vairuotojams būdinga priimti impulsyvius sprendimus, dėl kurių kyla grėsmė jų ir kitų keleivių saugumui. Nors akvaplanavimas gali būti bauginanti patirtis, svarbiausia, pasak V. Katilienės, išlikti ramiam ir vengti staigių judesių.
Ką daryti, kai automobilis slysta? Pirmoji taisyklė - nenaudoti stabdžių (arba juos atleisti). Tai gana sunku padaryti psichologiškai, nes vairuotojas stengiasi instinktyviai sustabdyti automobilį. Tačiau svarbu suvokti: slydimo metu jis negali sustoti. Reikia elgtis skirtingai, priklausomai nuo to, kokią pavarą turi jūsų automobilis:
- Slystant galiniais ratais varomam automobiliui - slydimo metu atleiskite akceleratoriaus pedalą (beveik visiškai arba visiškai, jei slydimo amplitudė didelė) ir pasukite vairą slydimo kryptimi, t. y. ten, kur neša jūsų automobilio galas.
- Priekiniais ratais varomo automobilio slydimas - norėdami išvažiuoti iš slydimo, turite paspausti gazą (nestipriai, reguliuodami šį procesą) ir pasukti vairą norima judėjimo kryptimi, priekiniai (varomieji) ratai ištrauks galinius iš slydimo.
- Automobilio su keturių varomųjų ratų pavara slydimas - čia svarbu žinoti, kaip paskirstomas sukimo momentas ant automobilio ašių (į priekį ar į galą), jei automobilis neapkrautas, veikiama priekinių varomųjų ratų automobilio principu, jei apkrautas - galinių varomųjų ratų principu. Tačiau(!), kitaip nei galiniais ratais varomame automobilyje, keturiais ratais varomame automobilyje negalima visiškai atleisti akceleratoriaus - priekiniai ratai turi padėti išlyginti judėjimo trajektoriją.
Svarbu: jei automobilio galinė dalis pradėtų slysti, reikia reaguoti nedelsiant. Jei tai padarysite labai vėluodami, slydimo amplitudė padidės ir automobilis gali ne tik slysti, bet ir apsisukti arba sustatyti skersai kelio, o tai gali turėti blogų pasekmių.
Pasak gydytojo Juliaus Dapkaus, vadovavusio ligoninės Skubios pagalbos skyriui, pasirodžius pirmajam plikledžiui ant šaligatvių ir gatvių, susižeidusių žmonių skaičiai itin išauga. „Praktika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis dažniausiai susižaloja vyresnio amžiaus asmenys ir jaunimas. Senjorai dažnai patiria traumas dėl pusiausvyros sutrikimų, raumenų silpnumo ir prastesnio regėjimo, o dėl kaulų trapumo, deja, kyla ir didesnė jų lūžių rizika. Tuo tarpu jaunesni, 20-40 metų amžiaus žmonės, dažniau susižeidžia dėl jų pačių neatsargumo - skubėdami į automobilį, į biurą ar tiesiog žiūrėdami į telefoną, jie nekreipia dėmesio į kelią, kuriuo eina“, - sako J. Dapkus.
Gydytojo teigimu, dažniausios paslydimo traumos - tai dilbio kaulų lūžiai riešo srityje, kurie įvyksta, kai žmogus krisdamas bando nusileisti ant ištiestos rankos. „Taip pat dažnai pasitaiko čiurnos sąnario sužalojimų, pavyzdžiui, raiščių patempimų arba čiurnos lūžių, kurie įvyksta atliekant staigius sukamuosius judesius. Vyresnio amžiaus žmonėms kritimai ant šono dažnai sukelia šlaunikaulio lūžius, kurie yra pavojingi gyvybei ir reikalauja ilgos reabilitacijos. Kritimai ant nugaros gali sukelti jos sumušimus ar net stuburo slankstelių lūžius. Taip pat paslydus galimi peties, alkūnės ir blauzdos lūžiai“, - pasakoja J. Dapkus.
Gydytojas, norintiems išvengti paslydimo traumų, pataria neignoruoti orų prognozes. „Jei pranešama apie plikledį, vertėtų atsisakyti nebūtinų išvykų iš namų. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Jei vis dėlto būtina eiti į lauką, reikėtų rinktis batus neslidžiu padu arba avėti specialius sukibimą gerinančius dyglius. Vyresnio amžiaus žmonėms gali pasitarnauti ir ėjimo lazdos, judant jos užtikrina papildomą stabilumą. Einant slidžiu paviršiumi reikėtų išmėginti pingvino eiseną - judėti mažais žingsneliais, šiek tiek pasilenkus į priekį ir balansuojant rankomis.
Pasimėčius ir parkritus arba pamačius, kad suklupo greta einantis žmogus, J. Dapkus pataria vengti skubotų poelgių. „Pirmiausia, neskubėkite keltis - gulėdami įvertinkite, ar jaučiate skausmą, ir lėtai patikrinkite, ar galite judėti. Tokiu būdu įsitikinsite, ar nesate rimtai susižeidę. Norėdami saugiai atsikelti, iš pradžių pasukite ant šono, paskui atsiklaupkite ant kelių ir atsistokite, naudodamiesi stabilia atrama. Pajutę stiprų skausmą, galvos svaigimą ar įtardami lūžį, likite ten, kur esate, ir paprašykite pagalbos. Jei matote kitą nukentėjusįjį, pirmiausia patikrinkite, ar asmuo yra sąmoningas, ir, jei reikia, nedelsdami skambinkite 112. Likite su nukentėjusiuoju, kol atvyks pagalba“, - rekomenduoja J. Dapkus.
Einant slidžiu keliu arba šaligatviu gydytojas rekomenduoja nesinešti krepšio, sunkios rankinės ar kitų daiktų. „Kai nėra papildomo svorio, žmogus gali lengviau išlaikyti balansą.“
tags: #ant #slapios #dangos #slysta #automobilis