Praėjusiais metais buvo pastebimas didesnis gyventojų nepakantumas apleistiems ir nebenaudojamiems automobiliams, užimantiems vietą daugiabučių kiemuose ir kitose viešosiose erdvėse. Apie šią tendenciją byloja pernai platformoje autotvarkymas.lt padidėjęs pranešimų apie neatsakingai paliktus automobilius kiekis. Lyginant su 2023 metais, šių pranešimų skaičius, išaugo beveik 3% - iki daugiau nei 2500. Daugiausiai pranešimų iš gyventojų buvo gauta Kaune - 800. Antroje ir trečioje vietoje 2024 metais buvo Vilnius ir Klaipėda, kur atitinkamai buvo užfiksuoti 713 ir 167 pranešimai.
Anot Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, padažnėję pranešimai atspindi didėjantį žmonių rūpestį savo aplinka ir viešąja tvarka.
Kodėl būtina atsakingai atsikratyti senais automobiliais?
Gyventojai skundžiasi, kad apleistos transporto priemonės ne tik užima vertingą parkavimo vietą, bet ir trukdo valyti sniegą bei saugiai manevruoti. Tuo tarpu aplinkosaugos specialistai pabrėžia, kad tokių automobilių netinkamas tvarkymas gali tapti rimtu taršos šaltiniu.
Kaip teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) dažnai pasižymi konstrukcijų nusidėvėjimu ir daugybe techninių gedimų, kurie gali kelti pavojų aplinkai. Tokie automobiliai, anot pašnekovės, neretai turi alyvos, antifrizo, stabdžių skysčio ir kitų kenksmingų medžiagų nuotėkių, kurie, patekę į aplinką, užteršia dirvožemį ir vandens telkinius.
„Paliekant šias transporto priemones kiemuose ar kitose viešose vietose jos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia rimtą grėsmę ekosistemoms bei gyvūnų ir žmonių sveikatai. Itin svarbu užtikrinti, kad automobilių padangos, akumuliatoriai, filtrai ir amortizatoriai būtų tinkamai utilizuojami. “, - teigė GIA vadovė.
Tvarus atliekų tvarkymas atneša finansinę naudą ir prisideda prie žiedinės ekonomikos
Kaip teigė Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktorius Alfredas Skinulis, tvarus ENTP atliekų tvarkymas ne tik saugo aplinką, bet ir suteikia finansinę naudą, nes jos galiausiai tampa vertingomis žaliavomis.
„Daugelis automobilių dalių gali būti perdirbamos ir panaudojamos pakartotinai, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos kūrimo“, - tvirtino AAI vadovas.
Anot pašnekovo, Lietuvoje pilnai perdirbami tiek švino, tiek elektromobilių akumuliatoriai. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti naudojamos naujų akumuliatorių gamyboje. Automobiliuose, be kėbulo bei variklio, gausu ir kitų perdirbimui tinkamų metalinių komponentų, pavyzdžiui aliuminio ratlankiai, durų rankenos ir kitos dalys. Jos gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje, taip sumažinant poreikį išgauti naujus metalus.
Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, kurios naudojamos sporto aikštynų, žaidimų aikštelių ir kitoms dangoms bei automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti. Padangos taip pat gali būti naudojamos energijos gamybai, tačiau svarbu užtikrinti, kad deginimo metu būtų naudojami specialūs filtrai, neutralizuojantys kenksmingas medžiagas. Plastikinės automobilių dalys, tokios kaip žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai ar bakai, gali būti susmulkinamos ir naudojamos kitų gaminių gamybai ar taipogi energijos išgavimui. Automobilių stiklai, jiems esant pakankamai geros būklės, remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Jei stiklas nebetinkamas tokiam naudojimui, jis perdirbamas ir taip virsta žaliava kitų stiklo produktų gamybai. Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai.
Vadovaujantis naujausiais prieinamais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo surinkta 43 tūkst. tonų ENTP atliekų, 2,6 proc. daugiau nei metais anksčiau.
| Metai | Surinktos ENTP atliekos (t) | Pokytis (%) |
|---|---|---|
| 2023 | 43 000 | +2,6% |
Kaip elgtis, jei apleistas automobilis tapo kliūtimi?
Kiekvienas gyventojas, pastebėjęs ilgą laiką neprižiūrimą ir nenaudojamą automobilį savo kieme ar kitoje viešojoje erdvėje, turi galimybę pranešti apie jį. Tai galima padaryti užpildant specialią formą svetainėje www.autotvarkymas.lt. Platforma ne tik palengvina parkavimo vietų trūkumo miestuose problemos sprendimą, bet ir padeda nukreipti šias transporto priemones tinkamam tvarkymui.
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia ne ką mažiau nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams nei sniego pusnys. „Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams.
„Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, - sako V. Jankoit. - Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas.“
„Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“, - teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. gali būti panaudojamos kitais būdais.
„Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos“, - kalba V. Jankoit.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. buvo tinkamai sutvarkytos.
tags: #apleistas #angaras #pilnas #automobiliu