Didelis dėmesys aplinką tausojančioms technologijoms skiriamas ir automobilių pramonėje. Šiuolaikinės transporto priemonės vis dažniau varomos ne tik benzinu, bet ir elektra, vandeniliu ar kuro elementais. Tai ne tik mažina taršą, bet ir atveria naujas galimybes mobilumui.
Stambiausių Japonijos automobilių gamintojų futuristinės transporto priemonės, varomos benzinu ir elektra bei kuro elementais, sulaukė didelio dėmesio 37-ojoje Tokijo automobilių parodoje. Parodoje, kurioje dalyvavo 60 kompanijų iš viso pasaulio, eksponuojama apie 600 lengvųjų automobilių ir motociklų modelių.
Inovatyvūs sprendimai ir ateities vizijos
Kompanijos "Toyota" kuro elementu varomas automobilis gali nuvažiuoti 500 kilometrų su vieną kartą pakrautu elementu, tai beveik du kartus ilgesnis atstumas nei ankstesnių modelių. Naujasis automobilis turi aukštesnio slėgio vandenilio baką ir kitus patobulinimus. "Toyota" taip pat pristato elektra varomą vienvietį automobilį, pavadintą PM, kuris turi patobulintas ryšio funkcijas, leidžiančias keistis informacija su kitais PM vairuotojais kelionės metu. Įdomu tai, kad šis automobilis gali keisti spalvas - tapti rožinis, žalias ar mėlynas, o jo originali spalva yra sidabrinė. Be to, didėjant greičiui automobilio salono padėtis keičiasi nuo vertikalios iki atloštos.
Kompanijos "Honda" naujos kartos sedanas "Kiwami" (japoniškai reiškia "ypatingas") taip pat turi kuro elementą, demonstruodamas bendrovės ryžtą gaminti prabangius sedanus.
"Nissan" ir "Mitsubishi" pristato švaraus veikimo kuro elementą turinčius automobilius, kuriems energija gaminama vykstant deguonies ir vandenilio cheminėms reakcijoms. Naujausias "Nissan" automobilis vadinamas EFFIS, o "Mitsubishi" modelis, pagamintas pagal naujus degalų išmetimo ir kuro ekonomijos standartus, gavo "i" pavadinimą.
Bendrovė "Mazda" eksponuoja dvejų durų "RX-8 Hydrogen RE" automobilį, kuris yra varomas vandeniliu ir benzinu.
Atsakingas požiūris į transporto priemonių atliekas
Lietuvoje taip pat didėja dėmesys aplinkai draugiškesniems sprendimams, ypač kalbant apie transporto priemonių atliekų tvarkymą. Daugiabučių kiemuose, didelėse stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose vis dar galima aptikti be priežiūros paliktų, apgadintų ar pusiau išardytų automobilių. Tokios transporto priemonės ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir gali į aplinką išskirti kenksmingų medžiagų.
Vis daugiau tokių transporto priemonių savininkų elgiasi atsakingai ir tvariai - eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) atiduoda specializuotiems atliekų tvarkytojams ir jas išregistruoja. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai, iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą.
Aplinkosaugos specialistai tikisi, kad niekam nereikalingų ir bet kur paliktų ENTP ateityje matysime dar mažiau. Aplinkos ministerija praneša, kad nuo kitų metų vasario 1 d. bus paprasčiau ir greičiau išduoti pažymėjimą dėl ENTP sunaikinimo ir ją išregistruoti.
Pagal ES direktyvą, didžioji dalis ENTP atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti jų galima vos 5 proc. Vertingiausios automobilių atliekos yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, nes juose yra daugiausiai vertingų medžiagų. Tačiau perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir mažiau vertingas transporto priemonių atliekas: naudotas padangas, filtrus, plastikus, gumas, stiklus, įvairias salono dalis, o taip pat ir į automobilius pilamą panaudotą alyvą.
Viena iš pavojingiausių taršos šaltinių yra panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva - tereikia vieno litro alyvos, kad būtų užterštas milijonas litrų vandens. Toksiškomis atliekomis tampa ir nebenaudojami akumuliatoriai, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų.
Skatinti aplinkai draugiškų transporto priemonių naudojimą
Gamintojų ir Importuotojų asociacija (GIA) siekia paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdydama aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pateikė įstatymo pataisas, skirtas Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymui, kuriomis siekiama, nedidinant biurokratinės naštos, sudaryti sąlygas transporto priemonių valdytojams prisidėti prie klimato kaitos valdymo, taip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į aplinką. Politiko nuomone, automobilių taršos mokestį reikėtų numatyti degalų akcizų sudėtyje ir jį atskirai apskaityti tam tikslui įsteigtame valstybės fonde, iš kurio būtų finansuojamos aplinką tausojančios priemonės. Toks būdas nedidintų „taršos“ mokesčio surinkimo administravimo kaštų.
„Valdančiųjų planuojamas priimti įstatymo projektas tik surinks daugiau pinigų, tačiau nemažins taršos. Lietuva garsėja kaip šalis, kurioje automobilių amžiaus vidurkis yra vienas seniausių Europos Sąjungoje, o kartu ir labiausiai teršiantis aplinką. Priėmus siūlomą įstatymo projektą transporto priemonės valdytojas galėtų prisidėti prie taršos mažinimo asmeniškai. Kuo daugiau jo valdoma transporto priemonė išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - tuo daugiau transporto priemonės valdytojas turėtų sumokėti. Seni automobiliai naudoja ženkliai daugiau degalų, todėl būtų spaudimas keisti automobilius į draugiškesnius aplinkai ar varomus elektra/vandeniliu. Pagrindiniai siūlomo projekto tikslai - formuoti visuomenės įpročius, atkreipti dėmesį į mūsų pačių sukeliamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, taip skatinant rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai, mūsų sveikatai ir klimato kaitai.“
tags: #aplinka #tausojancios #transporto #priemones #rasinys