Lietuvos Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą, kurios pagrindinis tikslas - mažinti transporto taršą ir skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnes transporto priemones. Naujasis mokestis, orientuotas į CO2 emisijas ir automobilių EURO standartą, pakeis iki šiol galiojusį vienkartinį registracijos mokestį, kuris nebuvo pakankamai efektyvus siekiant paskatinti aplinkosauginius pokyčius. Naujoji sistema apmokestins tik į Lietuvą įvežamus automobilius, o mokestis bus mokamas kartą per metus.
Oro taršos problematika yra vienas esminių elementų, į kuriuos orientuojamasi kuriant naująjį mokestį. Mokesčio formulė apima ne tik degalų tipus, bet ir automobilių EURO standartą. Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę, kuri remiasi dviem pagrindiniais automobilių techniniais parametrais: degalų naudojimo efektyvumu (gramai anglies dioksido emisijų tenkantys vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientu.
CO2 taršos riba ir jos mažinimas
Taršos riba, pagal kurią bus skaičiuojamas mokestis, išliktų tokia pati, kaip ir apskaičiuojant registracijos mokestį, - 130 g CO2/km. Tačiau, siekiant įgyvendinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslus ir Europos Sąjungos įsipareigojimus, numatoma kasmet mažinti šį CO2 slenkstį: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m. - 100 g CO2/km. Tai reiškia, kad laikui bėgant vis didesnė dalis automobilių bus apmokestinama, o taršiausių automobilių savininkai mokės didesnius mokesčius.
Mokesčio lengvatos ir išimtys
Nors naujasis mokestis siekia paskatinti aplinkosauginius pokyčius, numatomos ir tam tikros lengvatos bei išimtys. Kai kurios gyventojų grupės galės mokėti mažesnį mokestį. Pavyzdžiui, numatoma 50% nuolaida senjorams (vyresniems nei 65 metų) iki 2027 m. Taip pat 50% nuolaida bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę, ir pensininkams, turintiems vieną automobilį, iki 2027 m. Automobiliai, specialiai pritaikyti žmonėms su negalia, bus visiškai atleisti nuo mokesčio. Svarbu pažymėti, kad lengvatos nesumuojamos ir taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui.
Taip pat numatoma, kad net ir vertinant dabartinį automobilių parką ir 2025 m. įsigaliosiančius tarifus, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio visai nemokėtų. Dar 20% gyventojų mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį. Mažiausias mokestis pereinamaisiais 2023 m. turėtų siekti 15 eurų.
Mokesčio apmokestinimo principai ir siekiai
Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą. Mokestis grindžiamas dviem pagrindiniais kriterijais: poveikiu klimato kaitai (CO2 emisijos) ir poveikiu oro taršai bei visuomenės sveikatai (EURO standartas ir kuro tipas). Transporto sektorius yra vienas didžiausių oro teršėjų Lietuvoje, sudarantis 31% visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50%.
Mokesčio tikslas - paskatinti žmones rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius, taip sumažinant ne tik taršą, bet ir namų ūkių išlaidas transportui. Tikimasi, kad patvirtinus įstatymą, pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus, o kiti vairuotojai taip pat rinksis visuomenės sveikatai ir aplinkai draugiškesnius, efektyviau kurą naudojančius automobilius. Automobilių taršos mokesčio formulė paremta taršos kriterijais, o ne akcizu pagal suvartotą kuro kiekį, nes akcizas neskatina rinktis mažiau orą teršiančias transporto priemones.
Darnaus judumo fondas ir lėšų panaudojimas
Iš automobilių taršos mokesčio gautos valstybės pajamos bus nukreipiamos į naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos bus tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą bei kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Savivaldybės galės naudoti šias lėšas, proporcingai paskirstant jas pagal deklaravusių gyventojų skaičių, ir pačios spręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.
Įsigaliojimo datos ir skaičiuojami mokesčiai
Planuojama, kad naujasis automobilių taršos mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d., o už pirmus metus jį reikės sumokėti iki 2024 m. Mokestis bus skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo bus atleistas nuo taršos mokesčio.
Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis: automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Ši lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d. Dėl lengvatų komplekto, 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį.
Informacija gyventojams
Norint sužinoti, kiek reikės mokėti už turimą ar naujai įsigyjamą automobilį, galima pasitikrinti informaciją interneto svetainėje www.130CO2.lt. Išsamesnę informaciją dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Aplinkos ministerija siekia, kad automobilių taršos mokestis taptų efektyviu instrumentu sprendžiant oro taršos problemą, skatinant vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir kitas judumo alternatyvas.
tags: #aplinkos #ministerija #apmokestinti #automobiliu #co2