Apsaugos darbuotojas yra asmuo, kurio pagrindinė funkcija - saugoti žmones ir turtą. Šie specialistai dirba saugos tarnybose, užtikrindami patalpų, pastatų ar teritorijų fizinę apsaugą, kontroliuodami patekimo į saugomus objektus galimybes, palaikydami viešąją tvarką renginiuose ir kitais būdais prisidedant prie visuomenės saugumo.
Norint tapti apsaugos darbuotoju, būtina baigti specialius kursus ir gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Mokymo programą sudaro teorinė (testas) ir praktinė dalys. Baigus kursus ir išlaikius egzaminą, kandidatas turi kreiptis į apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Licencijavimo skyrių dėl pažymėjimo gavimo. Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per ePolicija.lt portalą.
Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba ATK), asmeninė nuotrauka (jei jos nėra policijos informacinėje sistemoje) ir privalomo sveikatos patikrinimo dokumentas (047/a arba 048/a med. forma) yra būtini norint gauti pažymėjimą. Svarbu paminėti, kad net ir nebaigus kursų bei neturint pažymėjimo, galima dirbti ir kaupti patirtį. Tam reikia kreiptis į AVPK Licencijavimo skyrių su asmens dokumentu ir medicinine pažyma, siekiant gauti 6 mėnesius galiojantį stažuotojo statusą.
Apsaugos darbuotojo pažymėjimo galiojimas yra neterminuotas, išskyrus tuos, kurie buvo išduoti iki 2018 m. lapkričio 1 d. Anksčiau pažymėjimai galiojo 5 metus. Norint pratęsti ar pakeisti pažymėjimą, reikia pateikti tuos pačius dokumentus, išskyrus egzamino išlaikymo pažymėjimą.
Apsaugos darbuotojo teisės ir pareigos
Gavus apsaugos darbuotojo pažymėjimą, asmuo įgyja tam tikras teises ir pareigas, kurios yra nurodomos jo pareigybės aprašyme (instrukcijoje). Šios pareigos gali skirtis priklausomai nuo saugomo objekto pobūdžio.
Tarp pagrindinių apsaugos darbuotojo teisių yra:
- Tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas.
- Tikrinti asmenų turimus daiktus.
- Paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti daiktus, jei yra duomenų, leidžiančių įtarti administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką.
- Neįleisti į saugomą objektą kitų asmenų pagal valdymo organo rašytinį pavedimą.
- Neleisti į saugomus objektus asmenų, įtariamų bandymant įsinešti uždraustus daiktus, atsisakiusių parodyti turimus daiktus ar nesilaikančių patekimo taisyklių.
Apsaugos darbuotojo profesija reikalauja disciplinos, drausmės ir atsakomybės.
Darbo santykių pažeidimai ir atsakomybė
Darbo santykių srityje svarbu suprasti, kokie pažeidimai gali užtraukti atsakomybę tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Darbdavių atsakomybė
Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1400 eurų.
Taip pat numatyta administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) apie į Lietuvos Respubliką laikinai dirbti atsiųstą užsienietį. Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą pareigą pateikti informaciją apie laikinai dirbti atsiųstą užsienietį (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda.
Darbuotojų atsakomybė ir darbdavių galimybės
Advokatai pabrėžia, kad darbdaviai negali skirti darbuotojams piniginių baudų. Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą, jei ji padaryta dėl jo darbo pareigų pažeidimo ir dėl jo kaltės. Darbdavys baudas (netesybas) galėtų taikyti tik DK nustatytais atvejais, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pažeistų susitarimą dėl nekonkuravimo arba susitarimą dėl konfidencialumo, ir tik jei toks susitarimas būtų sudarytas bei jame būtų nustatyta tokia bauda.
Kita teorinė galimybė darbdaviui pritaikyti baudas - jei konkreti bauda už konkrečius pažeidimus būtų nustatyta darbo sutartyje, kurioje darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiai, ir būtų pasiekta darbdavio bei darbuotojo interesų pusiausvyra. Tačiau tokie atvejai praktikoje reti.
Už nusižengimus gali atleisti Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Darbo kodeksas numato, kad dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta darbo sutartis arba įspėta, kad už antrą tokį patį pažeidimą darbo santykiai bus nutraukti. Šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais laikomi:
- Neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
- Pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu.
- Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas privalomas.
- Priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas.
- Tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas ją padaryti.
- Darbo metu padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
- Kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.
Jei darbuotojas pažeidė savo pareigas, darbdavys turi teisę neskirti jam skatinamosios premijos, jei pažeidimas padarytas per 6 mėnesių laikotarpį iki premijos skyrimo dienos. Tai yra ekonominė sankcija, įtvirtinta Darbo kodekse, nors ir nėra laikoma piniginės baudos skyrimu.
Kaip alternatyva drausminei atsakomybei, darbdaviai gali taikyti pokalbius su darbuotojais, aiškių lūkesčių nustatymą, mokymus ir skatinimą už tinkamą elgesį.
Atsakomybė už informacijos sklaidą viešojoje erdvėje
Viešojoje erdvėje, įskaitant socialinius tinklus, paskleisti žodžiai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Advokatai pabrėžia, kad internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje.
Žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, menkinanti jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina, ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. Net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu.
Vis dėlto, ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. Problema kyla tuomet, kai nuomonė, neatitinkanti tikrovės, pateikiama kaip žinia.
Jei žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą (pvz., pasisavino pinigus) ir tai nėra tiesa, toks teiginys gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Taip pat, neetiška, nesąžininga, be argumentų ar faktų, arba nutylint faktus, reiškiama nuomonė gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Atsakomybė už komentarą gali kilti ne tik autoriui, bet ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku nepašalina. Tokiais atvejais atsakomybė gali būti solidari.
Susidūrus su šmeižikiška informacija, rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą, reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. Jei nepavyksta susitarti, ginčas persikelia į teismą.
Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant bylinėjimosi išlaidas. Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu.
Prieš rašant komentarą, svarbu paklausti savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų.
Visuomenės teisinis švietimas: interneto komentarai
tags: #apsaugos #darbuotojo #uzpuolimas #bauda