Lietuviai, nuo seno pamėgę automobilius ir turintys bene didžiausią Baltijos šalyse naudotų automobilių rinką, įvairius modelius pakrikštija gana netikėtais vardais. Vieniems pavadinimai prigijo dėl skambesio, antriems - dėl išvaizdos, tretiems - dėl to, kad tokį modelį naudojo garsūs politikai. Galbūt ne „Silkė“ ar „Agurkas“, bet neabejotinai viena kita „Slyva“ ar „Kregždė“ ar geros būklės „Landsbergis“ stovi garaže ar kieme. Pateikiame sąrašą su vienuolika išradingų ir jau šiek tiek primirštų automobilių vardų.
1. Kregždė
Šis pavadinimas yra girdėtas ne vienam BMW markės gerbėjui ir netgi tam, kas šios markės automobilių visiškai nemėgsta. Taip populiariai Lietuvoje vadinamas BMW E36 - 3 serijos modelis, gamintas 1990-2000-aisiais metais. „Kregždė“ iš gamyklos išriedėjo kelių skirtingų tipų kėbulais: keturių durų sedano, universalo, kupė, kabrioleto ir netgi kompaktiško hečbeko, dar populiariai vadinamu „kompaktu“.
2. Delfinas
Tokią netikėtą pravardę gavo senstelėjęs „Volkswagen Passat“ modelis, gamintas palyginus trumpą laikotarpį - nuo 1993 iki 1997 m. Nors Lietuvoje kur kas dažniau gatvėse matomas po šio modelio išleistas „Passat“ variantas, tačiau nepaisant to, „Delfinai“ vis dar puikiai lietuviams pažįstami. Ypač gerai Lietuvos vairuotojai įsiminė šio modelio 1,9 l darbinio tūrio dyzelinį variklį, tačiau, kaip bebūtų, didžiuosiuose miestuose B4 „Passat“ jau ganėtinai retas paukštis, kur kas dažniau tokį modelį galima pamatyti „plaukiantį“ gatve periferijoje.
3. Banginis
Jei bet kuriame automobilių turguje pasakytumėte, jog ieškote „Banginio“, prekeiviai iš karto žinotų, kad jus reikia vesti ten, kur parduodami „Mercedes-Benz“ modeliai. Būtent W140 kėbulą turintis „Mercedes-Benz“ yra gavęs vieno didžiausių gyvūnų pravardę. Šią pravardę automobilis užsitarnavo būtent dėl savo dydžio. Mat 1991-1998 m. gamintas „Mercedes-Benz“ modelis pirmiausia buvo pristatytas kaip S klasės modelis. Tiems laikams šis automobilis išties buvo pažangos viršūnė: turėjo dvigubus langus, galinčius užsidaryti automatiškai iškilus avarijos grėsmei, elektra valdomus durelių ir bagažinės užraktus, leidžiančius netrankyti nei vienų, nei kitų durų, užpakalinėje dalyje išlendančius specialius žymeklius, padedančius pastatyti automobilį stovėjimo vietoje, ir šildymo sistemą, pučiančią šiltą orą į saloną net tada, kai automobilio variklis neveikia.
4. Ryklys
„Ryklys“, arba 5 serijos BMW E28, yra dar vienas puikiai Lietuvos automobilininkams pažįstamas modelis. Tiesą sakant, 1981-1987 m. gamintas modelis užtektinai retas Lietuvos keliuose, tad daugeliui BMW markės gerbėjų jis - neabejotinai svajonių automobilis. Greičiausiai „Ryklio“ pravardę šis modelis pelnė dėl savo išvaizdos, tačiau reikėtų pabrėžti, kad užsienyje „Ryklio“ vardas buvo naudojamas ne tik 5-osios, bet ir 6-osios bei 7-osios serijos modeliams. Lietuvoje ši pravardė prilipo tik BMW E28. Beje, šis modelis buvo pirmasis, kuriame be 4 ir 6 cilindrų benzininių variklių BMW pradėjo montuoti ir dyzelinius variklius.
5. Agurkas
Tokią keistą pravardę gavo ne kas kitas, o „Mercedes-Benz“, žymimas numeriu W123. Istorija nutyli, kodėl šis modelis gavo tokią keistą pravardę Lietuvoje, vieni teigia, kad tai susiję su modelio panašumu į šią daržovę, kiti - su kriminalinio pasaulio grupuočių pasirinkimais savo nusikalstamoms veikoms vykdyti. Visgi „Agurku“ pravardžiuojamas modelis buvo gaminamas 1976-1986 m. ir buvo išleistas kelių skirtingų kėbulų tipų: sedano, kupė, universalo ir limuzino. Verta pabrėžti, kad „Agurko“ pravardė priklijuota tik sedanui, būtent ir pažymėtam W123 numeriu.
6. Slyva
„Slyva“ pravardžiuojamas dar vienas 5-os serijos BMW, tik naujesnis, žymimas numeriu E39. 1995-2003 m. gamintas modelis vis dar ganėtinai populiarus Lietuvos gatvėse, mat pastaraisiais metais ženkliai atpigo ir tapo įperkamu daugeliui jaunesnių vairuotojų, trokštančių „premium“ segmento modelio. Ir nors BMW žymus savo šešių cilindrų eilėje varikliais, šis modelis buvo galimas ir V8 formos varikliu, kurio dabar norėtų ne vienas markės entuziastas.
7. Vabalas
Kas yra „Vabalas“, greičiausiai, dvejonių nekyla niekam. Tai „Volkswagen Beetle“, Vokietijos automobilių gamintojo leistas kone 80 metų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Tiesa, pirmasis „Beetle“ oficialiai buvo žinomas kaip „Volkswagen Type 1“, tačiau Vokietijoje jam prilipo „Keafer“ pavadinimas, o angliškai kalbančiose pasaulio šalyse - „Bug“. Abiem atvejais ši pravardė reiškia tą patį - „Vabalą“. Skelbiama, kad būtent šie metai bus paskutiniai, kai „Vabalas“ dar bus gaminamas. Vėliau jo gamyba bus nutraukta.
8. Krokodilas
Grėsmingą vardą gavo palyginti visai nekaltas modelis - „Volkswagen Passat“, žymimas kodu B2. Panašu, kad tokią netikėtą pravardę „liaudies automobilis“, gamintas 1981-1988 m., gavo dėl savo ypatingai kampuoto dizaino. Tiesa, nors Lietuvoje senų automobilių netrūksta, B2 „Passat“ - ganėtinai retai keliuose išvystamas paukštis. Nepaisant to, atpažinti, kad gatve rieda „Krokodilas“, galima vos užmetus žvilgsnį.
9. Silkė
Panašu, kad kalbant apie automobilius, ne vienas užsitarnavo žuvišką pravardę. Ir „Silkė“ lietuviams yra iki skausmo pažįstamas modelis - „Audi 100“. Tiesa, verta žinoti, kad „Audi 100“ modelis pradėtas leisti dar 1968 m., tačiau lietuviškąja „Silke“ vadinamas naujesnis, 1982 m. pradėtas leisti modelis, dar žymimas kodu C3. Kodėl automobilis pavadintas taip - šiandien vargu ar įmanoma rasti atsakymą. Visgi 1982-1988 m. leistas automobilis buvo siūlomas sedano ir universalo kėbulais, o jo aerodinaminis koeficientas siekė 0,30, kas net ir šiandien yra ganėtinai reikšmingas rodiklis.
10. Ešerys
„Ešerio“ pravardė Lietuvoje teko net dviem skirtingiems automobiliams. Pirmasis ją gavo ketvirtosios kartos „Ford Escort“ (1986-1992 m.). Reikia manyti, kad nedidelis automobilis tokią pravardę užsitarnavo dėl pavadinimo skambesio. Tačiau taip pat „Ešeriu“ pravardžiuojamas ir kitas modelis - BMW E21. Šis 3-osios serijos BMW, leistas 1975-1983 m., šiandien tikrai trokštamas, vertinamas ir medžiojamas modelis, mat daugelis E21, važinėjusių Lietuvos keliais, paprasčiausiai supuvo. Teigiama, kad tokią pravardę šis automobilis užsitarnavo dėl priekinės dalies dizaino.
11. Landsbergis
„Landsbergiu“, arba „landsberginiu“ vadinamas ypatingas „Mercedes-Benz“ - žymimas kodu W126. 1979-1992 m. leistas automobilis tokią pravardę gavo ne šiaip sau. Pasirodo, būtent į tokį automobilį Lietuvai atgavus nepriklausomybę persėdo šalies vadovai, tarp kurių buvo ir Vytautas Landsbergis. „Mercedes-Benz 560 SEL“ modelis į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos, kur tenykščiai politikai, persėdę į naujesnius modelius, lietuviams perleido šarvuotą automobilį. Profesorius važinėjo tamsiai mėlynu W126 sedanu, o pastarojo vaizdas tiek įsispaudė į lietuvių sąmonę, kad automobilis gavo ir atitinkamą pravardę.
Automobilių registracijos subtilybės Lietuvoje
Neretai pirkėjai susiduria su netikėtomis situacijomis registruojant įsigytą automobilį. Vienas skaitytojas pasakoja, kad registruojant transporto priemonę internetu, nekeičiant valstybinių numerių, ji buvo išregistruota iš ankstesnio savininko, tačiau jo vardu iškart neįregistruota. Dėl to transporto priemonės dalyvavimas eisme tapo draudžiamas, nors techninė apžiūra ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galiojo. Informacijos telefonu jam buvo paaiškinta, kad automobilis naujo savininko vardu bus galutinai įregistruotas tik tuomet, kai naujas registracijos liudijimas bus pristatytas, o tai gali užtrukti iki trijų darbo dienų. Tokiu atveju, automobilis techniškai tvarkingas ir apdraustas, tačiau juo vis tiek negalima važiuoti.
„Regitra“ paaiškina, kad perkant Lietuvoje jau registruotą automobilį procesas susideda iš dviejų atskirų etapų. Pirmasis - nuosavybės deklaravimas. Paprastai tariant, tai pirkimo-pardavimo sutarties užregistravimas „Regitroje“. Pirkėjas per penkias darbo dienas nuo pirkimo turi deklaruoti įsigijimą, o po to pardavėjas per penkias darbo dienas turi patvirtinti pirkėjo pateiktus duomenis. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į „Regitros“ padalinį. Kai abi pusės patvirtina sandorį, registruose oficialiai pasikeičia automobilio savininkas.
Norint važinėti automobiliu, būtina atlikti antrą žingsnį - užregistruoti automobilį naujo savininko vardu ir gauti naują registracijos liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad transporto priemonė atitinka visus reikalavimus ir gali saugiai dalyvauti eisme. Jeigu naujasis savininkas nori ir toliau automobiliu važinėti eisme, jis per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės deklaravimo turi užregistruoti automobilį savo vardu ir užsisakyti naują registracijos liudijimą. Jeigu tai nepadaroma per nustatytą terminą, automobiliu važinėti eisme nebegalima.
Registracijos liudijimą galima užsisakyti internetu, o dokumentas paprastai pristatomas kurjeriu arba į paštomatą per 1-2 darbo dienas nuo apmokėjimo. Planuojant registraciją verta įsivertinti dokumento pristatymo laiką, kad būtų išvengta situacijų, kai kelias dienas nėra galimybės naudotis automobiliu. Atsiėmus registracijos liudijimą papildomų veiksmų atlikti nebereikia - nuo to momento transporto priemonė gali teisėtai dalyvauti eisme.
Suklastotos ridos problema
Vidutiniškai kas dešimtas į Lietuvą iš užsienio įvežtas automobilis yra su suklastota rida. Daugiausiai automobilių su suklastota rida įvežta iš Jungtinių Valstijų ir Italijos. „Maždaug kas dešimtas automobilis atvažiuojantis iš Vokietijos turi suklastotą ridą. Tai vėlgi, čia tokia statistika, kuri verčia susiimti už galvos“, - komentuoja „CarVertical“ atstovas Matas Buzelis. Ypač dažnai pasitaiko, kad rida klastojama ne užsienyje, bet jau atgabenus automobilį į Lietuvą. Pavyzdžiui, automobilių įvežtų iš Jungtinių Amerikos Valstijų rida klastojama kiek kitaip - mylios keičiamos į kilometrus. Todėl pirkėjui gali pasirodyti, kad automobilis pravažiavęs pakankamai mažai.
Pardavėjams atsukta rida nėra tokia didelė problema, kaip pirkėjams. Įvairiais ekspertų skaičiavimais, pardavėjai iš automobilių, kurių rida atsukta, gali uždirbti ir iki 20 procentų daugiau. Kai atsukti ridą kainuoja vos keli šimtai eurų. Nuo kitų metų valdininkai tokiam pardavėjų elgesiui - atsukinėti automobilio ridą - ruošia pakeitimus: bus konstatuojamas didelis trūkumas, kas reikš, kad tokiu automobiliu draudžiama dalyvauti viešajame eisme.
Transporto saugos administracija ruošia staigmeną ir dėl į Lietuvą įvežamų automobilių su suklastota rida. Ateityje bus vertinamos ir įvežamos į Lietuvą transporto priemonės, ir dar iki jų registracijos bus priimami atskiri sprendimai nustačius jų ridos pokytį. Valdininkai žada, kad į Lietuvą įvežamus automobilius su suklastota rida institucijos pradės tikrinti jau per artimiausius porą metų.
Šeimos automobilio samprata
Sąvoka „šeimos automobilis“ yra labai plati. Daugeliui dažniausiai reiškia automobilį su didele bagažine, tačiau ne tik ji yra svarbiausia. Geriausias automobilis šeimai turi turėti didelę bagažinę, kuri privalo būti lengvai pasiekiama. Salonas privalo būti komfortiškas ir erdvus. Šeimos automobilį turi būti patogu vairuoti, priekyje sėdintys privalo jaustis komfortiškai, o gale taip pat reikia daug vietos. Svarbus veiksnys - saugumas, kurį apibrėžia automobilio struktūros atsparumas pažeidimams, vairuotojo ir keleivių apsaugos bei aktyvios saugos sistemos.
Vienatūriai ir minivenai apibūdinami kaip šeimos automobiliai. Tai dažniausiai aukštesnio kėbulo modeliai, dažnai su stumdomosiomis šoninėmis durimis ir didesne bagažine. Universalas - daugiafunkcis šeimos automobilis, turintis didelę ir patogiai pasiekiamą bagažinę. Šeimos sedano savybės panašios į šeimos universalo, tik bagažinė netinkama ilgiems daiktams vežti. Šeimos SUV - kompaktiškas arba ant D segmento platformos pagamintas modelis, erdvus ir patogus, tačiau su šiek tiek mažesne bagažine.
„Mazda“ šeimos automobiliai atpažįstami dėl originalių ir išskirtinių kėbulo linijų, kuriamų vadovaujantis KODO (judesio sielos) dizaino filosofija. Į japoniškus automobilius montuojami SKYACTIV varikliai - galingi, dinamiški, kartu ekonomiški. „Mazda CX-30“ yra šeimai skirtas, kompaktiškas, penkerių durų SUV. „Mazda CX-5“ yra prabangus D segmento SUV, lenkiantis daugelį universalų erdvumu ir patogumu. „Mazda 6“ universalas yra elegantiškas limuzinas, tinkantis reiklioms šeimoms. Sedanai „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ yra elegantiški šeimos automobiliai.
Automobilių tiuningas Lietuvoje
Automobilių tiuningo mada į Lietuvą atėjo kartu su pirmaisiais filmo „Greiti ir įsiutę“ dalimis. Platūs bamperiai, dideli spoileriai, prie asfalto prigludę automobiliai, blizgantys ratlankiai, šviesos po automobilio dugnu ir išskirtinis dažymas - tai pagrindiniai bruožai, kuriais pasižymi tiuninguoti automobiliai.
Lietuvoje veikiantis klubas „Tuning Team“ vienija visus, kuriems automobilis yra šiek tiek daugiau nei transporto priemonė. Nariai į tiuningą investuoja tokias sumas, kurios automobilio kainą viršija ne vieną ir ne du kartus. Automobilių puošybos dalys beveik tris kartus brangesnės už standartines dalis. Grožis reikalauja aukų - dėl automobilio grožio tenka aukoti komfortą.
Viena brangesnių automobilių tobulinimo šakų - garso tiuningas. Garsiam ir kokybiškam muzikos skambesiui reikia akumuliatoriaus, magnetolos, atitinkamų laidų, stiprintuvų, žemo dažnio garsiakalbių ir dar gausybės smulkmenų. „Tuning Team“ klube yra tokių automobilių, kurių kaina rinkoje siekia vos porą tūkstančių litų, tačiau garso sistemos juose savininkui kainavo per dešimt tūkstančių.
Automobilio valdymas be vairuotojo pažymėjimo
LR įstatymai nedraudžia asmeniui įsigyti, registruoti ir būti automobilio savininku net ir neturint vairuotojo pažymėjimo. Automobilio pirkimas yra civilinis sandoris. Tačiau neturint vairuotojo pažymėjimo, jūs negalite teisėtai valdyti automobilio eisme - t. y. vairuoti jo viešajame kelyje.
Lietuvoje vairavimas be pažymėjimo yra laikoma rimtu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurį gresia bauda nuo 300 iki 450 eurų, transporto priemonės konfiskavimas arba administracinis areštas ar baudžiamoji atsakomybė, jei vairuotojas sukelia eismo įvykį. Jeigu vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas ar sustabdytas, baudos ir sankcijos dar griežtesnės.
Jei neturite pažymėjimo, bet norite naudotis automobiliu, galite samdyti vairuotoją, naudoti automobilį privačioje teritorijoje arba pavesti kitam asmeniui vairuoti automobilį jūsų vardu. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galioja automobilio atžvilgiu, bet bet kokios avarijos, sukeltos asmens be pažymėjimo, draudimo bendrovės nepadengia. Savininkas atsako už automobilio techninę būklę.
Žmonės automobilius perka be teisės vairuoti dėl įvairių priežasčių: jaunimas, kol dar ruošiasi egzaminams; dovanos artimiesiems; verslas; investicija į klasikinius ar restauruotus automobilius; technikai, kuriuos remontuoja ar ardo transporto priemones.
Automobilio perrašymo procesas
Automobilio perrašymas, arba kitaip tariant - automobilio perregistravimas, yra procesas, kurio metu transporto priemonės savininkas perduoda nuosavybę kitam asmeniui. Lietuvoje tai atliekama „Regitroje“. Pirmasis į „Regitrą“ turi kreiptis transporto priemonės pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją. Gavus perleidimo deklaraciją, pardavėjui reikės patikrinti bei patvirtinti pirkėjo pateiktą informaciją.
Pirmiausia reikia apsilankyti interneto svetainėje regitra.lt ir pasirinkti mygtuką „E-paslaugos“, tuomet - „transporto priemonės“. Toliau reikia spausti „Kelių transporto priemonių registravimo sistema Eketris“ ir prisijungti. Duomenų pateikimo lange matysite pirkėjo užpildytą informaciją. Jei viskas nurodyta teisingai - spauskite patvirtinti duomenis, o jei ne - atmesti deklaraciją. Jei deklaracija atmetama, pirkėjas ją turi pateikti iš naujo su patikslintais duomenimis. Patvirtinus deklaraciją naujasis savininkas gauna naują SDK, o senasis, tai yra pardavėjo, turėtas, yra panaikinamas.
Pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės nusprendžia perrašyti automobilį - tai automobilio pardavimas ar dovanojimas. Taip pat dažnai automobilis perrašomas šeimos nariams. Automobilio perrašymas Lietuvoje gali būti atliktas ne tik dėl pirkimo-pardavimo, bet ir kaip dovanojimas šeimos nariui. Svarbu žinoti, kad perrašant automobilį šeimos nariui, reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis, net jei transporto priemonė yra dovanota.
Jei automobilis paveldimas, perrašymas vyksta pagal paveldėjimo teisės aktus. Tokiu atveju reikia turėti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėtojas turi užregistruoti automobilį per 3 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo. Paveldint automobilį iš artimo giminaičio, paveldėjimo mokestis netaikomas.
Po automobilio perrašymo verta įsitikinti, kad naujasis savininkas turi tinkamą civilinės atsakomybės draudimą. Naujas savininkas privalo pasirašyti naują civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes senas draudimas galioja tik buvusiam savininkui. Svarbu, kad perrašymo dieną automobilis būtų apdraustas.
„Žigulių“ era ir automobilių „įvažiavimas“
Senuosius automobilius prisiminti įdomu ir dėl kalendorinio sutapimo - gegužės 1-oji, Darbo diena, Sovietmečiu švęsta itin trankiai. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos.“ mini automobilio „Žigulių“ sporto čempioną Rimgaudą Statnicką, kuris su šypsena atsimena, kaip į Lietuvą atvežė naują „aštuntuką“.
Anksčiau perkant naują automobilį reikėjo laikytis tam tikrų taisyklių, susijusių su pradine jo eksploatacija, kad jis būtų tinkamai „įvažinėtas“. Prieš 30-40 metų automobiliai buvo gaminami laikantis kitokių standartų, gamyklose netrūko tepalo dėmių, nešvarumų, o atskirų variklio dalių kokybė buvo toli gražu ne aukščiausia. Siekiant sumažinti gamyklinius trūkumus, naujos transporto priemonės naudotojas būdavo įspėjamas, kad bent pirmuosius kelis tūkstančius kilometrų vairuotų konservatyviai, saugotų susidėvinčias dalis, reguliariai lankytųsi autoservise.
Šiandien automobilių gamyklos kur kas modernesnės, o automobiliai išbandomi šimtais įvairiausių būdų. Daugeliu atveju net surinkimo automatai gali nustatyti, ar viena arba kita dalis atitinka taikomus reikalavimus. Taigi automobilį „įvažinėja“ gamintojas, o pirkėjas gali įprastai juo naudotis nuo pirmųjų kilometrų. Gamybos procese naudojamos medžiagos taip pat daug geresnės nei anksčiau.
Tačiau, kaip ir kiekviename procese, pasitaiko klaidų. Ne kiekviena dalis „įvažinėjama“ taip, kaip reikia, o mes niekada negalime žinoti, kuris automobilis neturi garsiojo taško ant „i“. Bendrovės rekomendacijos naujam varikliui dažnai apima pirmuosius 1500 kilometrų, kai visos judančios dalys turi prisitaikyti viena prie kitos. Vairavimo stilius per pirmuosius kilometrus taip pat veikia variklio kokybę. Taigi, neteisinga manyti, kad naujas automobilis nepriekaištingai paruoštas, ir nereikia rūpintis jo „įvažinėjimu“.
Pramoniniai automatai taip pat daro klaidas, ir visur reikia žmogaus akies. Gamybos metu gali nukristi durelės, gali netikti kreiptuvai, gali būti panaudotas netinkamas komponentas, tad automobilio prisitaikymo procesas tokiu atveju turėtų būti ilgesnis. Štai kodėl įteikdami pirkėjui naujo automobilio raktelius pardavėjai primena, kad pirmuosius kelis tūkstančius kilometrų reikia vairuoti švelniau - tai padės užtikrinti mažesnį degalų suvartojimą ir lėtesnį eksploatacinių dalių nusidėvėjimą. Taip pat labai svarbu, kad naudotojas techninės priežiūros centre apsilankytų būtent tada, kai to reikalauja gamintojas.
Automobilio užvedimas be rakto: mitas ar realybė?
Filmuose dažnai matome, kaip herojai, norėdami pabėgti, išdaužia automobilio stiklą, sujungia porą laidų po vairu ir taip užveda variklį. Bet ar tai nėra tik filmų kūrėjų išsigalvojimai? Ir kaip šis automobilio užvedimo metodas apskritai veiktų? Ar įmanoma užvesti automobilį tiesiog sujungiant laidus?
Automobilio variklio užvedimas yra elektromechaninis procesas. Šiais laikais automobiliai turi galybę apsaugų, o ir paties raktelio veikimo principas yra pasikeitęs. Tačiau senamadiškus, rakteliu užvedamus automobilius įmanoma užvesti sujungiant laidus. Automobilio degimo spynelė yra savotiškas jungiklis. Ją pasukus, įsijungia degimas ir sistemai duodamas signalas pradėti užvedimo seką. Taigi, laidų sujungimas turėtų apeiti raktelio pasukimą spynelėje.
Kaip ir sulaužę šviesos jungtuką galite sujungti laidus ir įjungti šviesą, taip įmanoma sujungti kelis laidus ir aktyvuoti užvedimo seką. Tiesa, tik senuose, prastai nuo vagystės apsaugotuose automobiliuose. Užvedimą laidais galima pavadinti tiesiog elektros grandinės uždarymu. Kaip sulaužę šviesos jungtuką galėtumėte sujungti laidus ir įjungti šviesą, taip labai senuose automobiliuose buvo įmanoma sujungti laidus ir uždaryti elektros grandinę, kurią įprastai uždaro pasukama spynelė.
Tai įmanoma tik labai senuose automobiliuose, turinčiuose primityvias uždegimo sistemas. Net ir aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje taip nebūtumėte užvedę kiekvieno gatvėje stovinčio automobilio. Vagys turėjo žinoti, kurie automobilių modeliai yra pažeidžiamiausi, kuriuos laidus sujungti, ar reikia ką nors daryti su spynele. Be to, patys automobiliai buvo mažiau apsaugoti. Pavyzdžiui, labai seni amerikiečių pamėgti pikapai dažnai turėjo primityvią apdailą ir ilgaamžes, atsparias, bet pažeidžiamas užvedimo sistemas.
Daug brangesnių automobilių ir seniau turėjo papildomas apsaugos sistemas, tačiau jos labiau paplito paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje. Pavyzdžiui, imobilaizeris yra elektroninis automobilio apsaugos prietaisas, kuris neleidžia užvesti automobilio, jei jame nėra aptinkamas transponderis. Nuo 1998 metų Vokietijoje imobilaizeriai visuose naujuose automobiliuose privalomi. Imobilaizeriai automobilių vagysčių skaičių sumažino 40 %. Be to, šiuolaikiniai automobiliai turi ir daugiau apsaugos priemonių, kurios tokius vagystės būdus pavertė beveik neįmanomais.
tags: #ar #automobili #galima #vadinti #masina