Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių taršą. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Tai viena iš priemonių, kuria valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute. Mokestis administruojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), o „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, ne mokesčio surinkimą.
Kodėl įvestas automobilių taršos mokestis?
Pagrindiniai šio mokesčio tikslai yra:
- Mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą.
- Skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
- Paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje.
- Sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose.
- Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“.
Kaip apskaičiuojamas automobilių taršos mokestis?
Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:
- Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
- Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).
Didesnė tarša = didesnis mokestis.
CO₂ išmetimo kiekis nurodomas transporto priemonės registracijos liudijime arba gamintojo techninėje dokumentacijoje. Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus.
Automobilių taršos mokestis ateityje
Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Mažiau nematomų dulkių ore, mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.
Kartu daugiau galios gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius.
What is Euro 7, and how is it different from previous emissions regulations?
Kaip sužinoti, ar jūsų automobiliui gali būti taikomi būsimi ribojimai?
Pirmiausia verta pasižiūrėti į automobilio registracijos liudijimą ir pasitikrinti, kokį „Euro“ ekologinį standartą jis atitinka. Ši informacija paprastai pateikiama dokumente arba gali būti rasta pagal transporto priemonės gamybos metus ir variklio tipą. Taip pat naudinga pasinaudoti internetinėmis patikros priemonėmis. Kai kurios šalys turi viešus registrus, kuriuose pagal automobilio numerį galima sužinoti jo taršos klasę. Be to, didieji miestai, tokie kaip Berlynas, Paryžius ar Vilnius, skelbia būsimas mažos taršos zonų taisykles ir priėjimo reikalavimus - juos verta peržiūrėti iš anksto.
Jeigu kyla klausimų dėl automobilio techninės būklės ar galimo pritaikymo naujiems standartams, geriausia kreiptis į gamintojo atstovybę, sertifikuotą servisą arba patikimą mechaniką. Kai kuriais atvejais automobilį galima patobulinti, kad jis atitiktų griežtesnius reikalavimus.
Kas administruoja mokestį?
Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI apskaičiuoja, surenka ir prižiūri mokesčio mokėjimą. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet.
Kur panaudojami surinkti pinigai?
Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos:
- Viešojo transporto atnaujinimui.
- Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.
- Miestų oro kokybės gerinimo projektams.
- Žaliųjų technologijų skatinimo programoms.
Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.
Ar mokestis taikomas visiems automobiliams?
Ne. Mokesčio mokėtojas yra tas, kuris registruoja automobilį savo vardu. Ne visada. Jei jūsų automobilis nebeatitinka naujų aplinkosaugos standartų - gali tekti apsvarstyti jo atnaujinimą, pardavimą arba perėjimą prie ekologiškesnio modelio.
Automobilių taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą. Jo esmė paprasta: kuo automobilis taršesnis - tuo mokestis didesnis, kuo automobilis švaresnis - tuo mokestis mažesnis arba jo išvis nėra. Ilgainiui tai leidžia atnaujinti šalies automobilių parką ir gerinti oro kokybę, o kartu - mažinti bendrą transporto poveikį aplinkai.
Ar siūlomas mokestis sumažins Lietuvos automobilių parko taršą? Mokesčio tikslas - paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO₂, - pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO₂ kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimasi, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. bus mažiau.
Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m.
Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO₂, metinio taršos mokesčio nemokės. Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme.
Senjorams ir kitiems gyventojams
Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata. Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyvių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems nei registracijos, nei metinis mokestis nebūtų taikomas.
Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia.
Kemperių savininkams
Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį.
Poveikis klimatui ir sveikatai
Poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO₂ emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO₂ išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 % visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis.
Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu?
Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos visuomenės sveikatai. Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais. Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų.
Anglies dioksidas (CO₂) dažnai yra painiojamas su anglies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO₂ kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. CO₂ yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO₂ išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Išmetamą CO₂ kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas. Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO₂ emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis.
Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos.
Kam bus skiriamos pajamos?
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones.
Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje, neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis.
Kaip sužinoti, ar man reikia keisti turimą automobilį?
Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės.
Vienkartinis automobilių registracijos mokestis
Lietuvoje taikomas lengvosioms ir lengvųjų krovininių transporto priemonėms, kurių CO₂ išmetimų kiekis viršija 130 g/km. Mokestį reikia sumokėti pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje arba keičiant valdytojo teisinę padėtį. Jo tikslas - skatinti mažiau taršių transporto priemonių naudojimą ir sudaryti ekonominį paskatinimą atnaujinti automobilių parką. Pagal viešus duomenis, 2024 metais registracijos mokesčiu į biudžetą surinkta daugiau nei 37 milijonai eurų, o 2023 metais - apie 36,6 milijono eurų. Vidutinė mokamo mokesčio suma laikui bėgant didėjo: 2022 m. - apie 102,85 eurų, 2023 m. - 119,79 eurų, o 2024 m. - 114,07 eurų. 2025 metų sausį mokestis indeksuotas - priklausomai nuo automobilio, jis padidėjo nuo 0,38 iki 15,12 eurų. Pavyzdžiui, benzinu varomo automobilio su 141 g/km CO₂ emisija 2024 m. mokestis buvo 40,98 eurų, o 2025 m. Vairuotojui tai reiškia, kad įsigyjant automobilį, kurio emisija viršija 130 g/km, teks sumokėti papildomą mokestį, priklausomai nuo degalų rūšies ir CO₂ kiekio.
Nors mokestis yra vienkartinis, kasmetinė eksploatacija vis tiek generuoja papildomas išlaidas, tokias kaip degalai ar draudimas. Nepaisant mokesčio, Lietuvos automobilių parkas sensta, o jo poveikis vairuotojų pasirinkimams nėra toks stiprus, kad reikšmingai skatintų rinktis mažiau taršius automobilius. Ateityje galimi mokesčio dydžio ir modelio pakeitimai, įskaitant metinį mokestį, kuris labiau skatintų taršos mažinimą.
Papildomos išlaidos
Tačiau įsigijus automobilį, pirkimo kaina - tik pradžia išlaidų. Reikia skaičiuoti registracijos ir taršos mokestį, draudimą, techninę apžiūrą, padangų keitimą, tepalų ir filtrų priežiūrą bei galimą remontą. Registracijos mokestis prasideda nuo kelių eurų, bet ypatingi - arba kitaip - vardiniai numeriai gali kainuoti iki kelių tūkstančių. Taršos mokestis priklauso nuo CO₂ kiekio, o draudimo išlaidos svyruoja nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Padangos gali kainuoti nuo 150 iki daugiau nei 1500 eurų, o tepalų keitimas - nuo kelių šimtų. Remonto kaštai dažnai neprognozuojami, ypač naujiems ar prabangesniems automobiliams.
Norint sumažinti išlaidas, ekspertai pataria rinktis patikimus modelius, pasidomėti jų istorija ir atlikti patikrinimą servise prieš pirkimą. Svarbu atsižvelgti į kuro tipą ir naudojimo režimą: mieste geriausi hibridai ar elektromobiliai, užmiestyje - ekonomiški dyzeliai. Taip pat verta įvertinti likutinę automobilio vertę - populiarūs modeliai lengviau parduodami ir išlaiko kainą, todėl investicija tampa mažiau rizikinga.
Prabangos mokestis
Tuo tarpu lapkričio pradžioje Seimo narys Karolis Neimantas pasiūlė prabangos mokestį galingiems automobiliams. Mokestis taikytųsi automobiliams virš 150 kW, o tarifas siektų 1-2 % vertės. Mažesnės galios automobiliai mokėtų tik, jei kaina viršija rinkos vidurkį. Išimtys numatytos šeimoms su vaikais bei tam tikriems SUV ar šešiaviečiams. Projekto tikslas - papildomos pajamos krašto apsaugai ir paskata rinktis mažiau galingas transporto priemones, mažinant CO₂ emisijas.
Kaip apskaičiuojamas CO₂ kiekis?
CO₂ kiekis gali būti nustatomas (išvardyta prioritetine tvarka):
- Kai CO₂ kiekis yra nurodytas šiuose automobilio dokumentuose: kilmės dokumente (pvz.: registracijos liudijime); patvirtinimo dokumente (pvz.: ekspertizės pažymoje, atitikties sertifikate (CoC)).
- Jei CO₂ kiekis nėra nurodytas aukščiau įvardytuose dokumentuose, tuomet jis nustatomas remiantis kitų registruotų lygiaverčių automobilių išmetamu CO₂ kiekiu (apskaičiuojant medianą). Tam reikalingi šie duomenys: tipas; variantas; versija.
- Jei CO₂ kiekio nėra galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių išmetamą CO₂ kiekį, tuomet jis yra apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Apskaičiavimui reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar pavirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg); didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW); pavarų dėžės tipas (mechaninė, automatinė).
- Jei CO₂ kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet bus įvedami lygiaverčių transporto priemonių duomenys (apskaičiuojant medianą). Tam reikalingi šie duomenys: tipas; variantas; versija.
Visais atvejais klientui taikomas palankiausias rodiklis, t. y. mažiausia reikšmė. Pavyzdžiui, pagal aukščiau pateikto registracijos liudijimo informaciją mokestis būtų skaičiuojamas pagal NEDC duomenis: benzinas - 152, etanolis - 424, suskystintos naftos dujos - 533. Registracijos mokesčiui apskaičiuoti bus naudojama mažiausia reikšmė.
Kaip ir kada bus sumokamas mokestis?
Mokestis mokamas registracijos metu. Jei registruojate visiškai naują automobilį, mokestis sumokamas, bet jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.
Kaip susigrąžinti mokestį?
Prašymas grąžinti mokestį išnagrinėjamas per 20 darbo dienų. Mokestis gali būti grąžinamas tais atvejais, kai visiškai naujas automobilis greičiau negu per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos buvo išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos teritorijos. Norint susigrąžinti mokestį, automobilis turi būti išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos nepraėjus 90 dienų nuo pirmosios jo įregistravimo dienos, paskutinis registre užfiksuotas automobilio valdytojas turi pateikti prašymą. Grąžinami pinigai pervedami į prašyme nurodytą banko sąskaitą.
Mokesčio dydžiai ir pokyčiai
Mokesčio dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kinta nuo 38 centų iki 15,12 eur. Tiesa, tikslus mokesčio dydis priklauso nuo registruojamo automobilio išmetamo CO₂ kiekio ir degalų rūšies. Pavyzdžiui, jei benzinu varomo automobilio išmetamas CO₂ yra 141 g/km, pernai jo registracijos mokesčio dydis siekė 40,98 Eur, o šiemet - 41,82 Eur. Taigi, pokytis nuo praėjusių metų - 0,84 Eur.
Dyzeliu varomus automobilius besirenkantiems žmonėms šis mokestis kanda labiausiai ir gali siekti net ir 752 eurus, jei yra nustatyta, kad registruojamo automobilio išmetamas CO₂ kiekis yra 301g/km arba didesnis. Analogiškai jei toks pats CO₂ išmetimas yra benzininiame automobilyje, vienkartinis taršos mokestis sieks 376 eurus, jei varomas dujomis - 338 eurus. Automobiliai, kurie išmeta iki 130g/km CO₂ vienkartiniu taršos mokesčiu yra neapmokestinami.
Vidutiniškai gyventojai sumoka apie 100 eurų siekiantį mokestį. 2021 m. iš jo buvo surinkta apie 31,8 mln. eurų, 2022 m. - apie 31,1 mln., 2023 m. - apie 36,6 mln., 2024 m. iki lapkričio mėnesio - apie 33,3 mln. eurų. Tiesa, pastaraisiais metais „Regitroje“ statistiškai netaršių automobilių, kurie išmeta iki 130g/km CO₂ užregistruojama apie trečdalį. Taršiausių automobilių, kuriuos registruojant reikia sumokėti didžiausią mokestį, užregistruojama kiek mažiau, nei 1 proc.
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai
Mokestis taikomas visoms transporto priemonėms, išskyrus elektromobilius. Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas. Hibridinį automobilį pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Pagal 2025 m. Svarbu ir tai, kad ne visi hibridiniai automobiliai yra vienodi - jų CO₂ emisija gali skirtis. Šiuos automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (ang. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus. Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Pilni hibridai gali veikti trimis režimais: tik elektra, tik vidaus degimo varikliu arba kombinuotai. Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias - jie gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km). 100 % elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO₂ ar kitų teršalų.
