Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10-140 eurų baudas. Tačiau už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų. Policijos departamentas primena pagrindines taisykles, kurių privalo laikytis dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių (el. paspirtukų, el. riedlenčių, el. vienračių, riedžių ir pan.) vairuotojai.
Skaitytoja Loreta kreipėsi į tv3.lt klausdama, kas gresia neblaiviems dviračių ir paspirtukų vairuotojams. Ji pasakojo apie situaciją, kai moteris, būdama neblaivi, krito nuo elektrinio paspirtuko ir susitrenkė galvą. Moteris bijojo baudų ir teisių praradimo. Tačiau Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė paaiškino, kad vairuojant dviratį ar elektrinį paspirtuką vairuotojo pažymėjimo nereikia, todėl jo ir nėra galimybės prarasti.
Vis tik, specialistė priminė, kad važiuoti dviračiu, elektriniu paspirtuku ir kt. esant neblaiviam yra leidžiama tik iki 0,4 promilės, o viršyti šią ribą yra draudžiama. Liutkienė įvardijo, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Jeigu neblaivumas siekia 1,51 promilės ir daugiau arba asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jam gresia bauda nuo 150 iki 200 eurų.
Statistika ir taisyklės
Remiantis policijos ataskaita, šiemet (sausio-kovo mėn.) buvo nustatyta 770 pažeidimų, kai asmuo vairavo dviratį būdamas neblaivus, t. y. turėjo daugiau nei 0,4 promilės arba buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokių pažeidimų, vairuojant elektrines mikrojudumo priemones, šiemet buvo ženkliai mažiau - 25, vairuojant motorinį dviratį - 4, o vadeliojant ar jojant - 5.
Šiltėjant orams Lietuvoje vis daugiau žmonių renkasi dviračius, el. paspirtukus ir kitus mikromobilumo įrenginius. Tačiau daugelis nežino, kad alkoholio įstatymai galioja ne tik automobilių vairuotojams. Policijos statistika rodo, jog pernai per visus metus buvo nubausti 5 035 girti arba vengę blaivumo patikros dviratininkai ir dar 721 elektrines mikrojudumo priemones, motorinius dviračius vairuojantys asmenys. Iki šių metų gegužės 1 d. jau nustatyti 1 319 neblaivių arba patikros vengusių dviratininkų ir 197 apsvaigę elektrines mikrojudumo priemones vairuojantys asmenys.
Pavyzdžiui, Kauno policija praneša, kad praėjusią savaitę pareigūnai sustabdė 4 neblaivius dviratininkus, vienas iš jų pripūtė 1,87 prom. Retas dviratininkas žino, kokia atsakomybė už tokį elgesį jo laukia. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Kai alkotesterio rodmenys viršija pusantros promilės, šių transporto priemonių vairuotojai gaus nusižengimo protokolą, kuriame ir baudos dydis bus didesnis - nuo 150 iki 200 eurų. Ta pati nuobauda galioja ir vengiant pasitikrinti girtumą.
Tiesa, tarp manevravimo apsvaigus dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone, pavyzdžiui, paspirtuko, yra esminis skirtumas - teisės vairuoti atėmimas. Girtam dviratininkui teks tik susimokėti baudą, o štai viršijus numatytą paspirtuko galią, gali tekti atsisveikinti ir su teise vairuoti. Kaip apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, elektrinė mikrojudumo priemonė yra ta, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Viršijus galią - tai mopedas, todėl gresia ir teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę Kauno policija sustabdė vyrą, kuris į alkotesterį įpūtė 3,8 promilės, vairavo elektriniu paspirtuku, tačiau jis viršijo nurodytą galią. „Kai vyrui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, paaiškėjo, kad transporto priemonė, panaši į elektrinį paspirtuką, neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų (galingumas viršija) ir priklauso mopedų kategorijai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus“, - pranešime pažymėjo pareigūnai.
Kas draudžiama dviratininkams ir paspirtukininkams?
Policijos departamento atstovė primena, kad dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms galioja ir kitos kelių eismo taisyklės, kurios skiriasi. Pavyzdžiui, dviračiais važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, išklausiusiems mokymo kursą - 12 metų asmenims, prižiūrint suaugusiajam - ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, o gyvenamojoje zonoje amžius nėra ribojamas. Elektrine mikrojudumo priemone šis amžius visur yra 2 metais didesnis, o gyvenamojo namo kieme važinėjančius jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Tam tikrais atvejais ir, priklausomai nuo amžiaus, vairuojant dviratį ar elektrinę mikrojudumo priemonę, yra privalomi žibintai, speciali liemenė, šalmas.
Dviračių vairuotojams yra draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja dalimi, nebent kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio. Taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), yra leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra draudžiama:
- važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose;
- važiuoti pėsčiųjų takais;
- važiuoti važiuojamąja dalimi, nebent kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio. Taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), yra leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis;
- vežti keleivius;
- kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būtų velkama kitos transporto priemonės;
- vilkti kitą transporto priemonę;
- važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
- važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Baudos už kitus KET pažeidimus
J. Liutkienė įvardijo, kad baudą nuo 20 iki 40 eurų gali užsitraukti dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojantys asmenys, pėstieji, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais ir nepaklusta eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, nesilaiko nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų, nesilaiko eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, nenaudoja šalmo. Šie pažeidimą asmenims užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų.
Jei padarytas KET pažeidimas sukelia pavojingą situaciją (t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei dėl KET pažeidimo buvo apgadintos ar sugadintos transporto priemonės, kroviniai, keliai, kiti įrenginiai ar kitas turtas, gresia bauda nuo 40 iki 60 eurų. Jei dėl KET pažeidimo buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų.
Jei dėl KET pažeidimo buvo apgadintos transporto priemonės ir kitas turtas, nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o pažeidimo padarymo metu asmenys arba buvo neblaivūs, arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, tai užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų.
Remiantis policijos ataskaita, šiemet (sausio-kovo mėn.) dviračius vairuojančių asmenų padarytų KET pažeidimų (neįskaitant ANK pažeidimų) buvo 201. Paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai KET pažeidė 17 kartų, vadeliautojai - 2 kartus.
10 patarimų, kaip saugiai važinėtis elektriniu dviračiu, kai kelyje yra automobilis
Saugaus eismo įstatymas ir taisyklės
Kaip apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami. Motorinis dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
Dviračių vairuotojams yra draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius (jei nėra specialių sėdėjimo vietų), vežti ar vilkti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų, būti velkamiems kitų transporto priemonių, vilkti kitas transporto priemones (išskyrus tam skirtas priekabas), važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones, kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų. Atkreipkite dėmesį, kad šie reikalavimai galioja tik važiuojant keliu. Važiuoti užsidėjus ir užsisegus šalmą būtina dviračių vairuotojams (keleiviams) iki 18 metų. Vyresniems asmenims šalmas rekomenduojamas, bet nebūtinas.
Dviračių taku. Važiuoti dviračiu leidžiama viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejius, kai reikia sukti į kairę pusę arba apsisukti. Planuojant važiuoti keliais, prie dviračio rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį: taip geriau matysite, kas vyksta už jūsų. Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Dažnai matomas vaizdas: vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją. Toks elgesys draudžiamas, tai aiškiai nurodyta kelių eismo taisyklėse. Žinoma, tai negalioja specialioms dviračiams juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį. Jos paprastai nudažomos žalia spalva.
Puiku, jei jūsų dviratis telpa automobilio bagažinėje ar kėbule. Kitu atveju teks pasirūpinti specialiais dviračių laikikliais. Abiems atvejais labai svarbu yra patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.
Dažnos dviratininkų klaidos ir pavojai
- Smūgis į pravertas automobilio dureles. Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai - kai jie nepastebi sustojusio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
- Važiavimas dviračiu prieš eismą. Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
- Kliūties lenkimas. Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
- Važiavimas per perėją. Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Deja, daug kas šio draudimo nepaiso ir važiuoja per pėsčiųjų perėją visu greičiu.
- Sustojimas nematomoje zonoje. Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai gali atsieiti brangiai ne tik pinigine prasme, bet ir moraline, kadangi gali būti atimta teisė vairuoti. KET yra sukurtos tam, kad būtų sumažinta eismo įvykių rizika. Jos reglamentuoja eismą, nustato greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų ir kitų pavojingų situacijų. Taip pat užtikrina, kad eismas vyktų sklandžiai ir tvarkingai. Be taisyklių - keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas. Pėstieji, dviratininkai, vaikai - tai pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Kiekvienas vairuotojas, pėsčiasis ar dviratininkas - turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.
tags: #girtas #dviratininkas #bauda