Triukšmas - tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, klausos pažeidimai, miego sutrikimai, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan.
Ramybės Laikas ir Triukšmo Ribojimai
Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos, yra tam tikri apribojimai. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus:
- Dienos metas: nuo 7 val. iki 19 val.
- Vakaro metas: nuo 19 val. iki 22 val.
- Nakties metas: nuo 22 val. iki 7 val.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.
Leistinas Triukšmo Lygis Daugiabučiuose Namuose
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinio naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Leistinas triukšmo lygis:
| Laikas | Triukšmo lygis (dB) |
|---|---|
| Dienos metu | 45 |
| Vakaro metu | 40 |
| Nakties metu | 35 |
Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė ES miestų gyventojų dėl automobilių kenčia bent 55 dB viršijantį triukšmą, 20 proc. europiečių kasdien didesnį nei 65 dB triukšmą, o daugiau nei 30 proc. žmonių Europoje naktį ilsisi vidutiniškai 55 dB triukšmui.
Triukšmo Keliamos Problematiškos Situacijos
Išskiriamos kelios triukšmo keliamos problemos, pavyzdžiui, psichologinės - triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti, mokytis, o besitęsiantis triukšmas gali sukelti panikos priepuolius, agresyvumą. Tarp problemų - klausos sutrikimai, mat netgi trumpai trunkantis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą, o ilgai besitęsiantis - atimti šią svarbią juslę visam laikui. Be to, nuo triukšmo pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas ar net sutrinka kvėpavimas. Taip pat nustatyta, kad triukšmas išplečia akių raineles, o tai ilgainiui gali sutrikdyti regėjimą.
2013-ųjų vasarį Europos Parlamentas pritarė teisės akto projektui, kuriuo norima sugriežtinti transporto priemonių keliamo triukšmo ribas. Naujosiose taisyklėse numatoma palaipsniui mažinti transporto priemonių sukeliamo triukšmo ribas. Po 6 metų nuo jų įsigaliojimo naujų lengvųjų automobilių modelių (išskyrus sportinius) triukšmingumo lygis negalėtų viršyti 68 decibelų (dabar nustatyta 74 dB riba), o po 8 metų ši riba būtų taikoma visoms naujoms transporto priemonėms.
Atsakomybė Už Triukšmavimą
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 488 straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute. Taip pat ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.
ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.
Kur Kreiptis Dėl Kaimynų Keliamo Triukšmo?
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Taigi gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Kaip efektyviai sumažinti sąskaitas už namų šildymą ir vėsinimą?
Kaip Išvengti Konfliktų Dėl Triukšmo?
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y. savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai.
Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien. Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Gargždiškiai, gyvenantys aplink Pušų gatvėje esančią automobilių savitarnos plovyklą, nebežino, kokiais būdais susigrąžinti į namus ramybę. Gargždų mieste, Pušų gatvėje, įsikūrusi automobilių savitarnos plovykla „My Wash“ Karaliaus Mindaugo gatvės ir aplinkinių gyventojų ramybę bei miegą pavertė nuolatiniu košmaru. Anot jo, kone po langais 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, sukeldama triukšmą, veikianti plovykla iš jo bei kaimynų atėmė ne tik miegą, bet ir galimybę tiesiog ramiai gyventi savo namuose. Savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistams konfliktas tarp gyventojų ir verslo - žinomas, o štai policija tikina jokių nusiskundimų dėl plovyklos keliamo triukšmo nesulaukusi.
„Patekome į tikrą pragarą“ Apie esą nepakeliamą kasdienybę „Banga“ sužinojo iš vieno Karaliaus Mindaugo 3-iuoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojo. Į redakciją kreipęsis vyras pasakojo, jog jo šeimos butas, į kurį atsikėlė vos prieš keletą mėnesių, tapo nuolatinio triukšmo auka. Aukšto slėgio purkštuvų ir vidaus valymo siurblių garsai pasiekia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Net naktimis, kai atrodo turėtų būti ramu, Martyno žodžiais, triukšmas netyla. „Mes prieš 4 mėnesius atsikraustėme į naują butą Karaliaus Mindaugo gatvėje ir papuolėme į tikrą pragarą. Jūs galite tik įsivaizduoti, kokį garsą kelia plaunamos ir valomos mašinos. Gyvename trečiame aukšte ir kenčiame masinių plovimų garsą - tai aukšto slėgio purkštuvai ir vidaus valymo siurbliai. Neįmanoma atidaryti langų, nors bute labai karšta dėl geros izoliacijos. Net ir uždarius langus, garsas įeina, - skundėsi gyventojas, tikinęs, jog naktį tenka prabusti kone kas valandą, nes vis kažkas atvažiuoja nusiplauti mašinos. Jeigu niekas neplauna, kas 10 minučių įsijungia kompresorius, kuris taip pat skleidžia nemalonų garsą. Be to, anot Martyno, plovykla tapo ir jaunimo susitikimų vieta. Jį čia neva traukia „disko“ apšvietimas. Susirinkę jauni žmonės, vyro teigimu, garsiai kalbasi, leidžia muziką. Pašnekovas tikino, jog plovyklos triukšmas ne tik jį veda iš kantrybės, bet ir kaimynus. Dėl to net buvo pasirašyta peticija. „Kas po šimts leidžia statyti tokią plovyklą, žinodami, kad čia bus statomi gyvenamieji pastatai?“ - piktinosi naujakurys, kurio ir neva kitų gyventojų tikslas - kad plovykla būtų uždaryta arba perkelta į kitą vietą, kur niekam nekenktų. Jokios garsą slopinančios sienelės čia esą nepadės. Kad ne tik Martynas nepatenkintas „My Wash“ plovykla, byloja ir viešoje erdvėje apie ją rasti atsiliepimai. „Baigiami rinkti gretimų daugiabučių gyventojų parašai dėl sankcijų šiai plovyklai po žmonių langais“, - rašė vienas vyras. „Būkit malonūs ir bent jau pažadėtąją sieną nuo kvartalo statykit. O tas šviesas diskotekos irgi galėtumėt išjungti. Esam priversti keisti užuolaidas į neperšviečiamas, nes miegamasis vakare tai kaip šokių aikštelė visom spalvom šviečia. Nemanau, kad patiems savininkams patiktų. Tai tiesiog prašom susitvarkyti“, - komentavo moteris.
Atliks garso matavimus Kadangi Martynas tikino, jog dėl nesiliaujančio triukšmo pirmiausia kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, tai nusprendėme jos pasiteirauti apie šią situaciją. Domėjomės, kokiais teisės aktais buvo remiamasi išduodant leidimą statyti ir eksploatuoti automobilių plovyklą šalia gyvenamųjų namų, ar buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar jame buvo atsižvelgta į būsimus gyvenamuosius pastatus šioje vietoje. Taip pat rūpėjo sužinoti, kokių priemonių buvo ar planuojama imtis dėl šios situacijos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius patvirtino, kad Savivaldybei situacija dėl plovyklos žinoma. „Viešosios tvarkos skyrius informavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2025 m. rugpjūčio18 d. gavo skundą dėl plovyklos keliamo triukšmo. Kadangi triukšmo šaltinio valdytojas yra ūkio subjektas, vadovaujantis LR Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 4 d., skundas perduotas nagrinėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), kadangi būtent jam pavesta vykdyti ūkio subjektų triukšmo kontrolę“, - raštu aiškino Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė. Pasak jos, NVSC atlikus ūkio subjekto triukšmo kontrolę (triukšmo matavimus), bus nustatyta, ar viršijamas nustatytas triukšmo lygis. Nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, ūkio subjektui pateikiami reikalavimai neviršyti nustatytų dydžių. NVSC Klaipėdos departamento atstovai patvirtino, kad skundas gautas ir bus organizuojami triukšmo matavimai, tačiau kada ir kokie bus rezultatai, dar neaišku. „Siekdami išnagrinėti gyventojų skundą, organizuosime triukšmo matavimus jų gyvenamojoje aplinkoje. Apie triukšmo matavimų rezultatus informuosime papildomai“, - teigė Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė. Savivaldybės atstovai pasisakė ir dėl statybos leidimo bei poveikio aplinkai vertinimo. Pastarasis esą tokiam projektui nebuvo privalomas, o statybų leidimas buvo išduotas vadovaujantis visais teisės aktais. „Šiuo konkrečiu atveju Savivaldybė užtikrino, kad išduodant leidimą visos institucijos (Aplinkos apsaugos agentūra, Visuomenės sveikatos biuras) per IS „Infostatyba“ gautų projektą, su juo susipažintų. Ar jį tikrinti ir vertinti, kiekviena institucija sprendžia pati, vadovaudamasi teisės aktais“, - aiškino R. Rapalienė.
Policija tikrino transporto triukšmą Apie plovyklos bei jaunimo keliamą triukšmą „Banga“ kalbėjosi ir su Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininku Ramūnu Stasiuliu, kuris patikino, jog šiais metais dėl plovyklos, esančios adresu Pušų g. 54, Gargždai, keliamo triukšmo policija nėra sulaukusi jokių pranešimų, ar skundų. Esą tik buvo pranešta apie adresu Karaliaus Mindaugo g. 3, Gargždai, triukšmaujančius jaunuolius, tačiau atvykę pareigūnai pažeidimų nenustatė, nes jaunuolių įvykio vietoje nebuvo. „Bet tai nesusiję su plovyklaׅ, - teigė R. Stasiulis, patikinęs, jog pareigūnai tikrai nesėdi sudėję rankų. - Rugpjūčio 20 d. vyko reidas, skirtas transporto priemonių keliamam triukšmui tikrinti Karaliaus Mindaugo gatvėje.“ Ir išties minėtą dieną pareigūnai, reaguodami į gyventojų skundus dėl tamsiuoju paros metu keliamo transporto priemonių triukšmo, vykdė policinę priemonę, kurios metu tikrino transporto priemonių keliamo triukšmo lygį. Tikrinta, ar automobilių ir motociklų keliamas triukšmas neviršija gamintojo numatytų leidžiamų triukšmo lygio normų. Nustatyti 3 triukšmo normų viršijimo atvejai. Vairuotojams surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei anuliuotos transporto priemonių techninės apžiūros galiojimai. Už leistinos triukšmo normos viršijimą, pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 48 str. 1d., vairuotojams gresia bauda nuo 100 iki 600 eurų, o jei pažeidimas fiksuojamas pakartotinai - nuo 500 iki 1000 eurų.
Savininkas siūlė bendradarbiauti Žinoma, klausimų dėl nemalonios situacijos turėjome ir plovyklos atstovams. Jos savininkas, įmonės UAB „Irlita“ vadovas Karolis Mažeikis stebėjosi, kad gyventojai nesikreipė tiesiogiai į jį. Anot jo, per beveik dvejus metus, kol plovykla veikia, nė vienas gyventojas nepaskambino nurodytu telefonu ir nesiskundė. „Naktimis automobiliai arba neplaunami, arba tokių atvejų yra vienetai. Sunku komentuoti skundus, kai gyventojai nesikreipia ir nenurodo, kas konkrečiai jiems trukdo“, - teigė K. Mažeikis, ragindamas gyventojus bendradarbiauti su verslu, o ne skųstis įvairioms institucijoms ar rašyti grasinančius komentarus internete. „Bendravimas tarp gyventojų ir verslo galėtų padėti išspręsti galimas problemas, - įsitikinęs verslininkas, iš kurio pasisakymo buvo galima suprasti, kad kol kas nesiruošiama imtis jokių priemonių, kad gyventojai nesijaustų įkalinti triukšmo spąstuose, nes jie paprasčiausiai į savininką dėl to nesikreipė. - Nežinant, koks kas triukšmas trukdo gyventojams, būtų sunku pakomentuoti, ar priekaištai yra pagrįsti ir kokių priemonių būtų galima imtis dėl galimo diskomforto. Sunku pakomentuoti gyventojų skundus, kadangi į pačius plovyklos savininkus gyventojai nesikreipia ir nenurodo, kokios situacijos jiems kelia rūpestį.“ O dėl jaunimo keliamo triukšmo plovyklos aikštelėje K.
