Virškinimo sutrikimai - vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs negalavimai ir ligos, susijusios su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais.
„Dažnai išgirstame tokius pacientų nusiskundimus - sutriko virškinimas, po valgymo maistas „stovi“, pykina, nedirba skrandis, kasa ar jaučiamas kartumas burnoje - kamuoja pilvo skausmai ir pūtimas. Kamuojant jausmui, kad skrandis „nedirba“ - įprasta manyti, kad jame per mažai rūgšties. Ypač, jeigu nejaučiamas rūgšties skonis burnoje. Statistiškai tik apie 10 proc. „Esant padidintam skrandžio rūgštingumui, rūgštis nebūtinai turi būti jaučiama tik burnoje. Per didelis skrandžio rūgšties kiekis gali pasireikšti ir visai kitokiais požymiais. Kai rūgšties yra per daug, pirmiausia sutrinka skrandžio motorika - tai yra judėjimas. Skrandžio įprastinė peristaltika - tai pastoviai pasikartojančios bangos, kurių dėka turinys yra stumiamas žemyn. „Tai gali būti pirmas arba vienintelis padidinto skrandžio rūgštingumo požymis. Dažnai atsiranda antiperistaltika - tai yra atgalinės bangos, kurios pasireiškia pykinimu, šleikštuliu, riaugėjimu, jei bangos stiprios - gali būti ir vėmimas, po kurio palengvėja. Kai atgalinės bangos prasideda nuo dvylikapirštės žarnos, kyla į skrandį ir aukštyn, galime pajusti kartumą burnoje, nes antiperistaltinės bangos burną užpildo kartaus skonio tulžimi“, - pasakoja R. Pykinimas ir nevirškinimo jausmas gali atsirasti ir sergant kasos ligomis, tačiau ne visada. „Kad nustatytume patologiją, iš paciento turime surinkti daug informacijos. Labai svarbu sužinoti kokiu atveju simptomai atsiranda ir nuo ko praeina. Pavyzdžiui, jei pykina prieš valgį, o po valgio pykinimas išnyksta - greičiausiai tai bus dvylikapirštės žarnos ligos. Jei maistas įtakos neturi, o pykinimas atsiranda po galvos susvaigimo - greičiausiai tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, - sako R. Pasakymas, kad skauda - gydytojui dar nieko nepasako. „Pavyzdžiui, kai skausmas pasireiškia dešiniame šone, tik uždavęs papildomų klausimų ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gydytojas gali pasakyti, ką reikia gydyti. Dešiniame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai, net kasos ir skrandžio skausmas gali plisti į dešinę pusę. Pirmutinis ir pats paprasčiausias tyrimas - pilvo organų echoskopija, kuri suteikia medikams daug informacijos. Šio tyrimo metu galima nustatyti arba atmesti ligas, susijusias su kepenimis, tulžies pūsle bei latakais ir kasa. „Svarbiausia, atsiradus negalavimams, pasitikėti gydytoju ir kreiptis į jį pagalbos. Net ir tuomet, kai nerandama jokių pakitimų, reikalingas tam tikras gydymas, nes paciento savijauta negera. Kartais pakanka vien mitybos korekcijos, bet dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas“, - sako R. Mitybos korekcija priklauso nuo to, kas nulemia virškinimo sutrikimą.
Burnos opelės - ženklas, kad organizmui gali trūkti kai kurių vitaminų ir mineralų. Po žiemos opelės burnoje atsiranda dažniau, mat dėl šviežių vaisių ir daržovių pavasario mityboje trūkumo organizmui gali pritrūkti tam tikrų vitaminų ir mineralų. Žinoma, kad burnos žaizdelės burnoje lengviau susiformuoja tuomet, kai organizmas negauna pakankamai geležies, folio rūgšties, vitamino B12, cinko. Organizmui taip pat gali trūkti vitamino A ir vitamino C. Burnos opos yra gana dažnos anemijos (mažakraujystės) palydovės.
Burnos gleivinė itin jautri terminiams ir mechaniniams pažeidimams. Burnos gleivinė - gana jautrus audinys, o ne taip jau ir retai nutinka, kad pažeidžiame ją per karštu kavos gurkšniu ar netyčia įsikandę į skruostą. Šiuolaikinis žmogus gali jausti tokį stiprų stresą, kad dėl žandikaulio įtempimo, griežimo dantimis ir nuolatinio skruostų kandžiojimo jam gali susiformuoti gana gilios ir sunkiai gyjančios burnos opelės skruostuose ar kitose burnos ertmės vietose. Rekomenduojama dantų valymui naudoti ypač minkštus šepetėlius ir valant dantis neskubėti, nes jautrios gleivinės sužeidimas dantų šepetėliu - taip pat gana dažna aftų atsiradimo priežastis.
Verta pagalvoti, kada paskutinį kartą buvote pas odontologą - galbūt burnos gleivinę žeidžia aštri nuskilusi plomba. Bloga dantų priežiūra ir netinkamai pritaikyti protezai ar plokštelės taip pat gali pažeisti burnos gleivinę. Aštrūs nuskilusios senos plombos kraštai gali sukelti skausmingų aftų formavimąsi ir nuolatinį pažeistų audinių dirginimą. Dėl šios priežasties būtina kreiptis į odontologą ar ortodontą, vos tik pajuntama, kad netinkamai gydytas dantis ar netinkamai pritaikyti protezai ar plokštelės vis iš naujo pažeidžia konkrečias burnos gleivinės vietas.
Burnos opelės kartais praneša apie kitas ligas ar sveikatos sutrikimus. Vienas iš grybelinių ar virusinių ligų požymių gali būti būtent burnos opelės. Kai kurie vartojami vaistai ar tiesiog organizmo išsekimas gali būti taip pat susijęs su skausmingų ir sunkiai gyjančių aftų formavimusi. Kartais opelių atsiradimą lemia autoimuninės ar kraujo ligos; ne taip jau ir retai opomis skundžiasi vėžiu ar cukriniu diabetu sergantys pacientai. Kaip žinia, aftos formuotis gali ir dėl vartojamų antibiotikų, skausmą ir uždegimą malšinančių ar priešvėžinių vaistinių preparatų. Pasikartojantis aftinis stomatitas gali kamuoti iš pirmos pažiūros gana sveikus asmenis, tačiau manoma, kad jo pasikartojimui itin daug įtakos turi šiomis dienomis dažnai kamuojanti nervine įtampa.
Prasta ir netinkama burnos higiena - gana dažna burnos žaizdelių priežastis. Nepakankamai prižiūrimoje burnos ertmėje lengviau „veisiasi“ bakterijos, grybeliai ir virusai, tačiau burnos opelių formavimui svarbu ne tik tai. Burnos gleivinės išopėjimą gali sukelti ir agresyvios burnos higienos priemonės, kuriose yra alkoholio, natrio laurilsulfato ar kitų labai putojančių, sausinančių ir kitokią žalą jautriai gleivinei darančių medžiagų. Verta rinktis švelnesnę burnos kosmetiką.
Viena iš aftinių opų priežasčių - mechaninis pažeidimas. Dažnai susižalojama paprasčiausiu dantų šepetėliu. Didesnė rizika pažeisti gleivinę nauju dantų šepetėliu, ypatingai jei pakeičiamas ir dantų šepetėlio modelis. Skausmingas mechaninis pažeidimas yra atsitiktinis gleivinės sukandimas - dažniausiai pažeidžiama skruosto srityje esanti gleivinė. Rečiau pasitaiko įsikandimų į liežuvį. Dažniau burnos žaizdelės susiformuoja protezus ir plokšteles nešiojantiems pacientams, mat šie įrenginiai gali sužaloti jautrią burnos gleivinę, ypatingai jei jie pritvirtinti neteisingai. Nuolat burnos gleivinę dirginti gali netaisyklingai išdygę ar tik dygstantys dantys. Didelę įtaką gali turėti netinkamas danties gydymas. Burnos gleivinę dirginti gali aštrios dantų nuolaužos, susiformavusios pažeidus danties struktūrą bei netekus trumpalaikės ar ilgalaikės plombos.
Gera burnos ertmės priežiūra gali užkirsti kelią aftų atsiradimui. Tinkama burnos higiena yra labai svarbi aftinių opų atsiradimo rizikos mažinimui. Tačiau burnos higiena turi būti švelni, tausojanti. Įdomu tai, kad per daug agresyvių burnos priežiūros priemonių vartojimas gali tik paskatinti opelių atsiradimą, pavyzdžiui, kai kurie burnos skalavimo skysčiai gali būti atsakingi už cheminių pažeidimų atsiradimą. Jeigu burnos higienos priemonės linkusios pažeisti burnos gleivinę, tokių priemonių vartoti toliau negalima. Reikėtų saugotis ir burnos gleivinės nudegimų - mat nusideginimas karštu maistu ir gėrimais yra itin dažna aftinių opų susiformavimo priežastis, o gijimas trunka ypatingai ilgai.
Didelę reikšmę burnos žaizdelių atsiradimui turi kitos ligos ir vartojami vaistiniai preparatai. Mieliagrybių genties grybelių sukeliama kandidozė (burnos gleivinės pienligė) yra viena dažnesnių burnos opelių priežasčių. Gali būti diagnozuoja ir virusinė infekcija (burnos gleivinės pūslelinė, sukeliama viruso Herpes simplex) bei kitos infekcijos (pavyzdžiui, sifilis, vėjaraupiai). Aftinės opos būdingos sergant tam tikromis burnos gleivinės, autoimuninėmis, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar medžiagų apykaitos ligomis (pavyzdžiui, aftiniu stomatitu, kepenų ciroze, diabetu, Adisono liga). Burnos opos yra labai dažnos kraujo ligų palydovės. Tam tikri vaistiniai preparatai taip pat gali padidinti aftų susiformavimo riziką. Dažniausiai tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kiti analgetikai, antibiotikai, chemoterapijai skirti preparatai bei kiti vaistiniai preparatai. Tinkama mityba ir nervinės įtampos vengimas - tikri aftų priešai. Nesubalansuota mityba ir ilgalaikis dietų laikymasis gali turėti įtakos susiformuojant tam tikrų vitaminų trūkumui. Didelę reikšmę skausmingų burnos opų atsiradimui turi A ir C vitaminų trūkumas. Kai kurie rūgštūs maisto produktai gali skatinti burnos žaizdelių atsiradimą arba sulėtinti jų gijimą. Netgi dažnai patiriama nervinė įtampa nėra naudinga burnos gleivinės vientisumo palaikymui.
Pasitaiko atvejų, kai aftų atsiradimo faktoriai lieka nežinomi. Anaftin - veiksminga priemonė susiformavus nedidelėms burnos opelėms. Tai puiki priemonė, padedanti apsisaugoti nuo nedidelių opelių sukeliamo skausmo ir skatinanti burnos žaizdelių gijimą. Anaftin padengia aftines opeles plėvele, kuri apsaugo nuo nervinių galūnių dirginimo ir infekcijos, o unikali sudėtis skatina greitesnį opos gijimą. Natūralūs komponentai veiksmingai drėkina burnos gleivinės audinius, nuramina nemalonius pažeidimo simptomus.
Nedidelės opos burnoje gali atsirasti bet kada ir pridaryti rūpesčių. Opa - tai apvali ar ovali, neretai - paburkusi, raudona, geltona, pilka ar balta žaizdelė burnoje, dažniausiai atsirandanti vidinėje skruostų ar lūpų pusėje (tačiau galimos ir kitos šios burnos ertmės problemos „lokacijos“ vietos - dantenos, liežuvis, gomurys), lydima ne tik nemalonaus skausmo, bet ir diskomforto, gyvenant kasdienį gyvenimą - valgant, kalbant ir pan. Burnos gleivinės opa yra nedidelė žaizdelė, dažniausiai atsirandanti ant liežuvio, dantenų, vidinėje lūpų ar skruostų pusėje, gomuryje. Susiformavusios žaizdos burnoje būna šiek tiek paburkusios, apvalios arba ovalios formos, rausvos, baltos, pilkos ar geltonos spalvos. Nerimas ir stresas - negatyvūs jausmai, kuriems pasiduodame, ilgainiui veikia mūsų bendrą emocinę būklę ir netgi imunitetą. Žaizdos burnos ertmėje. Opelė gali susiformuoti ir tada, kai įsikandama sau į skruostą ar liežuvį. Vitaminų trūkumas. Kai organizmui trūksta vienų ar kitų mineralinių medžiagų, vitaminų, opa burnoje, kartu su visa „puokšte“ kitų galimų sveikatos problemų - tikėtinas svečias. Itin akcentuoti reikėtų vitamino B12, geležies, folio rūgšties trūkumą. Alergija maistui. Visai tikėtina, jog opas gali išprovokuoti ir tam tikri vartojami maisto produktai, kuriems galimai esate alergiški, o neretai - tiesiog per daug aštrus maistas. Hormoniniai pokyčiai. Ne paslaptis, jog opų burnoje gali padaugėti prieš mėnesines, taip pat - po jų. Žaizdelės burnoje gali atsirasti ir dėl įvairių lėtinių susirgimų, taip pat pastarąsias gali išprovokuoti ir dažnas medikamentų vartojimas. Polinkis į opas gali būti ir paveldėtas.
Kaip gydyti burnos opas? Namų sąlygomis galima bandyti tai daryti pačiam, pasinaudojant natūralios medicinos būdais. Bet kokiu atveju, atsiradusi opelė burnos gleivinėje praneša apie sveikatos problemas. Todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, pasidomėti savo sveikata ir skirti jai daugiau dėmesio. Kol opa gyja, susilaikykite nuo aštraus, sūraus, rūgštaus ar karšto maisto, venkite tų maisto produktų, kurie galėjo opą išprovokuoti. Visą gijimo laikotarpį kruopščiai valykite dantis, pageidautina, minkštu dantų šepetėliu. Daug padėti gali specialiai sukurtas burnos irigatorius, kuris valo dantis ir visą burnos ertmę itin švelniai. Nedidelė, tačiau pakankamai intensyvi irigatoriaus vandens srovė pašalina apnašas ir nešvarumus iš sunkiausiai prieinamų tarpdančių vietų. Gera burnos ertmės sveikata tik jūsų rankose - belieka pasinaudoti pažangiausių technologijų suteikiamomis galimybėmis.
Ar žinojote, kad nuo vis atsinaujinančių burnos žaizdelių kenčia net apie dvidešimt procentų viso pasaulio gyventojų? Galbūt esate vienas iš jų? Daugumai tokių nuo burnos gleivinės vientisumo pažeidimų kenčiančių žmonių burnos opelės arba žaizdelės pirmą kartą susiformuoja dar vaikystėje ar paauglystėje - kai kuriems tai tampa tik nemaloniu prisiminimu, o kai kuriems aftos ir toliau „gadina“ gyvenimą. Burnos opų susiformavimo priežastys aiškios ne visuomet, o kai kada - jos akivaizdžios, tarkime, gausus rūkymas ar vitaminų mityboje trūkumas. Taigi pakalbėkime šia tema plačiau - kas sukelia burnos aftų formavimąsi ir kaip sau padėti gana paprastu, bet veiksmingu būdu?
Dėl kokių priežasčių atsiranda aftinių opų?
Neretai teigiama, kad aftų susiformavimo priežasčių yra tūkstantis ir viena, o gal net ir daugiau, ypač dėl to, kad jos tikrai ne visuomet aiškios ir diagnozuotos. Žinoma, kad aftų atsiradimui įtakos turi daugybė veiksnių, pateikiame dešimt jų:
- Autoimuniniai veiksniai, tarkime, autoimuninės ligos ir procesai bei kiti įvairūs (ne tik autoimuninės kilmės) sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, sisteminė vilkligė ar kraujo ligos. Kai kuriems asmenims pakartotinis burnos žaizdų formavimasis yra pirmasis tokių ligų simptomas. Labai svarbu tinkamai kontroliuoti, jei tik įmanoma, šiuos autoimuninius procesus ir burnos opelių pasireiškimo dažnis bei intensyvumas, tikėtina sumažės.
- Hormonų svyravimai organizme, pavyzdžiui, kai kurioms moterims aftų padaugėja prieš mėnesines arba skausmingomis aftomis gali skųstis bręstantys paaugliai.
- Genetiniai veiksniai, tarkime, vieniems asmenims aftų atsiranda dažniau nei kitiems dėl tam tikrų jau įgimtų ypatybių, pavyzdžiui, burnos gleivinės pobūdžio.
- Didelis jautrumas kai kuriems maisto produktams, vaistiniams preparatams ir aplinkoje esančioms medžiagoms, pavyzdžiui, kai kuriems asmenims burnos opelių gali atsirasti pavartojus rūgštesnio, aštresnio, sūresnio, kietesnio ar natūralių virškinimo fermentų turinčio maisto, tarkime, kivių, papajų ar ananasų. Vertėtų vengti tokių maisto produktų ar maisto pobūdžio.
- Asmens imuninės sistemos funkcionavimas, pavyzdžiui, sunkiai gyjančios ir vis pasikartojančios burnos gleivinės aftos gali rodyti, kad paciento imuninė sistema labai nusilpusi bei „pavargusi“ ir tokiu būdu prašo pagalbos. Galbūt trūksta cinko ir vitamino C, kurių derinys, kaip ne kartą įrodė mokslas, yra itin veiksmingas stiprinant imunitetą?
- Stresas, nerimas, įtampa ir depresija taip pat gali būti susiję su didesne aftų pasireiškimo tikimybe, tad rekomenduojama stengtis valdyti nerimą, lankyti psichoterapiją ir, jei reikia, vartoti vaistinius preparatus (kai kuriais atvejais tai būtina).
- Kai kurių maistinių medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, pastebėta, kad daugiau burnos žaizdelių formuojasi geležies, foliatų ar kitų B grupės vitaminų stokojantiems asmenims; taip pat tokiems asmenims gali trūkti ir cinko, vitamino C ar vitamino A. Verta praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, grūdinėmis kultūromis, kokybiška mėsa ir riebia žuvimi.
- Žalingi įpročiai, pavyzdžiui, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas ir kiti burnos gleivinę žalojantys veiksniai gali turėti labai daug įtakos jos gleivinės vientisumui, drėgmei, atsinaujinimo procesams ir komfortui. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių arba bent jau apriboti alkoholio bei nikotino vartojimą.
- Mechaninės, cheminės ir terminės burnos gleivinės traumos gali būti tiesioginis burnos opų „kaltininkas“, pavyzdžiui, įvairaus skausmingumo opelių gali atsirasti susižeidus dantų šepetėliu, panaudojus „agresyvaus“ burnos skalavimo skysčio, savaime įsikandus į skruostą, nurijus labai karštos kavos ar sriubos, valgant labai kietą ar aštrų maistą, atsitiktinai nurijus kokios nors cheminės medžiagos ir t.t. - tokios burnos gleivinės traumos yra bene dažniausia aftų priežastis. Reikia rinktis itin minkštą dantų šepetėlį, neskubėti valgant, naudoti tik kokybiškas, kuo natūralesnės sudėties burnos priežiūros priemones.
- Įvairios bakterinės, virusinės, grybelinės ir kitos infekcijos, tarkime, H. pylori ar Herpes simplex sukeliamos bakterinės ir (atitinkamai) virusinės infekcijos - būtina „sunaikinti“ sukėlėją. Galimos ir kitos aftų priežastys, tačiau jos pasitaiko rečiau. Vis dėlto ne taip jau ir retai burnos aftos kamuoja visiškai sveikus asmenis - tuomet sakoma, kad tokių burnos žaizdų kilmė yra idiopatinė, o pacientams stengiamasi bent jau simptomiškai sumažinti aftų sukeliamą diskomfortą ir tokiu būdu pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Retkarčiais atsirandančios opelės, ypač kai žinoma jų susiformavimo priežastis, dažniausiai nieko blogo nerodo. Įprastai trumpalaikės opelės atsiranda dėl mechaninio, terminio ar cheminio burnos gleivinės pažeidimo. Opelė ant liežuvio ar skruosto gali atsirasti įsikandus. Opelė ant dantenų atsiranda susižeidus dantų šepetėliu. Opelės ant gomurio gali susiformuoti net ir vieną kartą pavalgius itin kieto ir aštraus maisto, pavyzdžiui, keptos duonos su čili prieskoniais. Įvairias burnos gleivinės vietas gali pažeisti netinkama dantų plokštelė, blogai pritaikyti protezai, nuskilęs danties kampas ir pan.
Burnos žaizdelių susiformavimo riziką net dvigubai padidina tokių burnos higienos priemonių naudojimas, kuriose yra natrio laurilsulfato. Tai gana agresyvi medžiaga, kuri neigiamai veikia burnos gleivinę. Pasirodo, kad kai kuriose šalyse ši medžiaga kosmetikos priemonėse netgi uždrausta. Todėl prieš perkant dantų pastą, visuomet labai naudinga pasitikrinti, ar jos sudėtyje nėra natrio laurilsulfato, dar trumpinamo trimis didžiosiomis raidėmis „SLS“. Burnos gleivinę neretai pažeidžia burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu, labai kieti dantų šepetėliai, tam tikras maistas, kuriame yra alergenų.
Smulkios burnos opelės gali atsirasti dėl virusinių ligų. Opelės kai kada būna ir grybelinės kilmės. Tokiu atveju labai svarbus tinkamas gydymas. Taigi opelių susiformavimo priežasčių, švelniai tariant, gali būti tūkstantis ir viena. Svarbiausia stengtis palengvinti gijimą ir taikyti tinkamas profilaktikos priemones. Svarbiausios jų - pilnavertė mityba, streso vengimas, adekvatus esamų ligų gydymas, anemijos profilaktika ir panašiai.
Jei opelės nedidelės (jų diametras neviršija 10 mm), tuomet tokios opelės paprastai užgyja per 1-2 savaites. Pirmosios gijimo dienos įprastai būna skausmingos ir asmeniui sunkiau valgyti bei valytis dantis. Vis dėlto dantų valymosi atsisakyti negalima - burnos higiena tik dar svarbesnė, nes ji sumažina antrinės bakterinės infekcijos ir kitų komplikacijų tikimybę. Tol, kol gyja opelės, reikėtų rinktis švelnesnį ir minkštesnį maistą. Jis jokiais būdais negali būti per karštas, per sūrus, per rūgštus, per aštrus ar per kietas. Smulkios opelės dažniausiai užgyja be jokių liekamųjų reiškinių, t.y., po jų paprastai nelieka randų. Gijimą palengvina Anaftin gelis. Anaftin gelis rekomenduojamas esant pavienėms burnos opoms ir lokalizuotoms žaizdoms. Dėl ilgo antgalio gelio galima užtepti tiesiai ant aftos. Skirtas suaugusiesiems ir vaikams, jei jie gali tinkamai naudoti gaminį.
Anaftin gelis padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Gelis taip pat tinkamas išplitusių aftinių opų atvejais.
Ypatingai susirūpinti reikėtų tuomet, kai atsiranda itin didelių ar itin gilių opelių arba kai nespėjus užgyti vienoms opoms atsiranda kitų opų. Kad opos didelės, sakoma tuomet, kai jų skersmuo viršija 1 cm arba 10 mm. Tokios opos gali pažeisti ne tik viršutinį burnos gleivinės sluoksnį, bet ir pogleivį. Jos gyja itin sunkiai. Gijimas gali trukti net ir kelis mėnesius, o po to gali likti ir randų.
Taigi dėl opų atsiradimo burnoje reikėtų susirūpinti tuomet, kai opos labai didelės ir gilios, jos sunkiai gyja arba iš viso negyja, tarkime, burnos žaizdelė niekaip neužgyja bent per 3 savaites. Burnos opomis vadinami įvairaus diametro apskritos ar ovalios formos burnos ertmę išklojančios gleivinės defektai, dažniausiai erozijų tipo, nepažeidžiantys pogleivio. Burnos opų bent kartą gyvenime yra turėję 20-50 proc. Burnos opos dažnai būna labai skausmingos, kelia diskomfortą pacientui, trukdo valgyti, ryti, valytis dantis. didelės (didesnės negu 10 mm skersmens ir gilesnės, dažnai turi iškilusius ar netaisyklingos formos kraštelius), vadinamos Sultono liga. Pasikartojančios opos vadinamos aftomis, arba recidyviniu aftiniu stomatitu. Aftos gali pažeisti burnos gleivinę, liežuvį, dantenas. Aftų nustatoma apie 20 proc. žmonių (įvairiais duomenimis, 5-50 proc. populiacijos). Dažniau serga somatiškai sveiki vaikai ir jauni asmenys, moterys dažniau negu vyrai. Bent kartą gyvenime aftų yra turėję 66 proc. Iki 25 proc. atvejų galimi aftinio stomatito atkryčiai. Jų dažnumas per 3 mėnesius siekia 50 proc. Retai nustatoma (Europoje serga vienas iš 300 tūkst. gyventojų) vadinamoji Bechčeto (Behceto) liga, pavadintą pirmą kartą (1937 m.) ją aprašiusio Turkijos gydytojo vardu. Tai neaiškios kilmės sisteminis vaskulitas, pasireiškiantis aftiniu stomatitu, burnos, lytinių organų išopėjimu, odos, sąnarių, akių, nervų sistemos pažeidimais. Burnos ertmės gleivinės pažeidimų neretai nustatoma onkologiniams ligoniams. Jų gali atsirasti dėl pačios ligos (imuniteto nusilpimo, infekcinių komplikacijų) ar dėl taikomo gydymo - chemoterapijos, spinduliavimo. Dėl chemoterapijos ar radiacijos silpnėja seilių liaukų veikla, atsiranda burnos sausumas (kserostomija), sutrinka gleivinės kraujotaka, gali pasireikšti mukozitas, spindulinis ėduonis, osteonekrozė. Pakinta burnos ertmės pH ir mikroflora, pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai (streptokokai), laktobacilos, Candida. Manoma, kad paprastos opelės gali būti susijusios su infekcija (herpetine HSV-1, pienligės), stresu ar mechaniniu gleivinės pažeidimu. Dažniausiai gleivinės opelių atsiranda nuo mechaninio sužalojimo. Kai kurių maisto produktų (ypač rūgščių vaisių, uogų) vartojimas taip pat skatina burnos opų atsiradimą ar pasunkina eigą. Dažniausios mažosios opos. Jų atsiranda ant skruostų, liežuvio, lūpų, dantenų, kartais ant kietojo gomurio. Mažosios opos būna pieštuko smaigalio didumo, kartais susitelkia grupelėmis. Didelės opos gyja ilgiau, jų simptomai sunkesni. Fizinis tyrimas. Burnos opos atidžiai apžiūrimos. Didelės gelsvos opos būdingos mechaniniam trauminiam gleivinės pažeidimui. Herpetinės opelės dažniausiai būna daugybinės, išplitusios ant dantenų, liežuvio, ryklės, skruostų gleivinės. Karščiavimas irgi būdingesnis Herpes s. Dažniausiai burnos opos, nors ir skausmingos, bet nepavojingos. Trauminės ar infekcinės kilmės opos per keletą dienų ar 1-2 savaites sugyja savaime. Aftos ar herpetinės etiologijos opos užsitraukia sunkiau, neretai joms prireikia medikamentinio gydymo. Specialių burnos opų gydymo gairių nėra. Dieta. Ligoniui patariama nevartoti sūraus, rūgštaus, prieskonių gausaus, karšto maisto ir gėrimų. Gerti daug skysčių. Reguliariai skalauti burną šiltu vandeniu ar silpnu druskos tirpalu. Vaistai. Skausmui malšinti vartojami analgetikai (pavyzdžiui, acetaminofenas). Burną patariama skalauti antiseptiniu tirpalu. Skausmą malšina šalavijo nuoviras. Aftos gydomos nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, herpetinės opos - antivirusiniais vaistais, grybelių infekcija - antimikotikais.
Nuo vis atsinaujinančių burnos žaizdelių kenčia net apie dvidešimt procentų pasaulio gyventojų. Daugumai tokių žmonių burnos opelės pirmą kartą susiformuoja dar vaikystėje ar paauglystėje.
Gydytojai ragina neignoruoti burnos opelių, kurios neužgyja ilgiau nei dešimt dienų. Dėl tokių ilgai negyjančių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų reikėtų kreiptis į specialistus ir ieškoti jų priežasčių. Gali būti, kad ilgai nedingstančių ar vos naujai atsirandančių opelių formavimąsi paskatino infekcinės ar neinfekcinės kilmės ligos, kurioms būtinas gydymas.
Burnos opelių gydymas priklauso nuo jų susiformavimo dažnio ir skaičiaus. Retkarčiais atsirandančios opelės dažnai užgyja savaime be jokių specialių priemonių. Jei aftos kartojasi dažnai, tuomet parenkamos specialios priemonės, mažinančios jų sukeliamą skausmą ir greitinančios jų gijimą. Siekiama profilaktinėmis priemonėmis sumažinti aftų atsiradimo tikimybę. Jei burnos opos neužgyja net naudojant specialias priemones arba jos formuojasi itin dažnai ir itin dideliais kiekiais, tuomet reikėtų ieškoti jų atsiradimo priežasčių. Pastebima, kad aftinės opos dažniau formuojasi vaikams ir labai nusilpusio imuniteto asmenims ir tiems, kurie vartoja daug įvairių vaistų, serga lėtinėmis ligomis. Priežasčių labai daug, o kartais jos lieka netgi nežinomos.
Anaftin - priemonė, skirta būtent aftinių opų sukeliamo skausmo sumažinimui ir jų gijimo paskatinimui. Anaftin tiekiamas skysčio, purškalo ir gelio pavidalais. Jų sudedamosios dalys yra tos pačios, tačiau skiriasi medicinos priemonių forma. Pavyzdžiui, skalavimo skystis tinkamiausias, jei aftinių opų skaičius yra gana didelis ir jos nusėjusios didesniąją dalį burnos gleivinės. Skalaujant burną Anaftin skysčiu, kurio sudėtyje nėra alkoholio, gijimą skatinančia ir skausmą malšinančia priemone bus padengta didžioji dalis burnos gleivinės. Anaftin purškalą ir gelį patogiau vartoti ant tam tikrų pažeistų sričių. Geliu gydomi nesunkiai pasiekiami pažeidimai, o purškalu - tam tikros sunkiau pasiekiamos opelių apimtos sritys. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti sau tinkamiausią formą. Medicinos priemonė Anaftin yra unikalios sudėties produktas, padedantis sumažinti opelių sukeliamą skausmą ir pagreitinti šių nemalonių pažeidimų gijimą. Priemonę galima naudoti tiek, kiek reikia (geriausia po valgio ir dantų valymo, tuomet susiformuojanti plėvelė bus patvaresnė).
Pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas gali būti simptomai visai ne persivalgymo, o opos, kuri įsitaisė Jūsų virškinamajame trakte ir kelia tikrą pavojų visai organizmo sveikatai. Kartais ir gyvybei. Kur atsiranda opos? Jautrios epitelio žaizdos - opos, atsiranda virškinamojo trakto epitelyje stemplėje, skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Gydytojai dažnai vartoja terminą „peptinės opos“ - tai skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Jei pažvelgsime į visą virškinimo procesą, matysime, kad jis nepaprastai subalansuotas. Skrandyje gaminasi ne tik virškinimo fermentas pepsinas, bet ir druskos rūgštis: jiems suskaidžius maistą yra įsiurbiamos maisto medžiagos. Skrandžio sultims lygių ir raumeningų skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelių tirpdyti neleidžia apsauginė gleivių membrana. Kai ji suirsta, tuomet susiformuoja opa. Štai kodėl tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas ar pilvo pūtimas, gali būti ne tik ženklas, kad jūs apsinuodijote maistu, bet ir signalizuoti apie opą virškinamajame trakte. Dėl peptinės opos gali atsirasti pilvo diegliukai ar pilvo raižymas. Svarbu paminėti, jog pavalgius, skausmas laikinai aprimsta, tačiau opos yra jautrios ir trukdo virškinimui. „Svarbu paminėti, jog pavalgius, skausmas laikinai aprimsta, tačiau opos yra jautrios ir trukdo virškinimui.“ Baisiausia yra tuomet, kai opos virškinamajame trakte pratrūksta. Pratrūkusios jos pradeda kraujuoti, sukeldamos anemiją. Retais atvejais gali nutikti ir taip, kad opos pratrūksta į pilvo ertmę. Tuomet gali atsirasti peritonitas - pilvaplėvės uždegimas.
Opos susidarymo vietai nustatyti - endoskopinis tyrimas. Endoskopinis tyrimas labai padeda diagnozuojant virškinamojo trakto opas. Būtent šio tyrimo metu, naudojant endoskopą, virškinamasis traktas yra apžiūrimas iš vidaus ir galima pastebėti visas opas. Endoskopinis tyrimas dar kitaip yra vadinamas gastroskopija. Jis yra nemalonus, jam reikia ruoštis iš anksto. Endoskopinio tyrimo metu pacientui yra liepiama praryti vamzdelį. Lankstus, pluoštinės optikos vamzdelis pro stemplę yra įkišamas į skrandį ir dvylikapirštę žarną, tad šio vamzdelio pagalba gydytojas gali ekrane matyti, kas dedasi pas žmogų skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Papildomai, jei reikia nustatyti bakterijų buvimą ar vėžį, gali būti paimtas biopsinis audinio pavyzdys. Virškinamojo trakto opų buvimą organizme gali parodyti ne tik endoskopinis tyrimas, bet ir tam tikri simptomai, kuriuos žmogus gali nesunkiai pastebėti. Pavyzdžiui, vidinis kraujavimas, pasikeitusi išmatų spalva - jos tampa tamsiai raudonos, kraujuotos arba juodos. Jei visi šie simptomai yra ryškiai pastebimi, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Stresas sukelia opas? Kaip ir daugelį ligų, taip ir opas, buvo manoma, kad sukelia stresas. Tačiau mokslininkai įrodė, kad dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opas sukelia bakterija, kuri vadinasi Helicobacter pylori (H. Pyroli). Kuomet ši bakterija apsigyvena žmogaus skrandžio gleivinėje, jį ją padaro daug jautresnę rūgščiai, sukelia uždegimą. Vieni iš pagrindinių požymių būna rėmuo ir pilvo diegliukai. Gydytojas tuomet atlieka bakterijos H pylori tyrimus kraujuje. Jei bakterijų yra randama, tuomet skiriama daugiapakopis gydymas. Pacientui yra išrašoma stiprių antibiotikų ir histaminą blokuojančių vaistų, kurie sumažina rūgšties gamybą.
Kaip sau padėti ir išvengti virškinamojo trakto opų? Peptinių opų atsiradimo galimybę galima būtų sumažinti propaguojant sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą: mažiau vartoti alkoholio, nerūkyti. Nors stresas opų ir nesukelia, tačiau verta atsiminti, kad opas stresas gali pabloginti. Reiktų vengti kai kurių maisto produktų dažno vartojimo: pienas, aštrūs ir karšti valgiai - vieni iš jų. Stengtis maitintis reguliariai.
Tikriausiai ne kartą tekę patirti, kaip skausmingos erozijos burnoje netrunka tapti skausmingomis opomis arba žaizdelėmis. Jos sukelia tikrai labai nemalonius pojūčius: trukdo valgyti, gerti skysčius, valytis dantis, miegoti, kalbėti.
Burnos opelių gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo momentu, vis dėlto statistika rodo, kad jos dažniau kamuoja somatiškai sveikus vaikus ir paauglius bei moteriškosios lyties atstoves. Nuo burnos opelių sukeliamo diskomforto neapsaugotas nei vienas. Kada jas galima gydytis namuose, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?
Burnos opelių atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios, tačiau svarbu suprasti, kad jos signalizuoja apie tam tikrus organizmo sutrikimus. Laiku kreipiantis į specialistus ir skiriant dėmesio savo sveikatai, galima išvengti rimtesnių problemų.
