Šiuolaikinių automobilių ratlankių dydis pastaruoju metu sparčiai auga. Nebėra stebuklas matyti 17 colių skersmens ratlankius net ir mažesnių automobilių standartinėje komplektacijoje, o papildomai užsakomi gali būti ir 20 ar 21 colio dydžio. Pavyzdžiui, kompaktiškos klasės „Peugeot 308“ standartinėje įrangoje montuojami 16 colių ratlankiai, o gamintojo krosoveris 5008 - jau 17 colių. „Premium“ segmente ratlankių dydžiai dar didesni: BMW X7 standartiškai komplektuojamas su 20 colių ratlankiais, o papildomai galima pasirinkti net 22 colių.
Ši ratlankių augimo tendencija yra nulemta kelių priežasčių. Visų pirma, pastebimai gerėja kelių būklė. Nors Lietuvos keliai dar atsilieka nuo Vokietijos ar Ispanijos, tačiau palyginti su situacija prieš 20 metų, skirtumas akivaizdus. Kasmet šimtai kilometrų žvyrkelių yra asfaltuojami, o gatvės kapitaliai tvarkomos. Be to, tobulėja ir patys automobiliai: jų pakabos sistemos geba sugerti daugiau smūgių ir kompensuoti tai, ką anksčiau neutralizuodavo padangos. Patys vairuotojai, o kartu ir gamintojai, daugiau dėmesio skiria automobilio valdymo savybėms, o ne vien komfortui. Didėjantys ratlankiai taip pat susiję su automobilių dydžio augimu. Šiuolaikinis „Peugeot 308“ yra didesnis už ankstesnės kartos modelį, o naujoji „Audi A4“ - taip pat didesnė nei jos pirmtakė. Be to, daugelis vairuotojų mieliau renkasi universalius automobilius pakeičia į krosoverius, kurie pasižymi didesne prošvaisa, didesniais ratais ir geresniu pravažumu.
Vairuotojai giria automobilius su dideliais ratlankiais, neretai ir žemo profilio padangomis, tikindami, kad tokie modeliai yra išties komfortiški. Patogu įlipti, išlipti, užvažiuoti ant šaligatvio krašto, įveikti nelygumus, nes jie esą geriau slopinami. Ne vienas vairuotojas taip pat pažymi, kad tokie automobiliai tiesiog dailiau atrodo.
Aukoti yra ką
Inžinierius ir važiuoklių specialistas Domas Zinkevičius neslepia, kad pasirinkimas montuoti automobiliams žemesnio profilio padangas ir didesnius ratlankius visuomet reiškia, kad teks važiuoti standžiau. „Įveikiant kelio nelygumus, žemesnio profilio padanga visuomet sukurs daugiau jėgos į automobilio kėbulą. Ką tai reiškia? Daugiau triukšmo, didesni smūgiai ir panašiai. Jei žemesnio profilio padangą lyginsime su aukštesnio profilio padanga, matysime, kad pastaroji visuomet komfortiškesnė“, - aiškina jis.
Panaši situacija ir su didesniais ratlankiais. Mat didesniam ratlankiui pagaminti reikia daugiau medžiagos, o tai, savaime aišku, reiškia, kad ratlankis bus sunkesnis. Pajusti, kad dėl grožio buvo paaukotas komfortas, nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, savaime manoma, kad aukštesnę prošvaisą turintys visureigiai privalo važiuoti ypač komfortiškai. Tačiau ne vienas vairuotojas galėtų paliudyti, kad pasivažinėjus su kai kuriais miesto visureigiais, noras jais važiuoti dingsta: važiuoklės sukonstruotos taip, kad būtų itin standžios, tad visą kelionę tenka ne tik kęsti smūgius į pakabą, virpesius ir drebulius, bet ir daug triukšmo.
„Šiaip, važiuojant per nelygumus, didesnė masė galėtų sukurti mažiau kėbului tenkančios jėgos, nes dalį smūgio galėtų sugerti pati. Bet kai turime komplektą, kai ir ratlankis didesnis, ir padanga žemesnio profilio, visa tai dauginasi ir komfortas pralošia“, - kalba važiuoklių žinovas. Pasak jo, tai vyks, kol bus nagrinėjama, kaip kelias sąveikauja su ratu, ir nebus žvalgomasi į pakabą.
Sprendimų netrūksta
Laimei, nemažai gamintojų turi sprendimus, kaip šią problemą spręsti. Dėl didesnių ratlankių ir žemesnio profilio padangų pakabai tenka daugiau atlaikyti ir daugiau nuveikti, kad automobilyje būtų užtikrintas komfortas. D. Zinkevičius pabrėžia, jog gamintojai tikrai daug triūsia, kad automobilių pirkėjams netektų pajusti, jog komfortiškas automobilio savybes teko paaukoti dėl geresnės išvaizdos. „Kuriami įvairūs sprendimai, daug dėmesio skiriama visos sistemos optimizavimui komforto prasme, nes problema ta, jog ratų jėga didėja. Tai reiškia, kad tiek amortizatorius, tiek viršutiniai amortizatorių tvirtinimai, tiek kėbulai yra optimizuojami, kad su tuo susitvarkytų“, - dėsto pašnekovas.
Anot jo, automobilių kėbulai nuolatos standėja, amortizatoriai ir jų spyruoklės minkštėja, tad ieškoma dar kitokių būdų, kaip pagerinti automobilio valdymą. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz" ne vienerius metus savo automobiliuose naudoja adaptyvias važiuokles ir priverčia jas „išmanėti", diegdami kelio paviršių skanuojančias ir važiuoklės darbą adaptuojančias technologijas.
Tokie gamintojai, kaip „Audi" ar BMW, daugybę metų vairuotojui patogiose vietose turi sumontuotus mygtukus, leidžiančius pagal užgaidą ir savijautą pakeisti važiuoklės veikimą: elektra reguliuojami pakabos elementai užtikrina, kad tame pačiame automobilyje važiavimas gali būti ir itin standus, sportiškas, ir ypač komfortiškas, leidžiantis plaukti keliu.
Iš „Premium“ į ekonominį segmentą
Dar viena priežastis, kodėl gamintojų sprendimas kurti vizualiai gražesnius, didesnius ratlankius ir žemesnes padangas turinčius automobilius jų pirkėjams neapkarsta, yra sparti technologijų plėtra ir nuoseklus jų pigimas. „Visiška tiesa, kad su kiekviena nauja modelio karta gamintojai stengiasi įdėti į automobilį daugiau naujų technologijų. Technologijos leidžiasi žemyn, kitaip tariant, pirmiausia pristatomos tik prabangos segmente, o ilgainiui atsiranda ir pigesniuose, ekonominės klasės modeliuose“, - aiškina D. Zinkevičius.
Vis dažniau matome į kelius išriedančius kasdienius automobilius su pneumatinėmis ar elektrinėmis pakabomis, kurių standumą galima reguliuoti keliais mygtukais tiesiog sėdint prie vairo. Štai „Citroën", metai iš metų bene daugiausia dėmesio skiriantis automobilių komfortui, dar įmonės gyvavimo pradžioje sukūrė hidropneumatinę važiuoklės sistemą, kuri leido mėgautis itin komfortišku važiavimu visiems, pirkusiems masiniam vartojimui skirtus modelius.
Šiuolaikiniai „Citroën" modeliai, kaip antai C4, turi hidraulinius amortizatorius. Jų viduje esantys papildomi vožtuvai leidžia keisti amortizatorių savybes priklausomai nuo to, kiek yra susispaudusi pakaba. Tokių amortizatorių veikimas geriausiai atsiskleidžia bildant per duobes, kai suveikia automobilio važiuoklė, nes jie suvaldo spyruoklės atmetimą. Kitaip tariant, kai automobilis pašoka ir nusileidžia iki eigos ribotuvo, „Citroën" hidraulinių amortizatorių sistema pasirūpina, kad amortizatorius palaipsniui sukietėtų ir taip sušvelnintų važiuoklei tenkantį smūgį. Analogiška važiuoklės sistema įrengta ir naujajame „Citroën C5 Aircross". Važiuojant nelygiu keliu, jo pakaboje esantys hidrauliniai amortizatoriai sugeria didesnius ir mažesnius smūgius, kad automobilio keleiviai jų nejaustų.
Be to, D. Zinkevičius manymu, reikėtų įvertinti ir tai, kad visame pasaulyje keliai gerėja, tad uždavinys, kurį tenka įveikti automobilių gamintojams, šiek tiek palengvėja. „Taip jau yra, kad mums visiems didesni ratlankiai patinka labiau, o kai kažkas patinka, mes savo galvoje kažkaip pateisiname tą pasirinkimą. Taip veikia psichologija“, - šypsosi inžinierius.
Lygus ar standus...? | VAŽIAVIMO PATOGUMAS #wheeltech
Ratų disbalansas: priežastys ir pasekmės
Netinkamas ratų subalansavimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, todėl verta žinoti, kas yra balansavimas ir kokia jo reikšmė eksploatuojant automobilį. „Inter Cars Lietuva“ padangų specialistas teigia, kad netinkamas ratų subalansavimas dažniausiai juntamas esant didesniam greičiui. Jau važiuojant 100-120 km/h greičiu atsiranda vairo virpesiai, generuojami priekinių ratų. Galinės ašies ratų disbalansas sukelia kėbulo vibraciją, taip pat galinės automobilio dalies slydimą, staigius posūkius įveikiant didesniu greičiu.
„Bendras disbalanso poveikis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, yra netolygus padangų protektoriaus dėvėjimasis. Dažniausiai jis pasireiškia labiau išdilusiomis padangos vietomis, kur masės nukrypimas nuo svorio centro yra didesnis. Vadinasi, protektorius bus labiau nudilęs toje vietoje, kurioje yra didesnė disproporcija, pavyzdžiui, ties vidinio padangos karkaso nedidelės atkarpos vielos sustorėjimu“, - aiškina I. Klimaika.
Be to, vairuodamas automobilį, kurio ratai nesubalansuoti, vairuotojas gali girdėti netolygų triukšmą. Jis atsiranda dėl skirtingo padangos prispaudimo prie kelio dangos.
Pagrindinės ratų disbalanso priežastys yra dvi. Pirmoji - sunkios arba lengvos padangos vietos, kurios sukelia statinį arba dinaminį disbalansą. Net dėl nedidelio padangos masės nukrypimo nuo svorio centro padanga rieda netolygiai ir virpėdama juda aukštyn ir žemyn. Tai tipinis statinio disbalanso pavyzdys. Dinaminis disbalansas atsiranda, kai padangos ir rato sukimosi centrų masės yra skirtingos. Šiuo atveju ratas rieda nenatūraliai ir, panašiai kaip ir esant statiniam disbalansui, juda aukštyn ir žemyn. Disbalanso rezultatas - radialinis ir skersinis mušimas.
„Pirmasis jų atsiranda dėl netinkamo plieninio padangos kordo sumontavimo ant padangos žiedo arba netinkamo kitų padangos komponentų išdėstymo. Dėl to ratas sukdamasis juda aukštyn ir žemyn. Dažnai subalansuoti bus neįmanoma ir tai taps pretenzijos dėl gamyklinio defekto pagrindu. Kitas netolygios padangų masės efektas pasireiškia skersiniu mušimu, kai sukdamasis ratas krypsta į šonus. Be to, disbalanso priežastis gali būti ir važiuoklės defektai“, - sako I. Klimaika.
Nesvarbu, ar ratai netinkamai subalansuoti dėl padangų arba ratlankių gamyklinių defektų, ar dėl susidūrimo su kliūtimi, pasekmės yra labai panašios. Kartu su vairo ir kėbulo virpesiais vairuotojas pastebės ir kad važiuojant ir stabdant automobilį sunkiau valdyti. Automobilį gali traukti į šonus, jis gali lėčiau reaguoti į vairo judesius. Važiuoti tokiu automobiliu ne tik pavojinga, bet ir greičiau dėvisi pakabos elementai ir padangos.
| Ratlankio dydis (coliais) | Įtaka komfortui | Įtaka valdymui | Kuro sąnaudos | Padangų kaina |
|---|---|---|---|---|
| Mažesni (pvz., 15") | Didesnis (su aukštesnio profilio padangomis) | Mažesnis stabilumas posūkiuose | Mažesnės | Žemesnė |
| Didesni (pvz., 18") | Mažesnis (su žemo profilio padangomis) | Didesnis stabilumas posūkiuose | Didėja | Aukštesnė |
Galų gale, tobulėja ir patys automobiliai. Jų pakabos sistemos geba sugerti daugiau smūgių ir kompensuoti tai, ką esant mažesniems ratams neutralizuoja padangos. Patys vairuotojai, o į jų norus atsižvelgdami ir gamintojai daugiau dėmesio kreipia į valdymo savybes, ne komfortą. Didėjančius ratlankius lemia ir didėjantys automobiliai. Be to, žmonės linkę iš universalių automobilių persėsti į krosoverius - aukštesnę prošvaisą, didesnius ratus ir pravažumą turinčius automobilius.
Didėjantys ratlankiai davė iššūkį ir padangų gamintojams. Jie gana greitai turėjo pradėti kurti platesnes, didesnio skersmens ir žemesnio profilio padangas bei užtikrinti tas pačias, klientų jau įvertintas savybes. Svarbiausia asmeninių automobilių padangų savybė yra saugumas - kuo trumpesnis stabdymo kelias ant įvairios dangos, geresnės valdymo savybės, atsparumas akvaplanavimui. Tačiau padangų gamintojai su iššūkiu susitvarkė, tai įrodo nepriklausomų testų rezultatai - jie vis gerėja.
Vienas dalykas, vertinant automobilio su didesniais ratais eksploataciją, vis dėlto pasikeitė - tai kaina. 18 colių skersmens padangos kainuoja bene dvigubai daugiau nei 15-os.