Vairavimas yra atsakinga veikla, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir susikaupimo. Tačiau vairuotojų dėmesį kelyje gali blaškyti daugybė veiksnių, pradedant pašaliniais garsais ir baigiant emocine būsena. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos veikia vairuotojų elgesį, kokią įtaką tai daro eismo saugumui ir kaip valdyti emocijas, siekiant išvengti pavojingų situacijų kelyje.
Emocinis intelektas ir jo svarba vairuojant
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir tinkamai naudoti emocijas. Tai apima tiek savo, tiek kitų žmonių emocinių reakcijų supratimą ir kontrolę. Aukštas emocinis intelektas leidžia vairuotojams išlikti ramiems stresinėse situacijose, priimti racionalius sprendimus ir konstruktyviai spręsti problemas. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, geriau valdo savo emocijas, todėl jie rečiau pasiduoda impulsyviems veiksmams ir geriau susidoroja su sunkumais.
Empatija - gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas - taip pat yra labai svarbi vairuojant. Empatiški vairuotojai geriau supranta kitų eismo dalyvių perspektyvas, todėl lengviau prognozuoja jų veiksmus, išvengia konfliktų ir prisideda prie saugesnio eismo.
Emocijos ir vairavimo saugumas: pyktis, stresas ir baimė
Viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių - išblaškytas vairuotojo dėmesys. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško pašaliniai garsai, plepūs bendrakeleiviai ir transporto priemonėje vaikų keliamas šurmulys. Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį - 28 proc. - vairuotojų labiausiai vairuojant blaško pašaliniai garsai. Juos dažniau įvardija vyrai ir didmiesčių gyventojai.
15 proc. Lietuvos gyventojų prie vairo labiausiai blaško mobiliojo telefono garsai, nors vairuojant naudoti išmaniuosius įrenginius draudžia kelių eismo taisyklės. Dešimtadalį mūsų šalies žmonių vairuojant išblaško augintinių veiksmai.
Psichologė Aušra Velickaitė komentuoja, kad pyktis, įniršis ar agresija kelyje, dar kitaip vadinama „road rage“, gali kilti dėl aplinkos veiksnių (eismo spūstys, kelio darbai, karštis, kitų vairuotojų elgesys) ir psichologinių veiksnių (patiriamas stresas, nekantrumas, aštrių pojūčių siekis). Agresyvų elgesį kelyje taip pat gali skatinti anonimiškumas ir tai, kad žmonės save laiko nepažįstamus.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad dažnai kelyje agresyviai elgiasi jaunesni vyrai, kurie ir gyvenime yra linkę smurtauti, turi priklausomybių ir emocinės savireguliacijos problemų. Jeigu žmogus giliai viduje nepasitiki savimi ir menkai save vertina, išorinė agresija demonstruojant viršenybę keliuose gali būti pasitelkiama kaip priemonė savivertei pasikelti.
„Gera emocinė būsena teigiamai veikia vairavimo kokybę. Būtų idealu vairuoti būnant geros emocinės būsenos - tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesiblaškome. Tai natūralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokybę. Galėtume išskirti pyktį. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, mūsų mąstymas susiaurėja, susitelkiame tik į mus supykdžiusį žmogų ar įvykį, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prislėgti, mūsų judesiai ir reakcijos sulėtėja, esame ne tokie dėmesingi“, - kalba psichologė Inga Budvytytė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. žmonių, atskleidė, kad 59 proc. skirtingo amžiaus Lietuvos vairuotojų susierzina, kai dviratininkai pavojingai važiuoja kelio pakraščiu, nors šalia yra dviračių takas. Pusę apklaustųjų erzina, jei einant šaligatviu pro juos dideliu greičiu pravažiuoja elektrinis paspirtukas ar kai kiti vairuotojai naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos.
Kaip atpažinti ir valdyti emocijas vairuojant
Prieš bandant suprasti, kaip elgtis su savo emocijomis ar jausmais, visų pirma reikia išmokti jas atpažinti. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, nes neretai žmogus vienu metu jaučia ne vieną, o kelias, kartais net priešingas emocijas. Taigi įsisąmoninti, ką iš tiesų jaučiame, nėra taip paprasta: retas kuris mokėsi emocijų pažinimo.
Šešios bazinės, universalios emocijos, atsirandančios jau pirmaisiais gyvenimo metais ir lengvai atpažįstamos įvairių kultūrų, rasių ir tautybių žmonių, turėtų būti atpažįstamos ir mums. Atpažinus ir įsivardinus sau tai, kas jaučiame, jau galima rinktis, ką su tuo jausmu daryti ar nedaryti.
Vienas paprasčiausių būdų išlieti emocijas - tai tiesiog išsakyti tą, ką jaučiate dabar, kalbėti apie emocijas, kurias išgyvenate. Balsu pasakykite: „Aš susierzinau, jaučiu pyktį ir nuoskaudą“. Arba: „Aš taip nervinuosi, kad galiu pravirkti“. Taip perkelsite savo jausmus į realią, o tai reiškia - kontroliuojamą sferą ir galėsite tęsti vidinį dialogą su savimi, palaipsniui mažindami negatyvius jausmus.
Kitas būdas yra pabandyti emociją išpūsti iki kraštutinumo, išgyvenanti ir išreiškianti ją iki begalybės, kaip kad padarytų komedinio šou dalyvis arba paversti ją juokinga. Prisiminkite kad ir Hario Poterio filme suvaidintą sceną, kai mokiniams liepiama stoti prieš kauką, įkūnijantį didžiausią jų baimę. Ir tam, kad įveikti, mokytojas liepia tą baimės pabaisą mintyse paversti … juokinga.
Minčių sustabdymo technika „STOP“ padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“. Galite tai sakyti iš tikrųjų garsiai, galite - mintyse. Tai tarsi savęs supurtymas. Kad sustiprintumėte poveikį, įsivaizduokite didelį raudoną ženklą su užrašu „STOP“.
Patarimai, kaip valdyti emocijas ir išvengti agresijos kelyje
Svarbiausia taisyklė - nesėsti prie vairo pykstant, pavargus, pavartojus svaigalų. Kelionę susiplanuokite iš anksto numatydami jai pakankamai laiko, kad nereikėtų rizikingai skubėti ir jaudintis dėl vėlavimo.
Jei esate linkę greitai užsiplieksti, verta apgalvoti, kokius tinkamiausius nusiraminimo būdus galėtumėte pasitelkti: pavyzdžiui, giliai kvėpuoti arba klausytis atpalaiduojančios muzikos, o gal įtraukiančių, bet intensyvaus dėmesio nereikalaujančių radijo laidų ar tinklalaidžių. Prieš sėsdami prie vairo galite sąmoningai nusiteikti važiuoti ramiai, kad ir kas nutiktų.
Kelyje svarbu laikytis ne tik eismo taisyklių, tačiau ir kultūringo elgesio principų - būkite iš anksto pasiruošę vengti agresijos ir ignoruoti ją galintį provokuoti kitų vairuotojų elgesį. Jei pastebite, kad pyktis kelyje - dažnas vairavimo palydovas, vertėtų ieškoti psichologinės pagalbos.
„Sėdant prie vairo labai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atsirinkti prioritetus. Kad ir kur pavėluotume, pasekmės bus tikrai mažesnės nei sukėlus eismo įvykį“, - primena specialistai.
Muzika, kvapai ir skoniai: kaip sukurti teigiamą emocinę būseną vairuojant
Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausią dalį - 38 proc. - vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia mėgstama muzika. Muziką dažniau nurodo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo moterys. Dešimtadaliui vairuotojų geriausią nusiteikimą prie vairo sukuria tyla.
Psichologė Inga Budvytytė sako: „Tyrimais įrodyta, kad muzika teigiamai veikia mūsų emocijas, praskaidrina mintis, net padeda susikaupti. Šiais laikais muzika jau neatsiejama nuo vairavimo. Retai kada rasime automobilį, kuriame neskambėtų muzika“.
I. Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad ne tik malonūs garsai, bet ir tyla gali teigiamai veikti vairavimą. „Tyloje niekas mūsų neblaško ir neišbalansuoja. Kai kuriems žmonėms ji padeda susikaupti, o ypač tyla pravarti pradedantiems vairuotojams, kurių įgūdžiai nėra tokie tvirti. Žinių klausymas taip pat gerina emocinę būseną. Šiais laikais mums visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. O akiračio plėtimas ir nauja informacija padeda labiau pasitikėti savimi ir geriau jaustis“, - pabrėžia specialistė.
Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. vairuotojų geriausiai vairuojant nuteikia žinių klausymas, 4 proc. - pašnekesys su automobilio keleiviais. I. Būdvytytės teigimu, automobilyje kartu važiuojantys bendrakeleiviai dažnai tampa ypatingais pašnekovais, pašnekesys su jais išties gali padėti jaustis geriau. „Bendravimas visuomet veikia teigiamai. Žinoma, jei nesipykstate. Bet dalijimasis informacija, diskusijos, naujienų aptarimas leidžia jausti bendrystę, o ryšiai su kitais skatina jaustis geriau“, - sako I. Būdvytytė.
Tyrimas rodo, kad nuotaiką gerinti gali ir tiksliai veikianti navigacija, ir rūkymas. Mažiausiai vairuojančių žmonių gerai nusiteikia užkandžiaudami ar uosdami mėgstamą automobilio kvapą.
„Pasaulį suvokiame ne tik protu, bet ir patiriame per pojūčius. Todėl malonūs kvapai, tekstūros, skoniai visuomet gerina emocinę būseną. Kaip bebūtų liūdna, rūkymas taip pat nuteikia teigiamai. Rūkydami giliai įkvepiame ir lėtai iškvepiame, gilus kvėpavimas ramina, o tai sukuria iliuziją, kad rūkymas padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Gardūs užkandžiai tikrai nuteikia maloniai. Potyriai, ateinantys per penkis žmogaus pojūčius, yra labai svarbūs, o jei jie malonūs - negali būti geriau“, - pabrėžia psichologė.
Vis dėlto, V. Katilienė ragina vairuotojus neprarasti budrumo. „Malonūs pojūčiai neturėtų atpalaiduoti per daug.“
Asmeninės savybės ir vairavimo elgesys
Asmeninės savybės turi įtakos tam, kaip elgiamės kelyje. Tyrimai rodo, kad ši sąsaja būdinga ne tik jauniems vairuotojams, tai tęsiasi per visą gyvenimą.
Užvaldomas emocijų: Geri vairuotojai, susidūrę su netinkamu kitų vairuotojų elgesiu, patys tampa blogais vairuotojais. Tai rodo tyrimas, kuris taip pat atskleidė, kad daugelis vairuotojų elgiasi taip, kaip visai nenorėtų elgtis, agresyviai reikaguodami į šiurkštų kitų vairuotojų elgesį kelyje.
Konkuruojantis: Konkurencingumas vairuojant gali sukelti rimtų problemų. Tie, kurie sėda prie vairo nusiteikę konkuruoti, stengiasi manevruoti taip, kad pademonstruotų savo pranašumą prieš kitus vairuotojus. Tai gali sukelti nelaimingų atsitikimų.
Agresyvus: Tie, kas pasižymi agresyvia asmenybe, dažnai ir vairuoja agresyviai. Tyrimai rodo, kad agresyvus vairavimas gali greitai virsti įniršiu kelyje.
Mėgstantis rizikuoti: Adrenalino fanatikams gali būti smagu pakliūti į įvairias nekasdienes situacijas. Tačiau kelyje jų geriau bet kokia kaina vengti. Atminkite, kad net profesionalūs ekstremalaus sporto atstovai imasi visų griežčiausių saugumo priemonių.
Negeba susikoncentruoti: Negebėjimas ilgesnį laiką sutelkti dėmesio gali turėti neigiamos įtakos etiketui kelyje. Tačiau dėmesio sutrikimų turintys asmenys sugeba juos įveikti kelyje.
Kantrus: Kantrybė yra vienas iš svarbiausių vairuotojo bruožų. Automobilių spūstys, kelio remonto darbai, automobilio parkavimas ir kitų vairuotojų veiksmai kasdien išbando vairuotojų kantrybę. Nekantrumas gali paskatinti agresiją, lemti netinkamus sprendimus ir sukelti nelaimingų atsitikimų.
Taktiškas: Taktiški žmonės paprastai demonstruoja puikų vairavimo etiketą. Jie įleidžia įvažiuojančius iš šalutinių kelių, laikosi greičio apribojimų, sustoja praleisti pėsčiųjų, naudoja posūkių signalus.
Atsargus: Atsargumas šiame kontekste siejamas su galimų įvykių numatymu. Tai gebėjimas perskaityti, kas vyksta aplink jus (situacijos suvokimas) ir atitinkamai į tai reaguoti. Tie, kurie nuolat analizuoja aplinką ir atkreipia dėmesį į smulkias detales, paprastai vairuoja gerai.
Išsilavinęs: Naujas Nebraskos universitete atliktas tyrimas rodo, kad vairuotojų išsilavinimas turi įtakos naujų vairuotojų sukeliamų avarijų ir eismo taisyklių pažeidimų skaičiui. Tų, kurie pradeda vairuoti tam tinkamai pasiruošę, vairavimo karjera paprastai būna sėkmingesnė.
Komunikacija kelyje: šviesos, garsas, gestai
Kodėl apskritai reikalingas vairuotojų bendravimas? Juk kiekvienas iš mūsų vairuoja užsidaręs savo automobilyje, savo pasaulyje. Vis tik visi esame viename kelyje, todėl vieno vairuotojo elgesys turi realią įtaką kitų vairuotojų saugumui, todėl abipusis supratimas yra būtinas.
Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad „įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.“
Pagrindinė žinutė: Aš suku! Vienas iš pagrindinių pranešimų, kuriuos siunčiame kitiems vairuotojams, yra signalas, kad ketiname keisti judėjimo kryptį. Tai labai svarbus, su eismo saugumu susijęs pranešimas. Posūkio signalas turi būti įjungtas prieš manevrą. Dar daugiau, kad neklaidintume kitų, iš pradžių turime įsitikinti, kad planuojamas manevras yra įmanomas, ir tik tada įjungti posūkio signalą.
Kiek šiemet matėte vairuotojų, kurie jus lenkdami įspėjo garsiniu ar šviesos signalu? Lenkimas yra vienas pavojingiausių manevrų kelyje, todėl labai svarbu tinkamai apie jį signalizuoti kitiems. Posūkio signalo rodymas lenkimo metu turėtų būti savaime suprantamas, tačiau vien to neužtenka. KET taisyklės aiškiai sako: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse - naudoti garso signalą“.
Vairuotojo balsas - garsinis signalas: Praėjo daug laiko, bet vis dar nieko geresnio nesugalvota. Garsinis signalas - tai mūsų balsas (greičiau - riktelėjimas). Tačiau garsinį signalą draudžiama naudoti užstatytose teritorijose, nebent kyla pavojus. Deja, labai daug vairuotojų, užsidarę savo plieninėse dėžėse, staiga įgyja norą skubinti, auklėti, bartis, ko viešumoje, išlipę iš automobilio, niekada nedarytų. Nusiraminkite, garsinis signalas dar nė vieno neperauklėjo, tik suerzino.
Ką sako ranka? Užstatytose vietovėse, važiuojant mažesniu greičiu ir esant mažesniems atstumams tarp transporto priemonių, bendravimui gali būti naudojami įvairūs rankų ar galvos gestai ar net akių kontaktas, kas dažnai sėkmingai pakeičia šviesas ar garsinį signalą. Rankos yra išraiškingi informacijos nešėjai - jomis galima rodyti, piešti ore. Pavyzdžiui, pakeldami ranką, galime atsiprašyti už klaidą arba padėkoti kitam vairuotojui, o parodydami kryptį, galime informuoti, kad įleidžiame kitą automobilį į pagrindinį kelią. Tačiau ne kiekvieną gestą verta naudoti. Nereikia įnirtingai mosikuoti rankomis, demonstruoti viduriniojo piršto, sukinėti pirštą apie smilkinį! Tokie judesiai paprastai sukelia priešingą efektą nei tikimasi: dažniausiai tai būna nereikalinga, smarkiai padidinanti įtampą kelyje.
Vairuotojau, padėkokite! Mandagumas tampa vis labiau paplitęs kelyje. Nors tai įprastas mandagių vairuotojų įprotis, bet, deja, Kelių eismo taisyklėse neminimas. Atvirkščiai, jei žiūrėtume tik įstatymo raidės, tai avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Vis tik, kad neklaidintume kitų, avarines šviesas reiktų naudoti kuo rečiau, o padėkoti ar atsiprašyti galima iškėlus ranką, galvos linktelėjimu.
Kaip išmokti suvaldyti emocijas?
Kaip įspėti kitus? Gali pasitaikyti atvejų, kai reikės įspėti kitą vairuotoją apie pavojų. Paprasčiausias būdas tai padaryti - mirktelėti tolimomis šviesomis, tačiau taip, kad jų neakintume. Už akinimą gali būti skirta bauda. Tačiau KET nurodo visiškai kitą veiksmą, kai akina priekyje važiuojantis automobilis: „akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį“.
Kas svarbiausia: Niekada negalima pamiršti, kad tinkamas signalizavimas keičiant eismo juostą, sukant, aplenkiant, sustojant kelkraštyje ar staigiai stabdant susijęs ne tik su mūsų pačių, bet ir keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu. Todėl kelyje bendraukime užtikrintai, siųskime vieni kitiems aiškius signalus ir stenkimės juos suprasti. Tai bus naudinga mums visiems. Nepamirškime padėkoti, paprašyti, atsiprašyti, bet niekada nenaudokime agresiją išreiškiančių ženklų.
tags: #ar #galima #kalbinti #vairuotoja