Transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra viena iš rimčiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių itin sunkių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams. Nors Lietuvoje už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė, o nuo 2017 m. ir baudžiamoji atsakomybė, neblaivių vairuotojų skaičius, deja, nemažėja.
Psichologiniai vairavimo išgėrus aspektai
Kodėl žmonės, žinodami apie riziką, vis tiek sėda prie vairo neblaivūs? Psichologai ir teisininkai pastebi, kad tai lemia kompleksas priežasčių. Dažnai neblaivūs vairuotojai pervertina savo gebėjimus ir įgūdžius, manydami, kad jiems „nieko nenutiks“. Toks mąstymas, psichologės Miglės Motiejūnės teigimu, yra artimesnis nepažeidžiamumo iliuzijai nei optimizmui. Alkoholis mažina kritiškumą savo elgesiui, o kai kuriems asmenims, linkusiems rizikuoti įvairiose gyvenimo situacijose, tai tampa įprastu elgesiu ir prie vairo.
Tyrimai rodo, kad rizikingai vairuojantys asmenys, tarp jų ir linkę vairuoti neblaivūs, dažniau yra jauni, ypač vyrai, kuriems būdingas impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus. Taip pat pastebima, kad ilgesnę vairavimo patirtį turintys ir labiau savimi pasitikintys vairuotojai, linkę elgtis spontaniškai, taip pat dažniau sėda prie vairo neblaivūs. Jie linkę nepaklusti taisyklėms, nesilaiko ir Kelių eismo taisyklių.
Psichologė S. Švabauskienė pastebi, kad neblaivus žmogus praranda baimės jausmą, todėl gali elgtis neprognozuojamai. Nors alkoholis negali pakeisti mums įprasto elgesio, jis ženkliai pablogina gebėjimą adekvačiai vertinti situacijas ir numatyti galimas rizikas. Kai kurie žmonės, ypač linkę į riziką, ieško naujų potyrių, adrenalino, nori būti pripažinti draugų, demonstruoti savo įgūdžius ir galią. Tai juos pastūmėja priimti neapgalvotus sprendimus, tarp jų ir sėsti prie vairo neblaivius.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės ignoruoja riziką, yra vadinamoji „neįvykimo iliuzija“ - tikėjimas, kad būtent su jais nieko blogo nenutiks. Kai nėra akivaizdžių, iškart juntamų pasekmių, kaip, pavyzdžiui, rūkant, žmogus linkęs toleruoti rizikingą elgesį, apgaubdamas save iliuzija, kad yra išskirtinis.
Taip pat pastebima, kad neblaivus vairuotojas nebūtinai turi priklausomybę nuo alkoholio. Kartais tai gali būti tiesiog vienkartinis poelgis, paskatintas aplinkybių, draugų spaudimo ar netinkamo situacijos vertinimo.
Kaip alkoholis veikia vairuotojo gebėjimus?
Nors vairuotojui gali atrodyti, kad jis vis dar jaučiasi gerai, geba tiesiai vaikščioti, jo koordinacija nesutrikusi ir kalba sklandi, alkoholis neabejotinai veikia jo reakcijas. Kaip teigia Jungtinės Karalystės ekspertas dr. Paulas Michaelas Williamsas, net ir nedidelis alkoholio kiekis (0,1 promilės) apsunkina gebėjimą važiuoti tiesia linija, o nuo 0,2 promilės prastėja dėmesys. Žmogus negali kontroliuoti savo refleksų, kuriuos alkoholis pakeičia.
Net ir esant 1,5 promilės alkoholio kraujyje, kai kurie vairuotojai mano, kad gali vairuoti gerai, tačiau tai yra apgaulingas ir niekuo nepagrįstas manymas. Alkoholis keičia gebėjimus, net ir atliekant elementarius buities darbus.
Svarbu suprasti, kad alkotesterio parodymai gali skirtis priklausomai nuo to, ar alkoholio koncentracija kraujyje kyla, ar krenta. Taip pat įtakos turi nuovargis, alkis, nemiga ir kiti veiksniai. Nuolatiniai alkoholio vartotojai gali jaustis geriau esant tam pačiam alkoholio lygiui, tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai vairuoti nepablogėja.
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai, sustabdyti pareigūnų, atsisako pūsti į alkotesterį. Svarbu žinoti, kad už atsisakymą atlikti patikrinimą gresia baudžiamoji atsakomybė, prilyginama vairavimui neblaiviam.
Teisinė atsakomybė ir jos pasekmės
Lietuvos Respublikos įstatymai numato griežtą atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Nuo 2017 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), asmeniui, kurio kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Administracinė atsakomybė
Jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės, taikoma administracinė atsakomybė. Tai gali būti bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų, arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki patikrinimo vairuotojams gresia bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Baudžiamoji atsakomybė
Jei nustatomas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui. Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už tai gali būti skiriama bauda nuo 2 500 iki 100 000 Eur, areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Be pagrindinės bausmės, taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar automobilio konfiskavimas. Įstatymas yra griežtas: transporto priemonė, kuria padarytas nusikaltimas, tampa nusikaltimo įrankiu ir gali būti konfiskuota.
Asmeniui, kuris du kartus buvo praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Išimtinės aplinkybės ir būtinasis reikalingumas
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiems sukelią didelį diskomfortą, todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, stengiasi išvengti atsakomybės. Teismai laikosi pozicijos, kad teisės vairuoti atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas aplinkybių, bylojančių pažeidėjo naudai.
Viena iš tokių aplinkybių - būtinasis reikalingumas. Tai situacija, kai asmuo, siekdamas pašalinti jam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą, kuri yra mažiau reikšminga nei išvengtoji žala. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas: grėsmė valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms; pavojus turi būti realus ir akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, jei namiškių sveikatai kyla realus pavojus, o susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės, vienintelis blaivus asmuo yra lengvai apsvaigęs ir vienintelis būdas padėti yra nuvežti sergantįjį į ligoninę, teismas gali įvertinti tokius vairuotojo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą ir neskirti sankcijos.
Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės?
Nors pasekmės už vairavimą neblaiviam yra griežtos, egzistuoja galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Viena iš tokių galimybių - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai taikoma, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pavyzdžiui, tėvai ar artimieji giminaičiai. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau prokuratūra dažnai vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir laikosi pozicijos, kad automobilis turėtų būti konfiskuotas.
EKSPERIMENTAS: Alkoholis. Be ALKOHOLIO 1800 dienų. Pasekmės
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Svarbu suprasti, kad baudų griežtinimas nėra vienintelė priemonė sprendžiant neblaivių vairuotojų problemą. Būtinas platesnis auklėjimas, siekiant, kad žmonės suvoktų savo veiksmų pasekmes. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui ir nuostatoms saugaus bei atsakingo vairavimo atžvilgiu.
Visuomenė turėtų laikytis nulinės tolerancijos principo neblaiviems vairuotojams. Jei pastebite, kad neblaivus asmuo ketina sėsti prie vairo, būtina jį sustabdyti, atimti automobilio raktelius ar pasirūpinti jo saugiu parvežimu namo. Ignoruodami tokį elgesį, keliame grėsmę ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Informacijos apie vairavimą neblaiviam sklaida per žiniasklaidos priemones, policijos pranešimai, viešinami eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės, turėtų veikti kaip pamoka, skatinanti žmones keisti savo mąstymą ir suvokti riziką.
Galimybė sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ne visada yra lengva. Asmuo turi kreiptis į teismą, pateikti prašymą ir atitikti įstatyme numatytas sąlygas, kurios apima medicininę ir švietėjišką atestaciją, papildomą vairuotojų mokymą ir vairavimo egzamino perlaikymą.
Galutinis sprendimas, ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko, priklauso teismui, kuris vertina visas aplinkybes ir pateiktą medžiagą.