Automobilio aušinimo skystis iš esmės yra praskiestas antifrizas. Kai aušinimo skysčiai naudojami automobilių pramonėje, į juos pridedami korozijos inhibitoriai, padedantys apsaugoti transporto priemonių radiatorius, kuriuose dažnai yra įvairių elektrochemiškai nesuderinamų metalų (aliuminio, ketaus, vario, žalvario ir kt.).
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl aušinimo sistemoje nerekomenduojama naudoti gryno vandens, yra aukšta užšalimo temperatūra. Vanduo pradeda šalti temperatūrai nukritus žemiau nulio, o antifrizas nesušąla net ir -30°C temperatūroje. Todėl prieš pirkdami naują aušinimo skysčio pakuotę įsitikinkime, kokio tipo aušinimo skystį rekomenduoja automobilio gamintojas.
Aušinimo skysčio paskirtis ir svarba
Kai aušinimo skysčiai naudojami automobilių pramonėje, į juos pridedami korozijos inhibitoriai, padedantys apsaugoti transporto priemonių radiatorius, kuriuose dažnai yra įvairių elektrochemiškai nesuderinamų metalų (aliuminio, ketaus, vario, žalvario ir kt.). Kai antifrizas sumaišomas su vandeniu ir pradedamas naudoti, jį reikia periodiškai prižiūrėti. Jei variklio aušinimo skystis nuteka, užverda arba jei reikia ištuštinti ir papildyti aušinimo sistemą, reikia pasirūpinti apsauga nuo užšalimo. Kitais atvejais gali tekti eksploatuoti transporto priemonę šaltesnėje aplinkoje, kuriai reikia daugiau antifrizo ir mažiau vandens. Temperatūra veikia tiek savitąjį svorį, tiek lūžio rodiklį, nors pirmasis paveikiamas daug mažiau katastrofiškai. Tačiau RI matavimams rekomenduojama temperatūros kompensacija.
Kaip tiksliai veikia aušinimo skystis ir kaip žinoti, ar jis atlieka savo funkciją? Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. Aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius.
Statistika rodo, kad 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Antifrizo tipai ir jų savybės
Glicerolis buvo naudojamas kaip aušinimo skystis automobiliuose, jo pranašumai yra tai, kad jis yra netoksiškas, gali atlaikyti gana aukštą temperatūrą ir nėra korozinis. Tačiau jis nėra plačiai naudojamas. 2008 m. Volkswagen pristatė glicerolio turinčius antifrizus G13 (TL 774-G), kurie buvo parduodami kaip ekologiškesni dėl mažo toksiškumo ir mažesnio CO2 išmetimo.
Atsižvelgdami į antifrizo tirpalų skirtumus, gamintojai šiuos mišinius prideda spalvų, kad būtų lengva atskirti vieną rūšį nuo kitos. Spalva pati savaime nėra techninė antifrizo savybė; ji tiesiog padeda lengviau atskirti skirtingus tipus.
G11 antifrizas
G11 antifrizas yra vienas iš seniausių ir labiausiai paplitusių tipų, naudojamų automobilių aušinimo sistemose. Tai silikato pagrindu sukurtas produktas, kuris sudarytas iš neorganinių rūgščių, kurios suteikia gerą apsaugą nuo korozijos ir padeda palaikyti pastovią variklio temperatūrą. Tačiau, nors G11 antifrizas efektyviai apsaugo variklio komponentus nuo korozijos, jis turi vieną trūkumą - ribotą eksploatacijos laiką. Silikatai, naudojami G11 sudėtyje, linkę nusėsti aušinimo sistemoje, ypač jei šio tipo antifrizas naudojamas ilgesnį laiką. G11 antifrizas tinka senesniems automobiliams, pagamintiems iki 1996 metų, ypač jei jie turi vario arba žalvario komponentų aušinimo sistemose.
Šios rūšies antifrizo pagrindą sudaro etilenglikolis, kuris pasižymi itin aukšta virimo temperatūra ir apsaugo ketaus variklio blokus nuo korozijos. Tokia technologija vadinama silikatine. Ant pakuotės gali būti žymima - Traditional coolants, G11, Conventional coolants, IAT (Inorganic Acid Technology). Tokie skysčiai padengia sistemos sieneles apsauginiu sluoksniu, tokiais baltais stalaktitais kurie neleidžia sistemai irti ir gesti. Tai kaip ir gerai, bet… tai labai mažina šilumos apykaita. Dar vienas minusas, kad tie stalaktitai pradeda irti ir gabaliukais byra į sistemą. Tai gali užkimšti sistemą arba veikti kaip abrazyvas. Tokių aušinimo skysčių galiojimo laikas - 2 metai.
G12 antifrizas
G12 antifrizas buvo sukurtas kaip G11 alternatyva, siekiant užtikrinti geresnę apsaugą ir ilgesnį veikimo laiką. Skirtingai nuo G11, G12 yra organinio rūgščių pagrindo produktas, kurio sudėtyje nėra silikatų. G12 antifrizas paprastai būna raudonos arba rožinės spalvos. Vienas iš didžiausių G12 privalumų yra ilgesnis tarnavimo laikas - jį rekomenduojama keisti tik kas penkerius metus. G12 antifrizas idealiai tinka šiuolaikiniams automobiliams, pagamintiems po 1996 metų, ypač jei jie turi aliuminio arba kitų lengvųjų lydinių komponentų aušinimo sistemoje.
Tai irgi etilenglikolio pagrindu gaminamas skystis, tik vietoj silikatų, fosfatų, boratų naudojamos karboninės rūgštys. Toks skystis neformuoja jokio apsauginio sluoksnio, todėl yra puiki šilumos apykaita, jokiu nuosėdų ar abrazyvų. Bet, toks skystis neturi jokios prevencinės apsaugos nuo korozijos. G12 skystis korozijos židinius padengia labai plonu apsauginiu sluoksniu, bet tik tada, kai jie atsiranda, o iki tol jis niekaip nesaugo sistemos. Tokie skysčiai žymimi - G12, Carboxilate coolant, OAT (Organic Acid Technology). Tokių skysčių galiojimo laikas - 3-5 metai.
G12+ ir G12++ antifrizai
Vėliau BASF apjungė silikatinę technologiją su karboninių rūgščių technologija ir atsirado G12+ aušinimo skystis. Tokie skysčiai žymimi Hybrid coolants, HOAT (Hybrid Organic Acid Technology) arba G12+. 2008 metais atsirado G12++. Tai vis dar organinių rūgščių technologija, tik su mineraliniais priedais. Tokie skysčiai žymimi Labrid coolants, SOAT coolants arba G12++.
G13 antifrizas
G13 antifrizas yra naujausia ir pažangiausia aušinimo skysčio rūšis, sukurta atsižvelgiant į aplinkosauginius aspektus ir modernių automobilių poreikius. G13 sudėtis yra pagrįsta organinėmis rūgštimis ir propilenglikoliu - šiuo atveju, propilenglikolis yra ekologiškesnis nei etilenglikolis, naudojamas ankstesniuose G11 ir G12 produktuose. G13 antifrizas paprastai yra geltonos arba oranžinės spalvos, kas jį atskiria nuo kitų. Jo eksploatacijos laikas yra panašus į G12 - rekomenduojama jį keisti kas penkerius metus, todėl jis užtikrina ilgalaikę apsaugą ir minimalų priežiūros poreikį. Dėl savo ilgaamžiškumo ir suderinamumo su aliuminio ir lengvųjų lydinių komponentais, G13 antifrizas tinka moderniems automobiliams ir yra pritaikytas tiek įprastoms, tiek ekstremalioms klimato sąlygoms.
G13 - naujausia karta, vietoj nuodingo etilenglikolio pagrindo naudojamas propilenglikolis. Jis yra ekologiškai švarus. Kaip ir dauguma naujovių šiais laikais, nieko bendro neturi su nauda varikliui… Viskas dėl baltų meškų ašigalyje.
Ar galima maišyti skirtingų spalvų ir tipų antifrizą?
Didžioji dalis šiuo metu rinkoje esančių antifrizų yra pagaminti etilenglikolio pagrindu, todėl tarpusavyje nesimaišo. Tačiau, maišyti skirtingų tipų antifrizus dažniausiai nerekomenduojama, nes skirtingų tipų skysčiai gali turėti nesuderinamų cheminių medžiagų. Tai gali sukelti šias problemas:
- Korozijos apsauga gali sumažėti: Kai kurių rūšių antifrizai turi skirtingus antikorozinius priedus.
- Nuosėdos ir sistemos užsikimšimas: Kai kurie antifrizai, sumaišyti su kitokiais tipais, gali sukelti cheminę reakciją, dėl kurios atsiranda nuosėdų.
- Skirtingas užšalimo ir virimo taškas: Skirtingų rūšių antifrizai gali turėti skirtingą veikimo temperatūrą.
Trumpai tariant, galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą tol, kol jų technologijos išlieka vienodos. T.y., geltonas gali būti tiek IAT, tiek OAT, tiek HOAT antifrizas, bet maišyti jų negalima. Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove.
Jei įmanoma, geriau neskiesti skysčio paprastu vandeniu - kuo daugiau jo bus aušinimo skystyje, tuo jautresnis mišinys bus užšalimui žiemą ir užvirimui vasarą. Vandens galima įpilti avariniu atveju, tačiau tik nedidelį kiekį.
Dažnai kyla klausimas, ar galima maišyti žalią aušinimo skystį su raudonu ir pan? Antifrizas turi įvairių ypatingų savybių, todėl aušinimo sistemos ir nerekomenduojama pildyti paprastu vandeniu. Vienas vairuotojai maišo vandenį su koncentratu, o kiti visą sistemą užpildo jau paruoštu mišiniu (antifrizu).
Raudonas antifreezas yra ir dažomas raudonai tam, kad jo su kitais nemaišytų. Dažniausiai būna G12 užrašyta (VW specifikacija) skirta ilgalaikiam naudojimui. Jo nepataria maišyti su kitos spalvos. Geriau išplauti visą sistemą ir pilti tik gryną.
Suderinamumo lentelė
Nors skirtingų spalvų antifrizus techniškai galima maišyti, skirtingų rūšių antifrizo maišymas nerekomenduojamas. Tačiau, kai kurios bendrovės gamina universalius antifrizus, kuriuos galima maišyti su įvairių rūšių antifrizais.
| Antifrizo tipas | Spalva (dažniausiai) | Sudėtis / Technologija | Suderinamumas |
|---|---|---|---|
| G11 | Žalias, mėlynas | Silikatai (neorganinės rūgštys) | Senesniems automobiliams (iki 1996 m.). Nerekomenduojama maišyti su G12, G12+, G13. |
| G12 | Raudonas, rožinis | Organinės rūgštys (OAT) | Šiuolaikiniams automobiliams (po 1996 m.). Nerekomenduojama maišyti su G11. Gali būti maišomas su G12+ ir G12++. |
| G12+ | Violetinis, oranžinis | Hibridinis (HOAT - organinės rūgštys + silikatai) | Suderinamas su G11, G12, G12++. |
| G12++ | Rožinis, violetinis | Hibridinis (SOAT - organinės rūgštys + mineraliniai priedai) | Suderinamas su G11, G12, G12+. |
| G13 | Geltonas, violetinis | Propilenglikolis + organinės rūgštys | Suderinamas su G11, G12, G12+, G12++. Naujausia ir ekologiškiausia versija. |
Why You Shouldn't Mix Coolants and How to Fix it | AskDap
Kai nustatoma, kad aušinimo skysčio lygis yra per žemas, ne visada aišku, ar jį galima papildyti kitu aušinimo skysčiu, ar grynu vandeniu. Aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio aušinimo skysčio lygio tikrinimas turėtų būti standartinis, netgi reguliarus veiksmas. Kai aušinimo skysčio lygis nukrenta žemiau minimalaus, jį reikia nedelsiant papildyti. Intuicija mums liepia neeksperimentuoti ir visada pilti aušinimo skystį, kuris jau cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Tačiau kartais paprasčiausiai neturime ko papildyti, bet aušinimo skysčio dar yra likę, pavyzdžiui, iš kito automobilio.
Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją, arba dar blogiau, - „už kampo“.
„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Siūlome pasitikrinti kurių tipų skysčius galima saugiai maišyti, o kurių verčiau nemaišyti.
Kai pasirenkate antifrizą, svarbu žinoti savo automobilio technines savybes ir gamintojo rekomendacijas. Dauguma gamintojų nurodo, kokio tipo antifrizas tinkamiausias konkrečiam modeliui, kadangi netinkamas produktas gali sukelti problemų aušinimo sistemoje arba sumažinti variklio tarnavimo laiką. Jei jūsų automobilio aušinimo sistema sudaryta iš aliuminio arba kitų lengvųjų lydinių, G12 arba G13 antifrizai bus tinkamesni pasirinkimai dėl ilgesnio eksploatacijos laiko ir mažesnės nusėdimo rizikos.
Turite patikrinti automobilio savininko vadovą, ar yra tinkamos aušinimo skysčio specifikacijos, ir ja naudotis. ASTM D3306 ir ASTM D6210 yra vieni dažniausiai šiandien naudojamų pramonės standartų. ASTM D3306 apima daugybę testų, kurie nustato reikalavimus lengviems aušinimo skysčiams. Specifikacija matuoja pagrindines aušinimo skysčio savybes, tokias kaip užšalimo ir virimo temperatūra. ASTM D6210 apima D3306 testus ir papildomus testus, kurie įvertina aušinimo skysčio veikimą sunkiais atvejais. Pagrindiniai papildomi reikalavimai tikrina aušinimo skysčio gebėjimą apsaugoti nuo kavitacijos ant šlapių įdėklų, taip pat jo gebėjimą apsaugoti karštus paviršius nuo apnašų.
Visada rekomenduojame žemą aušinimo skysčio lygį papildyti to paties tipo aušinimo skysčiu, kuris šiuo metu yra jūsų automobilyje. Jei dėl tam tikrų priežasčių negalite papildyti tokio paties tipo aušinimo skysčio, geriausia kreiptis į specialistus.