Asmenims, ketinantiems Lietuvoje likti ilgiau, kyla poreikis atsidaryti banko sąskaitą. Tai reikalinga, siekiant vykdyti kasdienes finansines operacijas, internetinei bankininkystei, steigiant verslą, siekiant gauti paskolą ir pan. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 12 str., mokėjimo paslaugų teikėjai privalo nediskriminuoti teisėtai gyvenančių vartotojų dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, ir kitų mokėjimo paslaugų vartotojų, kai mokėjimo paslaugų vartotojai kreipiasi į mokėjimo paslaugų teikėją dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo arba ja naudojasi.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, atsisakęs sudaryti su mokėjimo paslaugų vartotoju bendrąją sutartį, turėtų jį informuoti apie tokio sprendimo priežastį ir motyvus, išskyrus atvejus, kai suteikti tokią informaciją draudžia teisės aktai. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas bankas yra parengęs savo sutarties bendrąsias sąlygas, su kuriomis prieš pasirašant sutartį klientas privalo būti supažindinamas. Svarbu pažymėti, kad esant tam tikroms aplinkybėms sutartis su finansų įstaiga gali būti nutraukta finansų įstaigos iniciatyva.
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, galima išskirti bendruosius atvejus, kada banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta. Pvz., bankas turi teisę nutraukti sutartį su klientu, jeigu lėšų, esančių klientų sąskaitoje, suma sumažėja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos minimalios sumos, ir per vieną mėnesį nuo banko išsiusto pranešimo dienos klientas jos nepadidina. Kitu atveju bankas turi teisę nutraukti su klientu sudarytą sutartį, jeigu daugiau kaip metus kliento sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir su kliento sąskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog teisiniai santykiai tarp mokėjimo paslaugų teikėjo ir kliento turi būti vykdomi, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumas reiškia, kad sutartis turi būti vykdoma kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena sutarties šalis nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų, o atvirkščiai - būtų sutaupoma.
Siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojus nuo nepageidaujamų neigiamų pasekmių ar finansinių nuostolių (pvz., skolų už neaktyvios mokėjimo sąskaitos tvarkymą), mokėjimo paslaugų teikėjas, pastebėjęs, kad mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaita yra neaktyvi, turėtų kreiptis į jį ir: 1) informuoti apie turimą neaktyvią mokėjimo sąskaitą; 2) išsiaiškinti, ar mokėjimo paslaugų vartotojas ketina naudotis tokia sąskaita; 3) informuoti apie taikomą komisinį atlyginimą; 4) pateikti informaciją apie galimybę uždaryti tokią sąskaitą arba pasinaudoti teisės aktuose nustatyta mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.
Aktualu, jog finansų įstaigos privalo kovoti su finansiniais nusikaltimais, tinkamai įgyvendinti kovos su sukčiavimu priemones bei tarptautines sankcijas. Dėl to finansų įstaigos yra įpareigotos rinkti informaciją apie klientus, kad suprastų jų mokėjimo įpročius, pajamas ir galėtų operatyviai reaguoti į neįprastą veiklą. Tuo pagrindu finansų įstaigos Lietuvoje yra įpareigotos vadovautis principu „pažink savo klientą“. Tai reiškia, jog finansų įstaigos privalo rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus. Pvz., finansų įstaiga gali paprašyti pateikti ar patikrinti kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus, kontaktus, informaciją apie gaunamas pajamas ar atliekamas operacijas ir sandorius, lėšų kilmę. Klientai taip pat gali būti paprašyti pateikti informaciją apie tai, ar klientas dalyvauja politinėje veikloje, pateikti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, verslo partnerius bei kt.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas finansų įstaigoms draudžia vykdyti operacijas, jei jos negali suprasti klientų vykdomos veiklos, klientų atliekamų mokėjimo operacijų pobūdžio ar trūksta informacijos (ši netiksli) apie mokėjimo tikslus, šaltinius ir kt. Teisės aktai įpareigoja finansų įstaigas imtis veiksmų, privalomų įgyvendinant tarptautines sankcijas. Jeigu finansų įstaigai trūksta informacijos ar kyla klausimų, susijusių su kliento vykdomais mokėjimais, finansų įstaigos turi kreiptis į klientus dėl informacijos pateikimo, patikslinimo. Gavus prašymą iš finansų įstaigos dėl informacijos pateikimo, būtų svarbu nedelsti ir pateikti prašomą informaciją laiku. Jei dėl objektyvių priežasčių nepavyksta to padaryti, reiktų susisiekti su pačia finansų įstaiga ir susitarti dėl informacijos pateikimo būdų ir terminų, išsiaiškinti kilusius nesklandumus ir jų priežastis. Jeigu finansų įstaiga apribojo teikiamas paslaugas dėl nepakankamų ar netikslių duomenų, pirmiausiai reikėtų kreiptis į pačią finansų įstaigą.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog bendrosios sutarties nutraukimas mokėjimo paslaugų teikėjo iniciatyva turėtų būti atliekamas tik esant svarioms priežastims, t. y., tai yra kraštutinė priemonė. Svariomis priežastimis galėtų būti laikomos šios aplinkybės: bendrosios sutarties galiojimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams arba mokėjimo paslaugų teikėjui sukelia kitas neigiamas pasekmes, kurių jis negalėjo numatyti sudarymo metu ir kurių negalėtų valdyti ar išvengti jeigu sutartis liktų galioti; mokėjimo paslaugų vartotojas iš esmės pažeidžia bendrąją sutartį ir tokių pažeidimų piktybiškai nepašalina; bendrosios sutarties tolesnis galiojimas taptų negalimas dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz., mokėjimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą arba tam tikrų paslaugų teikimą, arba dėl kitų pagrįstų aplinkybių negali teikti tokių paslaugų).
Trumpesnis, negu nurodyta Mokėjimų įstatymo 15 str. 7 d., įspėjimo apie vienašališką bendrosios sutarties nutraukimą terminas gali būti taikomas, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas nėra vartotojas ir sudarydamas bendrąją sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju susitarė dėl kitokio įspėjimo apie vienašališką bendrosios sutarties nutraukimą termino. Trumpesnis, negu nustatyta, terminas neturi pažeisti bendrosios sutarties šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Kaip minėta aukščiau, jei tarp finansų įstaigos ir kliento kyla ginčas, pirmiausia klientas turėtų kreiptis į pačią finansų įstaigą ir pabandyti išspręsti problemą.
Kone kasdien Lietuvoje įvyksta asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, 2024 m. I pusm. buvo gautas 151 pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimus (ADSP), kurių metu paveiktų asmenų skaičius sudarė 402 446. „Beveik kasdien įvyksta vienokio ar kitokio masto asmens duomenų saugumo pažeidimai, kurie potencialiai sukelia gyventojams nemenką riziką. Pasinaudoję kitų asmenų duomenimis sukčiai gali prisiimti kreditų, įgyti brangių daiktų, ištuštinti bankų sąskaitas,“ - aiškina Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė.
Vienas dažniausiai nutinkančių scenarijų, kai prarandami jautrūs asmeniniai duomenys, yra pamesti dokumentai. Viešose vietose palikti arba vagišių pasisavinti dokumentai sukelia riziką, kad jais bus pasinaudota piktais tikslais. Tokiais atvejais kredito biuro darbuotojai pataria nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms apie pamestus dokumentus ir juos paskelbti negaliojančiais.
Žiniasklaidoje apstu publikacijų apie tai, kaip išaugo įvairaus plauko telefoninių sukčių aktyvumas. Neaiškiais būdais telefonų numerius gavę „geradariai“ informuoja žmones apie neva neteisėtai naudojamas „Google“ ar kitas paskyras, įtartinus pinigų pervedimus. Mėgindami psichologiškai paveikti žmones piktavaliai gali prisistatyti bankų, Sodros, VMI, pašto, policijos ar kitų institucijų darbuotojais, siūlyti pagalbą, kurios metu paprašo atskleisti asmens arba prisijungimų duomenis. Patiklesni gyventojai leidžiasi į kalbas ir vykdo nusikaltėlių instrukcijas - pavyzdžiui, sukčių patarimu padaro savo išmaniojo telefono arba kompiuterio ekrano nuotrauką su prisijungimo prie bankininkystės arba e. pašto paskyros duomenimis.
Duomenis praranda netikrų pardavimų atvejais. Pasak D.Krikščiukaitės, kartais gyventojai duomenis praranda neatidžiai atidarydami e. laiškus ir aktyvuodami suklastotas nuorodas. Dažnu atveju tai atsitinka, kai žmonės naudojasi įvairių daiktų pardavimo platformomis. Pavyzdžiui, susiranda internete reikiamą prekę, susitaria su „pardavėju“ ir praneša jam savo banko sąskaitos numerį bei e. pašto adresą. Vėliau e. paštu gaunamas suklastotas pranešimas neva iš kurjerių įmonės - laiške pateikiama aktyvi nuoroda, kviečianti sekti siuntos kelią. Jei tokios nuorodos aktyvuojamos neatidžiai, didelė tikimybė „pasigauti“ kompiuterinį virusą, kuris savarankiškai susiras ir pasisavins jautriausią asmens informaciją. Tokiais atvejais jų duomenys tampa prieinami neribotam skaičiui asmenų, tarp kurių pasitaiko ir piktavalių. „Prireikus dokumentų kopijas nusiųsti e. paštu, rekomenduojame geriau juos įkelti į atskirą failą, apsaugotą slaptažodžiu, o vėliau išsiųstą laišką ištrinti, kad net įsilaužimo į pašto dėžutę atveju išvengtumėte svarbių duomenų praradimo“, - pataria kredito biuro teisininkė.
Keli būdai padės apsaugoti savo duomenis. Kredito biuro ekspertai pataria pasinaudoti keliais būdais, kaip išvengti nepageidaujamų kreditų ir apsaugoti savo tapatybę. Gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti Lietuvos banko paslauga „STOP vartojimo kreditams“. Tai galimybė įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų. Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, it kt.), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmens nėra šiame sąraše. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą - elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus.
Norintiems apsaugoti savo duomenis pravers „Mano Creditinfo“ platformoje teikiama paslauga „Apsaugok savo tapatybę“. Daug metų bendradarbiaudamas su įvairiomis organizacijomis kredito biuras sukūrė pasiteisinusią praktiką, kai prieš suteikdamos gyventojui paskolą arba parduodamos prekes išsimokėtinai įmonės patikrina, ar šis asmuo nesinaudoja paslauga „Apsaugok savo tapatybę“. Jei naudojasi, kredituojanti įmonė kreipsis į duomenų savininką ir įsitikins, kad kreditavimo kreipiasi tikrasis duomenų savininkas. „Kredito biuro sistemose pastebime nuolat augančius užklausų skaičius - bankai ir kitos finansinės institucijos, draudimo bendrovės, telekomunikacijų ir lizingo įmonės kasmet vis dažniau siekia įsitikinti, kad paskolos arba pirkimo išsimokėtinai kreipiasi tikrieji asmens duomenų savininkai“, - sako D.Krikščiukaitė. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiemet kas mėnesį įvairios organizacijos per kredito biurą pateikia vidutiniškai po 316 tūkst. užklausų apie gyventojų duomenis, kai pernai analogiškas rodiklis siekė 278 tūkst.
Bankai tvirtina, kad klientai tokią galimybę turi, tačiau nemato priežasčių, kodėl esami klientai turėtų išeiti kitur. Tuo metu patys klientai sako, kad priežastis akivaizdi: kai kurių bankų įkainiai tapo dvigubai didesni. Panašu, kad jiems pritarė ir Lietuvos banko (LB). Jo valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neseniai viešai patarė gyventojams nebijoti keisti banką, jeigu jo įkainiai per dideli.
Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasipiktino SEB banko pabrangintu mėnesiniu planu. „Neseniai gavau pranešimą iš banko, kad mano mėnesinis planas brangsta dvigubai. Dabar kas mėnesį turėsiu mokėti 2 eurus, per metus išeina 24 eurai. Taigi už nieką bankas vien iš manęs gauna beveik 25 eurus. Bankų paslaugos brangsta, o išlaidos mažėja, juk jie mažina darbuotojų skaičių, uždaro bankų skyrius mažesniuose miestuose. O jeigu skyrius mieste ir yra, neįmanoma į jį be registracijos patekti,“ - piktinosi moteris. Ji tikino šiuo metu svarstanti galimybes pereiti į kitą banką. „Taip pat pasielgiau, kai pabrango telekomunikacijų paslaugos. Tiesiog perėjau į kitą įmonę, kur man pasiūlė pigesnį planą. Galbūt tai įmanoma padaryti ir su bankais? Rinkčiausi tą, kuris taiko mažesnį mėnesinį mokestį, juk iš esmės jokio skirtumo, kur guli mano pinigai,“ - tikino moteris. Tačiau ji baiminosi, kad bankas gali jos taip lengvai neišleisti. „Turiu pasiėmusi būsto paskolą iš SEB banko. Taigi, bankas tikriausiai nesutiks manęs išleisti. O gal aš klystu?“ - svarstė moteris.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė atkreipė dėmesį, kad banko klientai gali rinktis vieną iš banko siūlomų atnaujintų paslaugų planų, taip pat ir paslaugų planą „Minimalus“, kuris yra sudarytas pagal Lietuvos banko reikalavimus. „Šiam paslaugų planui taikome mažesnį negu Lietuvos banko reglamentuojamą mokestį. Jis siekia 1,37 euro mėnesiui. Tačiau banko sąskaitos numerio (IBAN) perkelti iš vieno banko į kitą nėra įmanoma, kadangi joje yra užšifruotas banko kodas. Jei klientai nori kitam mokėjimo paslaugų tiekėjui perkelti periodinio mokėjimo, SEPA tiesioginio debeto sutartis ar periodines įplaukas, gali naudotis sąskaitos perkėlimo paslauga,“ - paaiškino banko atstovė. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė irgi tikino, kad išeiti iš „Luminor“ banko nemato priežasčių, nes banko mėnesinio plano kaina nepasikeitė, o jau paskelbti įkainių pokyčiai palies tik labai nedidelę dalį klientų.
Pasak I. Dauguvietytės-Daskevičienės, jei klientui banko sąskaita reikalinga tik tam, kad iš jos būtų nuskaitomos lizingo, būsto paskolos ar pan. įmokos, klientai gali turėti specialią riboto naudojimo sąskaitą, kuri yra nemokama. A. Mincienė tikino, kad gyventojai gali perkelti savo sąskaitas į naują banką naudodamiesi vadinamąja sąskaitos perkėlimo paslauga. „Ja klientams padedama sklandžiai perkelti pasikartojančias operacijas, pavyzdžiui, nuolatinius pavedimus ir elektronines sąskaitas, iš senojo banko į naująjį. Norintys pasinaudoti šia paslauga tiesiog turi pateikti prašymą dėl sąskaitos keitimo paslaugos,“ - komentavo specialistė.
„Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė aiškino, kad klientai, kurie nori uždaryti sąskaitą, tai gali padaryti pateikę prašymą per interneto banką ar atvykę į banko padalinį. „Lėšų likutis sąskaitoje nemokamai perkeliamas į kitą kliento pasirinktą banką. Klientui pateikus prašymą uždaryti sąskaitą, bankas įprastai patikrina, ar klientas neturi neįvykdytų įsipareigojimų bankui, pavyzdžiui, delspinigių, nesumokėtų įmokų už suteiktas finansines paslaugas, kitų neįvykdytų mokestinių reikalavimų. Bankas taip pat tikrina, ar nėra kliento sąskaitų areštų, kuriuos uždėjo valstybės institucijos, kaip antai Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir antstoliai,“ - komentavo banko atstovė. Ji atkreipė dėmesį, kad sąskaitos aptarnavimo mokesčiai, jeigu joje nėra pinigų, nesikaupia kaip skola. „Jei sąskaita ir kitomis banko paslaugomis klientas nesinaudoja ilgiau kaip vienus metus, sąskaita gali būti uždaryta banko iniciatyva prieš tai informavus klientą,“ - įspėjo D. Taučkėlaitė.
A. Mincienė atkreipė dėmesį, kad klientai, turintys paskolų ar kitų įsipareigojimų, gali pakeisti banką tada, kai padengia šiuos įsipareigojimus arba refinansuoja paskolas. „Kita galimybė - atsidaryti kredito aptarnavimo sąskaitą, kuri yra skirta tik paskolų mokėjimams, t. y. į ją klientas gali tik pervesti pinigus už paskolą, o jokios kitos paslaugos nėra teikiamos. Kai kurie mūsų klientai iš tiesų renkasi tokią galimybę, tačiau dauguma visgi naudojasi einamąja sąskaita, nes naudotis ja patogu per interneto banką matyti mokėjimų istoriją, mokėjimo grafikus, prireikus teikti prašymus dėl paskolos sutarties pakeitimų, papildyti sąskaitą per bankomatą ir pan.“ - vardijo banko atstovė. D. Taučkėlaitė atkreipė dėmesį, kad jų klientas gali atsidaryti sąskaitą kitame banke ir naudotis jo paslaugomis. „Vis dėlto jis ir toliau turi vykdyti mūsų banke prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, mokėti būsto paskolos ar lizingo įmokas įprastu grafiku. Norint į kitą banką perkelti turimus įsipareigojimus, reikės refinansuoti turimas paskolas kitame banke. Per metus uždaromų sąskaitų dalis banke sudaro kelis procentus nuo visų sąskaitų. Ši dalis išlieka stabili jau daugelį metų,“ - vardijo banko atstovė. D. Taučkėlaitė pastebėjo, kad jos atstovaujamas bankas pastaruoju metu nekeitė paslaugų mokesčių.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas G. Šimkus sakė, kad, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. „Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei,“ - tikino G. Šimkus. „Finansinės paslaugos nėra dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti. Yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų teikėjo, yra ir tam tikri regioniniai, finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas, deja, yra ir jautrus, ir skausmingas atskiroms visuomenės dalims,“ - kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų teikiamas paslaugas. Jis priminė, kad visų kredito ir mokėjimo įstaigų įkainiai yra skelbiami LB svetainėje. „Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį, tame tarpe ir bazinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuris tikiuosi atpigs,“ - tikino G. Šimkus.
Klaipėdos apylinkės teismas informuoja, kad byloje nustatyta, jog R. M. neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, jais du kartus pasinaudojęs prisijungė prie banko sistemos ir bandė savo naudai įgyti 220 eurų. R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad taip pasielgė dėl finansinių problemų. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad R. M., siekdamas turtinės naudos, padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas. Skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad vyras anksčiau teistas vieną kartą, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, o naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Teismas, subendrinęs bausmes, R. M. skyrė 4 tūkst. eurų baudą.
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų.
