Vairuoti transporto priemonę gali ne kiekvienas. Kelių eismo taisyklės (KET) nustato griežtus reikalavimus, kuriuos privalo atitikti kiekvienas vairuotojas, siekiantis užtikrinti eismo saugumą. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems tam teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat negalima vairuoti nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, susirgus ar pavargus, jei tai gali kelti pavojų eismo saugumui.
Svarbu suprasti, kad draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti tos transporto priemonės. Be to, draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, neatitinkančią techninių reikalavimų.
Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė yra tvarkinga. Jis privalo patikrinti, ar transporto priemonėje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės, atitinkančios transporto priemonės rūšį. Kelionės metu taip pat būtina stebėti transporto priemonės techninę būklę.
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti ir pateikti reikiamus dokumentus. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę. Taip pat privaloma turėti transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir tam tikrų kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus įstatymų nustatytus dokumentus. Išskyrus atvejus, kai KET nurodoma kitaip, vairuotojas privalo leisti pareigūnams patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės.
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Išimtis taikoma, kai mobiliojo ryšio priemonėmis naudojamasi laisvų rankų įranga, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.
Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti, ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių. Mokymo metu mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“, privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu.
Kelių Eismo Taisyklės (KET) yra nuolat atnaujinamos, todėl svarbu sekti pasikeitimus ir žinias atnaujinti. Pavyzdžiui, svarbu žinoti, kad dalyvaujant eisme kelio ženklai turi pranašumą prieš kelio ženklinimą. Kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ turi patikslinimą, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu. Tai reiškia, kad vairuotojai, pasiviję iš tiesų lėtai judančią ūkio ar kitą techniką, gali juos aplenkti net kirsdami ištisinę liniją, jei galioja ženklas „Lenkti draudžiama“ ir lenkti yra saugu. Tačiau jei kelio ženklo nėra, lenkti su ištisine linija draudžiama.
Apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Gyvenamojoje zonoje galioja specifinės taisyklės: draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, stovėti įjungus variklį ilgiau nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti, palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, taip pat draudžiama lenkti. Šie reikalavimai taikomi ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Vairuoti transporto priemonę galima nuo 18 metų, o pradėti mokytis - metais anksčiau, t. y. nuo 17 metų (kaip ir B kategorijos atveju).
Nuokalnėse, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis.
Draudžiama transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Dviračiai nėra motorinės transporto priemonės, todėl jiems negalioja kelio ženklas „Motociklų eismas draudžiamas“.
Raudono automobilio vairuotojas, esantis šalutiniame kelyje, sankryžą pravažiuos praleidęs automobilius esančius pagrindiniame kelyje ir žalią automobilį, nes jis artėja iš dešinės pusės.
Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių.
Pirmas sankryžą pravažiuos žalias automobilis, nes vienintelis yra pagrindiniame kelyje. Tada mėlynas, nes vienintelis nebeturi kliūties iš dešinės, bet sustos vidury sankryžos duoti kelią raudonam automobiliui. Tada važiuos baltas, nes irgi nebeturi kliūties iš dešinės, tada raudonas, galiausiai - mėlynas.
Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemones.
Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus tam tikrus atvejus, kai yra greitėjimo juosta.
Ne gyvenvietėje automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, leidžiama važiuoti 90 km/h greičiu. Kelio ženklas, ribojantis greitį, galioja tik automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t.
Sunkiausių KET testų klausimų analizė rodo, kad dažnai klystama dėl nežinojimo KET taisyklių išimčių, neteisingo paveikslėlių interpretavimo, neatnaujintų KET žinių ar netiksliai perskaitytų klausimų. Pavyzdžiui, klaidingai suprantamos taisyklės, susijusios su persirikiuojant eismo juostomis, pirmumo teisėmis sankryžose ar greičio apribojimais.
Svarbu atkreipti dėmesį į KET punktą, draudžiantį lenkti tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojas, važiuojantis 90 km/h greičiu, kai leidžiama tik 80 km/h, pažeidžia taisykles. Taip pat raudono automobilio vairuotojas, nesilaikantis saugios distancijos, pažeidžia KET. Juodo automobilio vairuotojui lenkti draudžiama, nes priešingoje juostoje artėja automobilis.
KET punktai, reglamentuojantys vilkimą, draudžia vilkti daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną.
Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti atbulam tik automagistralėse, greitkeliuose ir tuneliuose. Apsisukti draudžiama, jei tai reikštų važiavimą prieš eismą.
Vairuotojai privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Dažnai susiduriama su situacijomis, kai keleiviai taisyklių nežino, dėl to patenka į autoįvykius. Jei automobilį sustabdė policininkas, išlipti iš jo galima tik pareigūnui leidus. Maršrutinio transporto laukite tik specialiose stotelėse. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (šalmus, akių apsaugos priemones). Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, atsuktoje priešinga kryptimi, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve (nebent priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas).
Transporto priemonių draudimas apdraudžia tik transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, o ne keleivių atsakomybę.
Ką reikėtų žinoti prieš įeinant į teorijos egzaminų klasę?
Ilgametę patirtį sukaupusi vairavimo instruktorė pabrėžia, kad automobilis perspėja apie besibaigiančius degalus iš anksto, likus mažiausiai 100 kilometrų. Todėl, važiuojant magistraliniame kelyje, užsidegus kuro lempelei, patariama nedelsiant ieškoti degalinės. Išvykus į ilgesnę kelionę vairuotojai turėtų pasirūpinti ne tik kuru, bet ir techniškai tvarkingu automobiliu bei pakankamu kiekiu geriamojo vandens.
Jei vis tik automobilyje kuras pasibaigė, svarbu nesupanikuoti ir situaciją įvertinti blaiviai. Jei vairuotojas važiuoja magistraliniame kelyje, jis privalo automobilį nukreipti į kelkraštį ir ten palengva nuriedėti. Svarbu pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, įjungti avarinę signalizaciją ir pastatyti avarinį trikampį. Patariama užsidėti ryškiaspalvę liemenę ir pasitraukti nuo transporto priemonės toliau laukti pagalbos. Galima skambinti draugams, techninės pagalbos atstovams ar taksi bendrovėms, teikiančioms tokias paslaugas. Taip pat galima susirasti artimiausios degalinės adresą ir patiems įsigyti degalų.
Ekspertė siūlo nelaukti, kol kuro rodyklė priartės prie pabaigos. Geriausia į degalinę nuvykti likus pusei bako degalų. Rekomenduojama nenaudoti degalų iš neaiškių vietų, rinktis kokybiškus degalus ir visada įvertinti savo laiką.
Žmonėms, kurie mėgsta degalus sandėliuoti, nerekomenduojama jų laikyti transporto priemonėje, nes degalai garuoja ir gali sukelti sveikatos problemas. Geriau talpas su kuru laikyti rūsyje ar garaže.
Gediminas Marius Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas, teigia, kad kelyje pasibaigus degalams padėti gali privalomasis vairuotojų draudimas bei KASKO draudimas. Privalomuoju draudimu galima kartą per mėnesį pasinaudoti pagalba pasibaigus degalams, išsikrovus akumuliatoriui, užsitrenkus automobilio durelėms, pametus raktelius ar automobilio slydimo nuo kelio atveju. KASKO draudimu pagalbos kelyje paslaugų kiekis neribojamas.
Privalomasis vairuotojų draudimas draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, o KASKO draudimas apdraustam automobiliui atlygina įvykio metu padarytą žalą.
Pagalbos kelyje paslaugos teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai, kiek greitai bus suteikta pagalba, priklauso nuo vietovės ir techniko galimybių ją pasiekti.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos keliuose įsigaliojo daugybė naujovių. Pakeistas neblaivumo prie vairo apibrėžimas: taksi automobilių ir motociklų vairuotojai neblaiviais bus laikomi nuo 0,2 promilės. Panaikinta nuolaida girtiems ir teisių neturintiems vairuotojams - jiems įvestas metų trukmės bandomasis laikotarpis. Užkietėjusiems pažeidėjams, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta du kartus, vairuotojo pažymėjimas gali būti grąžinamas tik po 10 metų. Po avarijos techninė apžiūra automatiškai panaikinama, jei transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Pareigūnai gali panaikinti techninės apžiūros galiojimą dėl devynių priežasčių, susijusių su transporto priemonės technine būkle.
Įvesta nauja registracijos tvarka. Jei neatlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju draudimu arba nesumokėti su transporto priemone susiję mokesčiai, sustabdomas leidimas tokiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Per 90 dienų nepašalinus priežasčių, transporto priemonė išregistruojama.
Nuo šiol įstatymu apibrėžta, kaip nuvežti automobilį į TA stotį, jei apžiūros galiojimas pasibaigęs.
Griežti reikalavimai taikomi ir dviratininkams. Keliu leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Nepilnamečiai dviračio vairuotojai arba keleiviai iki 18 metų, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus.
Nuo šiol važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Nuo šiol aišku, kaip turi atrodyti ryški, šviesą atspindinti liemenė. Sugedus automobiliui tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išlipęs vairuotojas privalės vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Galingiausiems keturračiams vairuoti reikės A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimo.
Profesionalaus vairuotojo pažymėjimas, kuriame suteikiama teisė vairuoti C, CE, C1, C1E, D, DE, D1, D1E kategorijos transporto priemones, galios ne ilgiau kaip penkerius metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
Įvesta nauja sąvoka „motorinis dviratis“. Tai transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurio didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.
Jei automobilis trukdo, jis gali būti priverstinai nuvežamas net jei nepadarytas pažeidimas, pavyzdžiui, jei trukdo valyti ir tvarkyti vietas, kuriose leidžiama stovėti.
Ženkliai atslūgus pandeminiams ribojimams, žmonės vėl nevengia keliauti ilgesnius atstumus. Ekspertai pastebi, kad kai judėjimas intensyvesnis, natūraliai prireikia ir daugiau techninės pagalbos kelyje. Techninė pagalba kviečiama, kai transporto priemone nebegalima važiuoti.
Daugelis vairuotojų pamiršta, jog turėdami privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, gali kviesti techninę pagalbą ir gana dažnai gedimai yra sutvarkomi vietoje. Skirtingos bendrovės turi skirtingus pasiūlymus, tačiau išsiaiškinti juos prieš draudžiant automobilį - tikrai nėra sudėtinga.
Vairuotojai dažnai keliauja ne vieni, o po eismo įvykio nebevažiuojantis automobilis transportuojamas į servisą. Taip pat nėra populiaru naudotis pakaitiniu automobiliu - tai padaryti irgi yra galimybė. Natūralu, kad šiuolaikiniai žmonės automobiliu naudojasi kasdien ir netekus jo net kelioms dienoms - visa dienotvarkė gali keistis.
tags: #ar #kiekvienas #gali #buti #vairuotojas