Kurmiarausių pasirodymas sodo sklype, vejoje, gėlyne arba kapinėse nieko gero nežada. Kurmiai laikosi ten, kur žemė derlinga ir kur jiems apstu maisto, todėl dažniausiai savo taikiniu jie pasirenka dirbamą ir prižiūrimą žemę, savo paliekamais kurmiarausiais varydami šeimininkus į neviltį. Kurmių atsiradimas sode ar vejoje gali sukelti didelių problemų - šie mažieji kasėjai suardo žolės dangą, iškelia žemės kauburėlius ir sugadina augalų šaknis. Jei pastebėjote kurmių veiklos pėdsakus savo kieme, laikas imtis veiksmų! Pažeistos augalų šaknys. Jei pastebėjote šiuos ženklus, tikėtina, kad jūsų kieme apsigyveno kurmiai. Kurmių naikinimas gali būti iššūkis, tačiau tinkamai pasirinkus metodus, galima apsisaugoti nuo jų daromos žalos.
Svarbu suprasti vieną dalyką iš karto: kurmiai nėra „blogi“. Jie neėda augalų, negraužia šaknų ir neieško tavo morkų. Jie ieško maisto - sliekų ir vabzdžių. Tačiau žmogui nuo to ne lengviau, kai veja iškilnota, o gėlynas primena miniatiūrinį kalnyną. Su kurmiais būna taip - kol pamatai, jie jau seniai dirba. Retai kada patį kurmį išvysi, bet jo „rankų darbas“ matosi labai aiškiai. Svarbu atskirti kurmius nuo kitų gyvūnų, nes painiojama gana dažnai. Pelėnai, žiurkės ar net skruzdėlės palieka visai kitokius pėdsakus. Iš savo patirties pasakysiu taip: jei matai pavienį kauburėlį - dar gali būti, kad kurmis tik „užklydo“. Kuo anksčiau tai pastebėsi, tuo lengviau bus kurmius atbaidyti. Kai tunelių tinklas dar mažas, pakanka paprastesnių priemonių.
Kurmiai niekur neina be priežasties. Jei jie apsigyveno būtent tavo kieme, vadinasi, čia rado beveik idealias sąlygas. Tvarkinga, nuolat laistoma veja ar gerai prižiūrėtas daržas kurmiui yra kaip gausus stalas ir patogi darbo vieta viename. Puri dirva leidžia lengvai kasti tunelius, o drėgmė pritraukia sliekus - pagrindinį kurmių maistą. Labai dažnai žmonės stebisi: „Kodėl pas kaimyną kurmių nėra, o pas mane - pilna?“ Atsakymas dažniausiai slypi dirvoje ir priežiūroje. Iš patirties galiu pasakyti paprastai: kuo labiau prižiūrėta ir „minkšta“ teritorija, tuo ji patrauklesnė kurmiams. Todėl norint kurmius atbaidyti ilgam, neužtenka vien juos išgąsdinti.
Biologiniai ypatumai
„Kurmiai yra žinduolių klasės atstovai, gyvenantys po žeme ir kasmet vedantys 2-9 palikuonis. Kurmiai turi 44 dantis. Poruojasi kovo-balandžio mėnesiais, o jauniklių sulaukia gegužę. Patelė jauniklius žindo apie dvi savaites. O po pusantro mėnesio jaunikliai tampa savarankiški ir iškeliauja. Požeminiais urvais jie gali nuropoti iki vieno kilometro. Radę tinkamą vietą, apsigyvena ir savo teritoriją gina nuo įsibrovėlių gentainių“, - sako K. Kontrimas. Kurmiai mėgsta atsiskyrėlišką gyvenimą. Vieno hektaro teritorijoje jų skaičius neviršija aštuonių. Nesvarbu, jog iš kurmiarausių atrodo, kad jų ten devynios galybės... Per metus vienas kurmis suėda iki 24 kilogramų maisto, kas verčia į juos žiūrėti, kaip į labai naudingus gyvūnėlius. Kurmiai ėda vabzdžių lervas, tačiau mėgstamiausias skanėstas - sliekai. Giliai po žeme kurmiai įsirengia saugyklas, kuriose kaupia maisto atsargas. Sliekui perkandamas nervas, dėl ko jis išlieka gyvas tik nebegali pasprukti.
Kova su kurmiais: metodai ir priemonės
Kova su šiais smulkiais, 140-160 gramų sveriančiais gyvūnėliais dažniausiai duoda tik apgailėtinus rezultatus. Efektyvių „šimtaprocentinių“ būdų, kaip išnaikinti kurmių koloniją, nėra. „Anksčiau tam pasitelkdavome chemines medžiagas, tačiau dabar jos yra draudžiamos, - tęsia K. Kontrimas. - Lieka spąstai. Jų esama pačių įvairiausių rūšių, formų bei modifikacijų. Labai svarbu dirbti su pirštinėmis, nusiplovus rankas, nes kurmiai pasižymi puikia uosle. Taigi kuo mažiau kvapų!
Kitas gana efektyvus būdas - apjuosti teritorijos perimetrą 70-80 centimetro gylio požeminiu, betoniniu atitvaru. Žinoma, didelėms teritorijoms šis metodas atsieina brangiai. Didesniame nei metras gylyje kurmiai veda vaikus, įsirengia guolius, maisto sandėlius, o „medžioja“ prie pat žemės paviršiaus esančiuose urvuose. Štai dėl ko bandymai išgaudyti kurmius visokiais spąstais yra mažai efektyvūs.
Spąstų kurmiams galima įsigyti sodininkų parduotuvėse, veterinarinėse vaistinėse ir kitur. Žinoma, visuomet geriausia patikėti šį darbą profesionalams. Greta egzistuoja ir įvairios liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, vėjo sukami barškalai, tušti plastiko buteliai ar pan. Taip, kurį laiką jie nubaido kurmius, tačiau prie nuolatinio triukšmo bei žemės vibracijos kurmiai pripranta ir nebekreipia dėmesio. Neretai atsikračius vienų, į likusius tuščius urvus ateina gyventi kiti kurmiai. Kaip čia neprisiminus pasakymo, jog gera vieta tuščia nelieka.
Kartais kurmių bandoma atsikratyti į jų urvus pilant aštraus kvapo medžiagas, naftos produktus, karbidą ar pan. Deja, šie liaudiški kovos su kurmiais būdai irgi neduoda laukiamo efekto. Jeigu sklypas dar tik įrenginėjamas, apsaugai nuo kurmių 20 centimetrų gylyje horizontaliai paklojamas bei užkasamas nepūvantis kaproninis tinklas. Jis neleidžia kurmiams išrausti pievelės arba vejos. O jeigu sodyba stovi seniai, norint pakloti minėta tinklą pirmiau teks nukasti atitinkamo storio žemių sluoksnį, pakloti tinklą ir vėl užkasti.
Ar tiesa, jog kurmiai nemėgsta kai kurių augalų kvapo? „Kaip specialistas, negalėčiau konkrečiai atsakyti: yra taip ar ne? - tęsia K. Kontrimas. - Liaudiškų priemonių veiksmingumas turėtų būti įrodytas moksliškai bei aprobuotas naudojimui. Tada galėtume kalbėti. Dabar gi šneku apie tas priemones, kurios šiai dienai naudojamos mūsų darbe. Minėjote aštriakvapes medžiagas... Panašiai veikia cheminiai repelentai, skirti kurmiams atbaidyti. Jais suvilgytas skudurėlis kišamas į urvą. Tačiau metodas nėra labai veiksmingas. Kaip ir spąstai. Tarkime hektaro plote pagavote aštuonis kurmius ir, atrodytų, viskas. Tačiau nereikia pamiršti, kad netruks čia ateiti kita „komanda“. Kurmių naikinimas gali būti atliekamas įvairiais metodais - nuo mechaninių barjerų iki cheminės ir biologinės kontrolės priemonių.
Kurmių naikinimas gali būti atliekamas ne tik fizinėmis priemonėmis, bet ir naudojant atbaidančias medžiagas. Svarbu suprasti vieną dalyką - kurmis nėra kvailas, bet jis labai jautrus aplinkai. Kurmiai turi itin jautrią uoslę, todėl stiprūs, nemalonūs kvapai juos erzina. Kaime dažnai būdavo naudojamas pelynas, šeivamedžio šakelės ar net supuvę kiaušiniai. Tokios medžiagos būdavo kišamos tiesiai į kurmių tunelius arba dedamos prie aktyvių kurmiarausių.
Senas, bet vis dar naudojamas metodas - į žemę įkalti metaliniai strypai ar armatūros gabalai, ant kurių užmaunami skardiniai buteliai. Vėjas juos judina, o vibracija per žemę sklinda tiesiai į kurmių klausos zoną. Kartais, kai kurmių tuneliai aiškiai matomi, žmonės juos tiesiog užpila vandeniu. Tai neveikia kaip galutinis sprendimas, bet padeda suprasti, kur yra pagrindiniai takai. Kurmiai nemėgsta nuolat trikdomos dirvos. Ten, kur dažnai vaikštoma, važinėjama karučiais ar pjaunama veja, jie ilgainiui traukiasi. Nors dažnai sakoma, kad kurmių „niekas neatbaido“, praktika rodo ką kita. Kurmiai labai jautrūs kvapams, ypač tiems, kurie sklinda per dirvą. Svarbu suprasti, kad augalai veikia ne akimirksniu. Tai labiau prevencinė ir ilgalaikė priemonė. Augalai veikia ne staigiai, o palaipsniui. Tai ne „išjungimo mygtukas“, o ilgalaikis sprendimas. Kaime dažniausiai jie buvo naudojami kaip prevencija - kad kurmis net nesugalvotų čia kurtis.
Garsiniai ir vibraciniai atbaidytuvai dažnai pasirenkami dėl paprastumo, tačiau jų veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip jie naudojami. Kaime sakydavo: „Kur žemė dunda - ten kurmis neužsibus.“ Šitas posakis puikiai apibendrina esmę. Kai dirva nuolat vibruoja, kurmis ilgainiui praranda ramybę ir ieško kitos vietos.
Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, kuris ilgam išsprendžia kurmių problemą, tai būtų pačios aplinkos pakeitimas. Kaime sakydavo: „Ne kurmį varyk - žemę sutvarkyk.“ Ir tame yra daug tiesos. Kurmis ateina ten, kur jam patogu. Svarbiausia suprasti, kad net ir sėkmingai atbaidžius kurmį, jis gali sugrįžti, jei dirva vėl tampa puri, drėgna ir pilna sliekų. Iš savo patirties pasakysiu paprastai: jei veja minkšta kaip kilimas ir nuolat drėgna, kurmis ten jausis kaip namie. Labai svarbu ir tai, kad šie veiksmai sustiprina visų kitų priemonių poveikį.
Bandant atsikratyti kurmių labai lengva pasimesti - vieni pataria tik augalus, kiti giria atbaidytuvus, treti sako, kad niekas neveikia. Tiesa, kaip dažniausiai būna kaime, yra per vidurį. Kiekvienas būdas turi savo stipriąsias puses, bet kartu ir ribas. Būna situacijų, kai atrodo, jog jau viską išbandei - ir vibracija stovi, ir augalai pasodinti, ir veja prižiūrėta, o kurmiarausiai vis tiek kyla. Svarbiausia tokioje situacijoje - nepanikuoti ir nesiblaškyti. Jeigu kurmiarausiai atsiranda vis kitoje sklypo vietoje, tai dažnai reiškia ne nesėkmę, o tai, kad kurmis traukiamas link ramesnių zonų. Kai kurmių labai daug, o žala didėja, verta pagalvoti ir apie specialistų pagalbą.