Kelių eismo taisylių (KET) pažeidimai gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant administracines baudas, teisių sustabdymą ar net atėmimą. Kartais, siekiant išvengti šių pasekmių, ypač kai teisės vairuoti reikalingos darbui, asmenys bando perleisti atsakomybę kitiems. Tačiau ar toks elgesys yra teisėtas ir kokios jo pasekmės?
Sukčiavimo atvejai ir policijos požiūris
Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės savininkas pats nevairuoja savo transporto priemonės, o ją yra patikėjęs kitam asmeniui. Tokiu atveju savininkas gali nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę. Tačiau sukčiavimo atvejai, kai bandoma nuslėpti tikrąjį pažeidėją, yra pastebimi ir krovinių gabenimu užsiimančiose įmonėse. Policija netoleruoja tokių šiurkščių pažeidimų ir griežtai juos kontroliuoja.
Kelių policija savo veikloje naudoja įvairius patruliavimo būdus, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir nustatyti pažeidėjus. Tai apima viešąjį, neviešąjį ir mišrųjį patruliavimą.
Naujos Kelių eismo taisylių pataisos ir griežtesnės sankcijos
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam pataisų paketui, kuriuo siekiama griežčiau bausti už KET pažeidimus. Šie pakeitimai, apimantys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksus, dar turės būti svarstomi Seime.
Viena iš numatomų naujovių - vairuotojams laiku nepasitikrinus sveikatos pagal nustatytą tvarką, vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu. Taip pat numatyta, kad asmenys, vairavę transporto priemonę neblaivūs, turės baigti specialią prevencijos programą, jei jiems uždrausta vairuoti automobilius be antialkoholinio užrakto. Šią programą turės patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija.
Finansinės sankcijos ir auklėjamasis aspektas
Vairuotojai baudą pirmiausia vertina kaip ekonominę sankciją už taisyklių pažeidimą. Daugeliui lietuvių finansinės sankcijos yra paveikiausios, todėl jos dažnai ir pasirinktos taikyti.
Pritariama, kad sankcijos turėtų būti taikomos sistemiškai ir proporcingai. Baudos dydis turėtų priklausyti nuo pažeidimo pavojingumo ir masto. Taip pat svarbus auklėjamasis aspektas: pirmą kartą padarius pažeidimą, pažeidėjas galėtų būti tik įspėtas, o nuo antro karto - taikoma nustatyto dydžio bauda. Su kiekvienu nauju pažeidimu baudos dydis turėtų būti didinamas, kol galiausiai būtų apribota teisė vairuoti.
Dėmesys vairuotojų elgesiui ir išsiblaškymui
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis pabrėžia, kad transporto priemonių vairuotojai turėtų vengti bet kokių veiksmų, nesusijusių su vairavimu - ar tai būtų dažymasis, gėrimas, valgymas ar kiti veiksmai. Nors tai nėra naujiena, dabar į tai atkreipiamas didesnis dėmesys. Pareigūnai jau fiksuoja vairuotojus, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais ar dažymosi priemonėmis, netgi užsidengę visą automobilį, taip nevaizdėdami, kur važiuoja.
Policija tikina, kad nereikės persekioti vairuotojo, jei jis norės atsigerti vandens, nes pareigūnai turi daug kitų prioritetinių veiklų. Vis dėlto, viskas turėtų būti apeliuojama į vairuotojų sąmoningumą.
R. Siaurusaitis taip pat pažymi, kad vien tik baudos neišspręs problemos. Kaip ir greičio viršijimo atveju, žmogus gali gauti daug baudų, bet vis tiek viršyti greitį. Teisės normomis problema savaime neišsispręs. Nors už chuliganišką vairavimą jau atimamos teisės, vis tiek atsiranda pažeidėjų.
Ambicijos saugaus eismo srityje
Lietuva eismo saugumo srityje yra išsikėlusi ambicingus planus: iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos Respublikos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m. Siekiama, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai aiškina, kad šiam tikslui numatyta įvairių priemonių, tačiau vienas iš eismo įvykius lemiančių veiksnių yra eismo dalyvių elgesys. Nuobaudos, ypač už pavojingus KET pažeidimus, turi būti atgrasančios ir efektyvios. Pažymima, kad dauguma Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) numatytų baudų už KET daug metų nebuvo peržiūrėtos, todėl jų dydis ne visada yra adekvatus daromo pažeidimo pavojingumui.
Išsiblaškymas kelyje ir jo pasekmės
Šiuo metu pagal KET transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, t. y., vairuotojas turi būti sukoncentravęs savo dėmesį į vairavimą. 2018 m. atlikta analizė parodė, kad dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyksta maždaug 8 proc. mirtinų įvykių.
Ypač didelę įtaką eismo įvykiams kilti turi vairuotojų kalbėjimas mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos, trumpųjų žinučių rašymas, naršymas internete. Už neteisėtą naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant dabar numatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų. Už pažeidimus dėl kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų gali būti skiriama žodinė pastaba arba bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai pabrėžia, kad kiekviena konkreti situacija bus vertinama individualiai. Akivaizdu, kad jei autobuso vairuotojas, vežantis daug žmonių, savo dėmesį sutelkia ne į kelią, o į pašnekovą ir dar kalbėdamas nuolat atsigręžia atgal, toks elgesys yra pavojingas.
Griežtesnės sankcijos už bandymą išsisukti nuo pažeidimų
Vidaus reikalų ministerijos atstovai nori griežčiau bausti ir vairuotojus, kurie bando išsisukti nuo pažeidimų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyti nusižengimai turi tiesioginės įtakos eismo saugumui (pvz., padangų netinkamas naudojimas, techniškai netvarkingų transporto priemonių vairavimas). Padarytų teisės pažeidimų tyrimui (neįregistruotai transporto priemonei pasišalinus iš eismo įvykio ar kito teisės pažeidimo vietos, padarius ANK 611 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, transporto priemonės savininko nustatymas yra sudėtingas, reikalauja daug tyrimą atliekančių pareigūnų darbo sąnaudų).
Vertinant sistemiškai ANK 415 straipsnyje įtvirtintas sankcijas, tokius nusižengimus padarę asmenys neturėtų būti baudžiami švelniau nei, pavyzdžiui, asmenys, kurie vairuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę.
Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų padarymą siūloma nustatyti baudą nuo 50 iki 100 eurų (dabar yra nuo 30 iki 40 eurų). Už pirmą kartą padarytą nusižengimą siūloma sumokėti pusę minimalios baudos.
Jei neblaivus asmuo vairuoja pavojingai ar chuliganiškai, ANK projekte numatoma galimybė konfiskuoti transporto priemonę. Jei asmuo vairuos neblaivus pakartotinai - maksimalus teisės atėmimo terminas numatomas iki 7 metų.
Sveikatos patikrinimas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas
Vidaus reikalų ministerijos atstovai taip pat pažymėjo, jog praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui. Pastaraisiais metais nustatyta gana daug eismo įvykių, kurie įvyko dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikatos būkle.
Siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu. Medicininės pažymos galiojimo terminas būtų tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu.
Jei sveikata būtų patikrinta dar nepasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, tokiu atveju jokie papildomi veiksmai nebūtų atliekami. Procesas vyktų automatiškai, o informacija apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymą pasiektų konkretų vairuotoją.
Perspėjimas niekuo nepadės: būtinybė sąmoningumui
Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pažymi, kad vairuotojų veikloms prie vairo turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nes pakanka nukreipti mintis kita linkme ir tai jau turės neigiamų pasekmių. Kitose šalyse irgi labai atidžiai į tai žiūrima. Pavyzdžiui, pareigūnai magistraliniuose keliuose patruliuoja ir stebi, ar vairuotojai laikosi taisyklių.
Anot pašnekovo, JAV duomenimis, dažniausiai eismo įvykiai įvyksta ne dėl mobiliųjų telefonų, o dėl to, jog vairuotojai vairuodami valgo. Dėl vandens ir kavos vairavimo instruktorius sako, kad kelionėje kas 10-20 kilometrų yra aikštelės, kuriose galima būtų atsigerti. Jis akcentuoja, jog Lietuvoje per mažai kalbama apie nuovargį, o sustojimas vairuotojui bus naudingas.
Taip pat žmonėms trukdo vairuoti pokalbiai telefonu su kitu asmeniu, nes K. Povilaičiui teko skaityti tyrimus, jog po pokalbio vairuotojas kurį laiką mintyse dar yra jame, todėl jo koncentracijos valdymas lygus nuliui.
K. Povilaitis kalba, kad dauguma eismo dalyvių yra įsitikinę, kad jeigu už tai negauna baudos, o tik perspėjimą, galima nesilaikyti taisyklių. Jis svarsto, kas kontroliuos įsigaliojusias naujas taisykles ir nežino, ar tikrai verta dabar imtis drastiškų priemonių, kurių niekas nesilaikys. Pareigūnams tai bus papildomas darbas. Jei žmogus apskaičiuos, jog tikimybė sulaukti bausmės yra lygi nuliui, nesilaikys taisyklių. Arba žmogus, gerdamas vandenį, pamatęs pareigūnus bandys greitai paslėpti buteliuką, gali sukelti dar didesnį eismo įvykį.
Jis pažymi, jog nuo neteisingo elgesio atgraso ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas.
tags: #ar #leidziama #vairuotojui #keisti