Padangos yra vienintelė transporto priemonės dalis, turinti tiesioginį kontaktą su kelio danga, ir nuo jų būklės priklauso automobilio valdymas, stabdymas ir stabilumas. Dėl šios priežasties padangų priežiūra yra neatsiejama saugaus eismo dalis. Nors daugelis vairuotojų stebi bendrą protektoriaus gylį, daug mažiau dėmesio skiriama jo dilimo pobūdžiui. Netaisyklingas padangų nusidėvėjimas, pavyzdžiui, kai dilimas intensyviausias yra per vidurį, o ne per kraštus, yra ne atsitiktinis reiškinys, o aiškus įspėjamasis signalas, rodantis rimtas problemas, kurias būtina spręsti nedelsiant.
Jeigu neseniai pastebėjote, kad jūsų automobilio padangos nudilusios netolygiai, reikėtų kuo greičiau spręsti šią problemą. Nė nepastebėsite, kaip padangos nudils iki neleistinos normos, o tada, įsigiję naują padangų komplektą, vėl netrukus jas sugadinsite. Padangos gali dilti netolygiai dėl kelių problemų. Deja, ne visos jos išsprendžiamos lengvai.
Pagrindinės padangų dilimo priežastys ir jų pasekmės
Netolygiai dylančios padangos yra tikras galvos skausmas vairuotojams. Tokių problemų ignoravimas yra tikras pinigų švaistymas, nes dažnai jas išspręsti galima greitai ir nebrangiai, o naujas padangų komplektas jums atsieis keletą šimtų eurų. Vėl atėjo laikas keisti padangas, nors nusidėvėjęs tik vienas kraštas? O galbūt pastebėjote, kad tik tam tikros visai neseniai pirktų padangų dalys dėvisi greičiau?
1. Netinkamas padangų slėgis
Netinkamas oro slėgis padangose yra dažna ir lengvai ištaisoma klaida. Transporto priemonių gamintojai ne tik nurodo priekinių ir galinių padangų pripūtimo slėgį, kad važiavimo komfortas, automobilio valdymas ir degalų taupymas būtų optimalūs, bet ir atsižvelgia į padangų dilimą. Pasak D. Murnikovo, tinkamas padangos slėgis padeda optimizuoti transporto priemonės apkrovos, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Jei padangų slėgis per mažas arba per didelis, padangos protektoriaus kontaktinis plotas nėra optimalus. Taigi įvairios protektoriaus dalys gali nusitrinti greičiau ir netolygiai.
Dilimas per vidurį: Šis specifinis dilimo pobūdis rodo, kad yra netinkama padangos sąveika su keliu, ir tai sukelia ne tik spartesnį padangos nusidėvėjimą, bet ir padidina avarijų riziką. Problemą galima apibūdinti kaip nuoseklią grandinę: nedidelis padangų slėgio neatitikimas sukelia padangos deformaciją, dėl kurios sumažėja kontaktinis plotas su keliu. Tai, savo ruožtu, padidina slėgį ir trintį siaurame ruože per vidurį, o tai pagreitina dilimą. Toks dilimas tiesiogiai lemia prastesnį sukibimą ir ilgesnį stabdymo kelią, kas yra tiesioginė grėsmė eismo saugumui. Todėl atpažinti šio reiškinio priežastis ir suvokti jo pavojų yra gyvybiškai svarbu kiekvienam vairuotojui. Pagrindinė padangos dilimo per vidurį priežastis yra susijusi su padangos oro slėgiu. Kai padanga pripūsta per daug, jos centrinė dalis išsipučia. Dėl šios deformacijos padangos kontaktas su keliu susiaurėja, tampa apvalesnis, o automobilio svoris bei spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Dėl to šioje vietoje trintis ir dilimas yra intensyvesni nei padangos kraštuose. Ši aplinkybė žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką.
Dilimas per kraštus: Jei padangos labiau dyla abiejuose pakraščiuose ir mažiau protektoriaus centre, slėgis jose yra nepakankamas. Nepakankamai pripūstos padangos „susmunka“, todėl didesnė trintis ir apkrova tenka jų kraštams. Tai ne tik pagreitina dilimą, bet ir didina degalų sąnaudas, o dėl padidėjusios trinties padangos gali perkaisti ir sprogti.
Kaip nustatyti ir palaikyti tinkamą padangų slėgį? Svarbiausia yra reguliariai tikrinti oro slėgį ir vadovautis gamintojo rekomendacijomis. Optimalus slėgis nurodomas ant lipduko, kurį galima rasti vairuotojo durelių staktoje, ant degalų bako dangtelio arba automobilio vadove. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant pačios padangos šono nurodytas slėgis yra maksimalus, o ne rekomenduojamas. Slėgį patariama tikrinti mažiausiai kartą per mėnesį ir visada, kai padangos yra šaltos, t. y. prieš pradedant ilgesnę kelionę. Matavimai ant įkaitusių padangų gali būti netikslūs, nes oras jose išsiplečia. Be to, reikia atsižvelgti į sezoninius slėgio pokyčius - žiemą pripūstos padangos vasarą gali būti pernelyg pripūstos dėl aukštesnės aplinkos temperatūros.
Padangų slėgio rekomendacijos taip pat pateikiamos transporto priemonės vartotojo vadove. „Visų padangų slėgį rekomenduojama tikrinti kiekvieną mėnesį. Taip pat tikrinkite slėgį prieš vykdami į ilgą kelionę arba planuodami vežti papildomą krovinį.“
2. Blogas ratų suvedimas (ratų geometrija)
Netinkamas ratų suvedimas yra dažniausiai pasitaikanti netolygiai dylančių padangų problema. Vairuotojai dažnai vengia šio darbo, kadangi jis neatrodo reikalingas. Ratų suvedimą reikia atlikti kiekvieną kartą, kai yra pakeičiamos tam tikros važiuoklės dalys - vairo traukės, jų antgaliai, kai kurios įvorės, stebulės. Ratų suvedimas, dar žinomas kaip ratų geometrija, reiškia transporto priemonės vairavimo ir pakabos komponentų - sistemos, jungiančios ratus ir juos valdančios - reguliavimą. Dėl netinkamo ratų suvedimo padangos gali dilti netolygiai ir per greitai.
Kiekvienas automobilio gamintojas kiekvienam modeliui yra preciziškai nustatęs optimalią ratų poziciją ir suvedimą. Laikui bėgant važiuoklės dalys dėvisi ir deformuojasi metalai, todėl ratų kryptis šiek tiek pakinta. Pakanka vos keleto milimetrų nuokrypio, kad ratas nebūtų statmenas keliui ir automobilio judėjimo krypčiai - tuomet pradeda stipriau dėvėtis padangų kraštai, jaučiamas sutrikęs automobilio valdymas.
„Viena iš priežasčių, kodėl protektorius netolygiai dyla dėl suvedimo, - dantytas padangų dilimas. Taip atsitinka, kai viena protektoriaus blokų pusė dyla greičiau nei kita. Ranka perbraukę per padangos protektorių jausite tarsi pjūklo dantukus. Taip padanga paprastai dyla peties vietoje. Taip vadinama padangos protektoriaus ir šoninės sienelės sankirta“, - aiškina D. Murnikovas.
Jeigu viena pusė dyla labiau nei kita, tai gali reikšti neteisingą ratų suvedimą. Netaisyklingai veikiant važiuoklei, transporto priemonė tampa sunkiau valdoma, o vairavimas tampa mažiau tikslus.
Ratų suvedimo neatliksite savarankiškai. Tam reikalingas specialus stendas, kuris įprastai randamas autoservisuose. Ratų suvedimo kaina priklauso nuo važiuoklės tipo, kadangi kai kuriuose automobiliuose suvedimas atliekamas tik priekiniams ratams.
Ratų suvedimo proceso supratimas: išvirtimas, išvirtimo kampas, suvedimo kampai ir jų poveikis
3. Netinkamos padangos arba ratlankiai
Ant automobilio kėbulo esantis lipdukas su ratlankių dydžiais priklijuotas ne šiaip sau. Gamintojas yra apskaičiavęs optimalų ratlankių dydį ir padangų matmenis, kurie nepakenkia automobilio charakteristikai. Deja, kai kurie vairuotojai mėgsta pakeisti automobilio estetiką montuojant nestandartinio dydžio ratlankius su itin žemo profilio padangomis. Tokiais atvejais stipriau įsitempia tam tikri važiuoklės elementai, pakinta ratų pozicija, automobilio valdymas.
Turbūt ne kartą esate pastebėję tendenciją montuoti itin didelius ratlankius ant automobilių arba beprotiškai aukštas padangas ant visureigių. Vienip tai daro dėl estetikos, kiti - dėl stabilumo arba pravažumo galimybių. Pavyzdžiui, jeigu automobilio gamintojas nurodo ne didesnius nei R17 ratlankius, montuodami R20 ratlankius jūs sukuriate sąlygas, kurioms važiuoklėje esančios įvorės, traukės ir kiti elementai nebuvo suprojektuoti.
Visada naudokite tik gamintojo rekomenduojamų matmenų ratlankius ir padangas.
4. Pažeista automobilio geometrija
Jeigu automobilis buvo patekęs į rimtesnį eismo įvykį, galėjo būti pažeista jo geometrija - pažeistas kėbulas, struktūrinės dalys. Tokiu atveju gali atsirasti nereguliarus padangų dilimas.
5. Kiti padangų dilimo tipai ir juos sukeliančios priežastys
Padangų nusidėvėjimas yra puikus diagnostikos įrankis, galintis atskleisti įvairias automobilio problemas. Dilimas per vidurį yra tik viena iš galimų formų.
Banguotas (plunksniškas) nusidėvėjimas: Šis nelygus, bangelių formos nusidėvėjimas paprastai rodo rimtesnes važiuoklės ar pakabos problemas, pavyzdžiui, susidėvėjusius amortizatorius ar netinkamai sureguliuotą galinės ašies geometriją. Toks nusidėvėjimas yra pavojingas, nes sukelia papildomas vibracijas ir triukšmą, o svarbiausia - prastina automobilio valdymą ir kelia grėsmę saugumui. Tai rodo, kad padangos būklė yra ne izoliuota problema, o signalas, nurodantis gilesnius automobilio gedimus.
Padangų dėvėjimasis lopais: Tokį keistą dilimą gali sukelti kelios priežastys. Pavyzdžiui, prastai veikianti stabdžių sistema gali blokuoti ratus ir kurti plokštumas. Padangų dėvėjimąsi lopais sukelia ir nesubalansuoti ratai, susidėvėję ratų guoliai ar važiuoklės problemos. Bet kuriuo atveju teks kreiptis į automobilių remonto meistrus.
Važiuoklės komponentų nusidėvėjimas nulemia netaisyklingą ratų padėtį ar net jų klibėjimą ašies atžvilgiu, todėl vibruodamos padangos dyla greičiau. Padangų dėvėjimąsi skatina net ir susidėvėję amortizatoriai, kurie nebegali sugerti kelio nelygumų keliamų smūgių ir nebeišlaiko taisyklingo rato kontakto su kelio paviršiumi. Trumpai tariant, anksti neišspręstos važiuoklės problemos ateityje kainuoja dar daugiau.
Praktinės rekomendacijos ir prevencija
Siekiant užtikrinti saugumą ir prailginti padangų tarnavimo laiką, būtina tinkamai jas prižiūrėti.
Kiti svarbūs priežiūros aspektai
Norint išvengti banguoto ar netaisyklingo nusidėvėjimo, būtina stebėti važiuoklės būklę. Jei pastebimi tokie požymiai, kaip automobilio „traukimas“ į šoną stabdymo metu, vibracija arba pašaliniai garsai, reikėtų kreiptis į specialistus, kad būtų patikrinta pakaba ir atliktas ratų suvedimas. Taip pat rekomenduojama reguliariai rotuoti padangas, siekiant užtikrinti tolygų jų nusidėvėjimą per visą eksploatacijos laiką.
Tiek važiuoklės patikrą, tiek remontą gali atlikti bet kuris važiuoklės servisas Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje bei kituose miestuose.
Priešingu atveju, net ir visai neseniai pirktos padangos gali nustoti tinkamai atlikti savo funkciją, o kartais net ir tapti pavojingos. Taigi, keisdami padangas nepamirškite gerai jų apžiūrėti. Tai, ką pastebėsite, gali padėti įvertinti automobilio važiuoklės būklę. Taip pat nepamirškite reguliariai tikrinti slėgį padangose ir išlaikyti jas tinkamai prižiūrėtas, o važiuoklės remontu pasirūpinkite iš karto, vos tik pastebėsite pirmuosius gedimų ženklus.
Padanga ilgiau tarnaus, jei vienodai dėvėsis per visą plotį.
Žieminės padangos vasarą
Žieminės padangos vasarą greičiau dėvisi, nes jos yra gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris yra pritaikytas žemesnei temperatūrai. Vyraujant šiltesniems orams jos dyla greičiau. Tai taip pat yra priežastis, kodėl žieminėmis padangomis nereikėtų važinėti vasarą - tokiai temperatūrai jos tiesiog nėra pritaikytos.
Tačiau, pasak V.Katilienės, kai ryto oro temperatūra dar neigiama arba artima nuliui, žieminės padangos, lyginant su vasarinėmis, geriau atliks savo funkcijas. „Vieną dieną Lietuvoje galime turėti 15 laipsnių šilumos, o kitą - jau tik +5 laipsnius, ankstyvą rytą ir vėlų vakarą - lengvą šaltuką, dažnai iškrentantį lietų. Esant tokioms oro sąlygoms, visgi tinkamesnės yra žieminės padangos“.
Protektoriaus gylis ir padangų priežiūra
Pasak V.Katilienės, protektoriaus gylis svarbus ne tik žieminėms, bet ir vasarinės padangoms. „Jo užduotis - išstumti vandenį, todėl kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomu, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Kiekviena padanga turi žymes iki kurios, pagal gamintojo rekomendacijas, padangą galimą naudoti, ši žyma paprastai yra nurodoma ties 3 mm protektoriaus gyliu.
Jos teigimu, taip pat būtina apžiūrėti, ar padanga neturi mechaninių pažeidimų, ar padangos protektorius dėvisi tolygiai. V.Katilienė pabrėžė, kad kitas svarbus indikatorius, pagal kurį vairuotojai turėtų vertinti padangų būklę - jų pagaminimo data, nurodyta ant padangos.
Pagrindiniai padangų priežiūros aspektai:
- Tinkamas protektoriaus gylis, kuris ypatingai svarbus važiuojant neasfaltuotais keliais.
- Ant vienos ašies turi būti montuojamos vienodos padangos, nes tai garantuoja tolygų stabdymą ir sukibimą.
