Prieš 105 metus, 1908 m. spalio mėn., Paryžiaus priemiestyje Bijankūre pradėjo veikti brolių Louis, Marcelio ir Fernando Renault įsteigta įmonė, kurią jie pavadino „Sociéte Renault Frères“. Tuo metu, t. y. XIX a. pabaigoje, automobilis vis dar atrodė didžiulė, tik nedidelei turtingų entuziastų grupelei prieinama prabanga. Nors XX a. pradžioje pasaulyje tebuvo vos keli automobilių gamintojai, tačiau jie rinkosi skirtingas plėtojimo kryptis.
1898 metais pirmasis „Renault“ automobilis buvo sukurtas žmogaus, kurio didžiausia aistra buvo automobiliai. Naujomis transporto priemonėmis susižavėjęs dvidešimt vienerių metų Louisas Renault savo pirmąjį automobilį sukūrė šeimai priklausančioje pašiūrėje Paryžiaus priemiestyje Bulonėje prie Senos (dabar Bulonė-Bijankūras). Tai buvo visiškai kitoks automobilis nei tuometinės mašinos. Jis turėjo lengvą, bet standžią vamzdinę važiuoklę, vos 1,75 AG „De Dion“ variklį, kuris su galiniais ratais buvo sujungtas ne tuo metu įprasta grandine ar diržu, o tiesiogine pavara per trijų greičių pavarų dėžę ir diferencialą. Tų pačių metų Kalėdų išvakarėse Louisas Renault šiuo pažangiu automobiliu nusprendė nuvažiuoti iki Montmartro viena stačiausių Paryžiaus gatvių Rue Lepic. Jam tai puikiai pavyko, o liudininkai įvertino pažangius automobilio sprendimus. Šis iššūkis sukėlė didelį susidomėjimą „Renault“ automobiliais ir akimirksniu buvo gauta net dvylika užsakymų su išankstiniu apmokėjimu.
1899 m. broliai L. Renault, Marcelis ir Fernandas Renault įkūrė automobilių gamybos bendrovę Renault Frères, kuri greitai išgarsėjo laimėjimais automobilių lenktynėse. 1902 pradėjo gaminti automobilių variklius, 1905 - taksi automobilius. 1909 pervadinta Société des Automobiles Louis Renault. Per Pirmąjį pasaulinį karą gamino sunkvežimius, tankus, lėktuvų variklius ir kitą karinę techniką Prancūzijos kariuomenei. 1922 tapo Société Anonyme des Usines Renault.
1903 m. lenktynių Paryžius-Madridas avarijoje žuvo Marcelis Renault. Jo broliai pasuko trečiuoju keliu, kurio dvasia neturėjo nieko bendra nei su automobiliu sportu, nei su arogantiškuoju, privilegijuotiesiems skirtu prašmatnumu. Viename savo interviu, kurį Louis Renault davė spaudai maždaug trečiajame XX a. dešimtmetyje, jis prisipažino, kad keliaudamas savo automobiliu per Prancūziją, matė šimtų smalsių paprastų prancūzų - moterų ir vyrų, jaunimo ir garbaus amžiaus gyventojų - žvilgsnius. Ir būtent tada jis suprato, jog šie žmonės irgi nusipelnė nuosavo automobilio: galbūt su mažesniu varikliu, tačiau tokio, kuris būtų prieinamas plačiausioms visuomenės sluoksniams.
Reikia pasakyti, kad pati mažų automobilių idėja broliams Renault nebuvo visiškai nauja: juk pats pirmasis šio ženklo automobilis pavadintas „Voiturette“ (prancūzų kalba - automobiliukas), o žodis „Voiturette“ išliko ir jį pakeitusių „A“, „B“ ir „C“ modelių pavadinimuose.
„Renault AX“ - žingsnis link prieinamumo
XX a. pradžioje Prancūzijos automobilių pramonė tiesiog suklestėjo. Nors tas laikas, kai Prancūzijos Respublikos vidurinioji klasė jau galėjo prie savo namų pasistatyti nuosavą automobilį, dar nebuvo atėjęs, „Renault AX“ modelis buvo pats ryškiausias žingsnis šia kryptimi. Pirmaisiais savo gyvavimo metais Renault gamino tik automobilių važiuokles, o už kėbulą buvo atsakingi jų partneriai. Pirmasis automobilis su Renault kurtu kėbulu buvo „Taxi de la Marne“, kuris buvo sukurtas ir pristatytas pasauliui 1905 metais.
Tuo metu įmonė „Renault“ tapo „Chambre Syndicale des Constructeurs d'Automobiles“ (Prancūzijos automobilių gamintojų asociacijos) nare, o 1904 m. Pirmieji pigaus ir lengvai valdomo automobilio eskizai pasirodė 1906 m. Tai ir buvo „Renault AX“, kuris pagal sumanymą turėjo tapti mažesniąja tuo metu gaminamo „Renault AG“ versija. 1907 m. suprojektuoti „Renault AX“ prototipai: ant tvirto plieninio rėmo su 1950 mm pločio važiuoklės baze sumontuotas dviejų cilindrų 1060 cm³ tūrio variklis.
Tuo metu dar niekas negalėjo įsivaizduoti, kad po daugelio metų Europoje „Renault“ taps 1,1 l automobilių klasės gamybos lydere, o panašaus galingumo automobiliai, tik jau su keturių cilindrų varikliais, senajame žemyne bus vieni perkamiausių.
Techninės charakteristikos ir dizainas
Kaip ir kituose „Renault“ modeliuose, radiatorius buvo sumontuotas už maitinimo bloko. Variklio dangtis išsiskyrė charakteringa ir iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos būtent „Renault“ automobiliams būdinga forma. Iš ketaus pagamintas vienaeilis ir keturtaktis „Renault AX“ maitinimo blokas turėjo paprastą karbiuratorių ir pasiekdavo maždaug 7 AG galią. To pakako, kad 1050 kg sveriantis automobilis galėtų važiuoti didžiausiu maždaug 45 km/val. greičiu. „Renault AX“ ilgis, plotis ir aukštis (ištempus sulankstomą stogą) buvo atitinkamai 2900 mm, 1350 mm ir 1800 mm. Elipsės formos lingės atliko priekinės ir galinės pakabos vaidmenį - tai buvo įprastas to meto sprendimas. Rankinę, nesinchronizuotą trijų greičių transmisiją išrado Louis Renault. Kūgio formos sankabos bei stabdžių, kuriuos varė jungiamasis velenas, o stabdymo jėga ėjo į galinius ratus, aptaisai buvo pagaminti iš odos.
Priekyje buvo sumontuoti dujiniai žibintai, dar vadinti „karbido žibintais“: karbidui reaguojant su vandeniu, žibinto kolboje išsiskirdavo acetilenas, kuris truputį apšviesdavo kelią.
Pardavimai ir populiarumas
„Renault AX“ pirmą kartą parodytas 1908 m. spalio mėn. vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje, o šiek tiek vėliau - ir Londono Earls Court parodoje, kur sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Pirkėjai galėjo įsigyti kelias šio modelio versijas: su atviru arba pusiau atviru (fajetono) kėbulu, su sulankstomu arba nejudančiu stogu. Už papildomą mokestį būdavo sumontuojamas net priekinis langas, kuris veikiau tik mažino aerodinaminį pasipriešinimą ir apsaugodavo vairuotoją nuo vandens bei purvo, ir papildomas galinis suolas. „Renault AX“ modelio pirkėjai netgi galėdavo užsisakyti tik važiuoklę su varikliu, o kėbulą jiems pagamindavo kokia nors kita kėbulų gamyba užsiimanti įmonė, kurių tuo metu rinkoje veikė tikrai nemažai.
Jokių rimtų rėmo konstrukcijos pakeitimų per kelerius ateinančius metus nebuvo padaryta. 1910 m. rinkai pateikta versija su varikliu, galinčiu išvystyti maždaug 12 AG, esant 1800 aps./min., ir didžiausią tuometinį greitį - apie 50 km/val. „Renault AX“ galėjo įsigyti ne tik Prancūzijos, bet ir Didžiosios Britanijos, Belgijos, Šveicarijos Italijos, Rusijos bei kitų šalių gyventojai.
Nors pirmasis bandymas sukurti pigų automobilį ir labai pasisekė, tačiau „Renault AX“ vis dar surinkinėdavo rankiniu būdu, todėl Bijankūro gamyklos pajėgumai buvo gana riboti. Tuo metu, kai prasidėjo šio sėkmingai rinką užkariavusio automobilio gamyba, gamykloje dirbo apie 3 tūkstančius darbuotojų. Gamybos technologijos ypač patobulėjo praėjusio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje: kai 1913 m. buvo nuspręsta nutraukti šio automobilio gamybą, 5,2 tūkst. darbuotojų per metus jau surinkdavo apie 10 tūkst. įvairių rūšių automobilių. Manoma, kad mažasis „Renault“ kainavo apie 900 JAV dolerių. „Renault AX“ buvo pirmasis pigiausių Europoje automobilių grupės modelis.
Keli šio ženklo egzemplioriai pateko ir į augančią Lenkijos rinką: maždaug 1906 m. balandžio mėn. Varšuvoje, Leszno g. 25 esantis „Auto Garage“ tarptautinis filialas, kuris tuo metu priklausė p. Perraudinui, oficialiai pradėjo pardavinėti „Renault“ automobilius.
Evoliucija ir naujovės
O prabėgus 105 metams po to, kai pasaulį išvydo mažasis dvivietis „Renault AX“, gimė jo įpėdinis - mažas dvivietis miesto elektromobilis „Renault Twizy“. Tikras paradoksas: nors automobiliai buvo pristatomi kaip asmeninė susisiekimo priemonė, jie taip pat buvo ir puikus pasirinkimas šeimoms. Bėgant metams automobiliai tapo vis labiau pritaikyti jų poreikiams - kabrioletus pakeitė mašinos uždaru kėbulu, atsirado ketverios durelės, sėdynės priekyje ir gale, taip pat itin svarbus bagažo skyrius. „Renault“ automobiliai ir toliau stebino savo pažanga - kompanija sukūrė pirmąjį hečbeką - penkerių durelių modelį, taip pat pirmąjį pasaulyje vienatūrį.
Jau 1957 metais „Renault“ vizijoje automobilis nebebuvo tik įprasta keturvietė mašina su bagažine. 1961 metais buvo pristatytas „Renault 4“ - pirmasis automobilis visiems gyvenimo atvejams. Bet šeimos automobiliui reikėjo kažko daugiau. Įvairiapusiškumu „Renault 16“ neprilygo nei vienas tuometinis automobilis. Modelis neapsiribojo tik hečbeko kėbulu ir nulenkiamomis galinėmis sėdynėmis, kadangi automobilio erdvės sprendimai buvo sukurti įvairioms bagažinės konfigūracijoms, sėdynės galėjo būti ne tik sudedamos, bet ir išimamos. „Renault 16“ buvo itin pažangus šeimyninio gyvenimo būdo automobilis, sukurtas pateisinti šeimos lūkesčius, vykstant tiek į tolimas keliones, tiek ir apsipirkti savaitgaliais.
Sukūrusi tokius automobilius kaip „Renault 4“, „Renault 16“, „Renault 6“ ir „Renault 5“, kompanija nusprendė, kad laikas dar pažangesniam automobiliui visiems gyvenimo atvejams. Tai turėjo būti komfortiška kaip sedanas, bet itin praktiška mašina. Modelis, kuris apjungtų „Renault 25“, „Renault 21 Nevada“ ir „Trafic“ automobilių privalumus. Tuo pačiu metu kitas Prancūzijos gamintojas „Matra“ svarstė apie „prancūziško vienatūrio“ gamybą. 1983 m. Kadangi automobilis kainavo daugiau kaip 100 000 frankų (tiek pat kiek ir prabangus automobilis), pradžioje pirkėjai buvo atsargūs rinkdamiesi naujos klasės automobilį. „Renault Scénic“ buvo dar vienas revoliucinis automobilis - pirmasis vidutinės klasės vienatūris, skirtas itin plačiai pirkėjų grupei. Būtent toks ir buvo „Scénic“ - pirmasis kompaktinis vienatūris, sukurtas itin sumaniai išnaudojus nedidelio automobilio salono erdvę su galimybe jį transformuoti visiems gyvenimo atvejams. Stumdoma vidurinė galinė sėdynė galėjo būti panaudota kaip staliukas, atlenkiamos galinės sėdynės, staliukai sėdynių nugarėlėse, itin daug talpų daiktams - viskas buvo sukurta itin patogiam naudojimui, todėl nieko keisto, kad 1997 m.
Kaip sufleruoja pavadinimas, „Avantime“ buvo dar vienas laiką pralenkęs modelis, greta su tokiomis žymų pėdsaką automobilizmo istorijoje palikusiomis mašinomis kaip „Espace“, „Scénic“ ar „Twingo“. „Renault“ išliko ištikimi sau ir sukūrė analogų neturintį automobilį. Tuo metu, kai buvo madingi žemi kupė automobiliai, jie pristatė mašiną su aukštai sumontuotomis sėdynėmis, o vietoje aptakių linijų dominavo išraiškingos ir briaunuotos formos. Nebuvo čia ir mažų langų - keleiviai galėjo mėgautis puikiais vaizdais su panoraminiu stoglangiu, o itin šviesus salonas labiau priminė poilsio kambarį.
Komerciniai automobiliai ir verslo poreikiai
Automobiliams tobulėjant, gamintojai pradėjo siūlyti ir specialiai prekybininkams pritaikytas mašinas, skirtas darbui. 1950-1951 metais pasirodė skirtingų modifikacijų „Renault Colorale“ modelis - specialiai kaimo vietovėms pritaikytas praktiškas universalas. Tai buvo itin tvirtas automobilis, kurio važiuoklei panaudoti „Renault“ sunkvežimių sprendimai. Toks automobilis buvo išties įspūdingas - 1,82 m aukščio ir 1640 kilogramų svorio - beveik tiek pat svėrė trys „4CV“ modeliai.
Komerciniai automobiliai ilgą laiką buvo gaminami kaip furgonai arba maži sunkvežimiai ir naudojami priklausomai nuo to, kiek reikėdavo pervežti krovinių. Bet pokario prekeiviams furgonai buvo pernelyg maži, o sunkvežimiai buvo nepatogūs važinėti siauromis gatvėmis. Todėl 1959 m. „Renault“ sukūrė „Estafette“ - praktišką modelį, apjungusį abiejų šių mašinų tipų savybes. „Estafette“ gale buvo lengvą pakrovimą užtikrinusios trejos durys, vairuotojo ir šoninės krovinių skyriaus durys buvo stumdomos - tai palengvino iškrovimą ir išlipimą. Automobilis turėjo daug modifikacijų - galėjo būti su padidinta prošvaisa, gaminamas kaip pikapas ar devynvietis mikroautobusas, taip pat kaip dirbtuvės ar gyvenamasis namelis ant ratų, greitosios pagalbos automobilis.
„Renault Trucks SAS“ - Prancūzijos sunkvežimių ir karinių transporto priemonių gamintojas. Iš pradžių įmonė priklausė „Renault“, tačiau nuo 2001 m. ji yra dukterinė „Volvo“ įmonė.
„Renault“ nusprendė naująjį „Renault Master“ gaminti tik Prancūzijos Meurthe-et-Moselle mieste įsikūrusioje Batilly gamykloje. Taip „Renault“ dar kartą patvirtino, jog siekia išsaugoti savo prancūzišką kilmę ir šioje šalyje gaminti aukštos kokybės automobilius Europos rinkai. Batilly gamykla yra viena didžiausių privataus kapitalo kompanijų, veikiančių Meurthe-et-Moselle mieste. Š.m. birželio mėn. 30-ies metų jubiliejų švęsianti gamykla specializuojasi lengvųjų komercinių automobilių gamyboje: nuo 1980 m. iki 1997 m. čia buvo gaminamas pirmos generacijos „Master“, nuo 1997 m. iki dabar - antros generacijos „Master“, kurio parduota per milijoną vienetų 45 pasaulio šalyse. Šiuo metu jau priimami užsakymai naujojo „Master” gamybai, o antros generacijos „Master“ gamyba bus nutraukta 2010 m. SOVAB (Société des Véhicules Automobiles de Batilly) gamykloje dirba per 2399 darbuotojų. Ši gamykla turi puikią techninę bazę didelių komercinių automobilių gamybai, patikrintą tiekėjų tinklą, plačią įvairių lengvųjų komercinių automobilių gamybos patirtį, todėl iš tiesų yra geriausiai pritaikyta naujojo „Master“ 350 modelio variantų gamybai. Į naujojo „Master“ gamybą „Renault grupė“ investavo apie 151 mil. Eurų, įrengė naują gamybos liniją su beveik 250 robotų.
„Renault“ turi 38 gamyklas visame pasaulyje, parduoda savo produkciją 188 šalyse, tačiau didžiausią gamybos dalį atlieka Prancūzijoje. Šioje šalyje veikia 14 „Renault“ gamyklų, trečdalis kompanijos gamybos personalo taip pat dirba Prancūzijoje. „Renault“ siekia kurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus bei gaminti juos kuo arčiau pardavimų rinkos. 2009 m. „Renault“ pagamino 215 876 lengvųjų komercinių automobilių, kurių beveik kas trečias jų buvo parduotas Prancūzijoje. „Renault“ pernai užėmė 31,2 proc. šios šalies lengvųjų komercinių automobilių rinkos bei lyderiauja Europoje, užimdama 14,8 proc. rinkos. Iš plačios „Renault“ lengvųjų komercinių automobilių gamos galima rinktis įvairius verslo poreikius tenkinančius modelius, kurie talpina nuo 2 iki 22 m3 tūrio krovinius.
Nuo 2007 m. „Renault“ Prancūzijos Maubeuge gamykloje gamina naująjį „Kangoo“, nuo 2011 m. „Renault“, Prancūzijos automobilių gamybos bendrovė, didžiausia šios srities bendrovė šalyje. Gamina Renault, Dacia, Lada, Renault Samsung, Jinbei, Huasong, Alpine markių lengvuosius ir sportinius automobilius, mikroautobusus, teikia finansines paslaugas. Turi padalinių 37 šalyse. Valdo Japonijos automobilių pramonės bendrovės Nissan Motor Company 43,4 % akcijų. 2018 pagamino 4,1 mln. automobilių, yra didžiausia elektrinių automobilių gamintoja Europoje (užima 22 % rinkos). Pajamos 57,4 mlrd.
"Renault" šiandien ir ateitis
120 metų automobilius gaminančios „Renault“ kompanijos istorija apima tris etapus. 1898-1944 m. ji priklausė jos įkūrėjui Louisui Renault. 1945-1995 m. įmonė buvo nacionalizuota ir tapo valstybės nuosavybe. Nuo 1995 metų „Renault“ veikia kaip „Renault S.A.“ kompanija. O kas yra „Renault“ šiandien? Automobiliai, kurie buvo technologinio progreso smaigalyje, tapo antrosios industrinės revoliucijos rezultatu ir visiškai pakeitė XX amžių. Tačiau šioje revoliucijoje svarbiausi veikėjai buvo ne tik inžinieriai ir mechanikai, bet ir visuomenė.
120 metų istorija arti jūsų kasdienybės | „Groupe Renault“
20 a. 8 dešimtmetyje aktyviai dalyvavo modernizuojant SSRS automobilių gamyklą Moskvič ir kuriant automobilių gamyklą KAMAZ (1980 apie 25 % SSRS gamybos automobilių buvo gaminama pagal Renault technologiją). 1990 vėl tapo akcine bendrove, 1996 privatizuota. 1999 sudarė ilgalaikį aljansą su Japonijos bendrove Nissan Motor Company (2017 prie jo prisijungė kita Japonijos automobilių gamybos bendrovė Mitsubishi Motors; kartu šios trys aljanso narės gamina apie 11 % pasaulio automobilių) ir įsigijo Rumunijos automobilių gamybos bendrovę Automobile Dacia.
Vieni žavisi Prancūzija, kaip romantika alsuojančia šalimi, kurioje moterys spinduliuoja natūraliu grožiu, kurioje užburia kalbos skambesys, muzika, architektūra, meno kūriniai ir seilėtekius sukelia nacionaliniai patiekalai. Didžiausias prancūziškų automobilių gamintojas, nuo 1976 metų - dalis „PSA Peugeot Citroën“ grupės. 1934 metais Citroën prancūziškų automobilių gamintojai užsitikrino sau gerą reputaciją už naujoves įgyvendintas kuriant Citroën Traction Avant. Dar viena prancūziškų automobilių markė. Peugeot yra dalis „PSA Peugeot Citroën“. Prieš susikuriant dabartinei Peugeot įmonei, tai buvo šeimos metalo apdirbimo verslas įkurtas 1896 metais ir gaminęs praktiškas prekes, tokias kaip spyruoklės, pjūklai, akinių rėmeliai, kavamalės ir dviračiai. Ar galite patikėti? Šiuolaikinė kompanija, viena didžiausių šių dienų automobilių gamintojų pradėjo savo istoriją ne nuo automobilių. 1858 metais, lapkričio 20-ą dieną, Émile Peugeot dėka liūto simbolis imtas naudoti kaip Peugeot prekinis ženklas. Tai tarptautinis prancūziškų automobilių gamintojas, kurio istorija prasidėjo 1899 metais.
tags: #ar #renault #prancuzu #kompanijos