Artėjantis vasaros sezonas daugeliui priekaištingai primena Naujųjų metų išvakarėse ryžtingai sau duotą pažadą - pradėti sportuoti. Jei viltys tesėti pažadus pranyko dar žiemą - nenusiminkite, anot statistikos vos 2 proc. žmonių pavyksta laikytis naujametinių pažadų. Sporto psichologė Aistė Žemaitytė sako, kad labai dažnai pradėti sportuoti sutrukdo tikslo ir konkretaus plano neturėjimas. Tuo metu sveikatingumo klubų „Impuls“ grupinių treniruočių vyr. trenerė teigia, kad net ir didžiausi pasiekimai prasideda siekiant jų mažais žingsneliais.
Pradėti sportuoti galite nuo paprasčiausio ėjimo - net ir kasdienis apėjimas aplink namą, lifto iškeitimas į laiptus, kelionė į darbą ar parduotuvę pėsčiomis yra labai gera pradžia. Pradedantiems judėti tik vyresniame amžiuje, puikiai tiks pasivaikščiojimas parke, ar ėjimas nelygiais paviršiais su specialiomis šiaurietiško ėjimo lazdomis.
Dažnai pradėję sportuoti norime „įlįsti į džinsus“ ar „pasiruošti maudynių sezonui“, tačiau tai atneša tik trumpalaikius rezultatus. Grupinių treniruočių vyr. trenerės teigimu, nors daugelio žmonių siekiai tokie pat - sveikai jaustis ir gerai atrodyti, skirtingų tipų žmonės savo tikslų siekia ne vienodai. „Vieniems reikia priprasti, išbandyti ir iš lėto atrasti sau tinkamiausią sporto rūšį. Tokiems žmonėms pokyčiai vyksta natūraliai, beveik be jokio išankstinio tikslo turėjimo. Kitiems - priešingai, labai patinka iššūkiai ir staigūs pokyčiai.
Trenerę papildo ir sporto psichologė A. Žemaitytė, teigdama, kad visų pirma tikslai atsiranda iš noro. Tuomet lengviau pavyks išsikelti tikslą, susidėlioti žingsnius, kaip jo sieksite ir judėti jo link. Ypač sunkiais momentais reikia sau priminti, kodėl pasiryžote keistis. Kad ir koks tikslas būtų pasirinktas - labai svarbu, kad pats žmogus rastų sau svarbių argumentų, kodėl verta sportuoti. „Matant, kaip artėjama prie tikslo, visuomet didėja motyvacija tęsti tai, ką pradėjai. Dėl to išsikeltas tikslas jau yra pusė darbo. Geras tikslas yra tas, kuris pasiekiamas ir išskaidomas į mažesnius, pakopinius tikslus, pvz. prisiversti atsikelti anksti ryte iš lovos ir nuvykti į sporto salę, arba po darbo skirti 30 minučių pasivaikščiojimui“, - sako A. Žemaitytė.
Ką daryti tiems, kurie nemoka arba nežino, kaip išsikelti tikslus? A. Žemaitytės teigimu, toks žmogus visų pirma gali savęs paklausti, ko jis gyvenime yra norėjęs? Galbūt norėjo išlaikyti egzaminą, susitaupyti pinigų brangiam pirkiniui, nuvykti į tolimą šalį ar pan. Noras ir yra mūsų aktualusis tikslas. Tada įsivertiname, ką turime padaryti, kad noras išsipildytų, ir nuosekliai įgyvendiname susidarytą ilgalaikį veiksmų planą. „Prieš kelis metus pasirodžiusi studija atskleidė, kad multimilijonieriai savo sėkmę didžia dalimi grindžia per keliamus tikslus ir nuolatinį jų tikrinimą bei koregavimą. Nepavyksta kelti tikslų nei asmeniniame, nei profesiniame gyvenime? Eikite į sportą, nes jis tarsi sumažintas gyvenimo modelis, kur to išmoksite“, - sako A. Žemaitytė.
Anot V. Brinec, kiekvieno žmogaus galimybės pradedant sportuoti yra skirtingos, tad ir krūvis turėtų būti parenkamas individualiai. „Optimalu pradėti nuo 2 - 3 kartų per savaitę 45 - 60 min. trunkančios treniruotės. Jei savijauta gera - krūvį galima didinti jau antrąją užsiėmimų savaitę. Svarbu nepersistengti, nes net jei ir pavyksta išvengti traumų, per didelis krūvis anksčiau ar vėliau mažina motyvaciją ir sukelia „perdegimą“. Tuo metu A. Žemaitytė pažymi, kad neretai žmonėms ryžtis sportuoti sutrukdo anksčiau turėtos neigiamos patirtys, kuomet buvo pasirinktas per didelis fizinis krūvis arba nepavyko pasiekti per aukštai išsikeltų tikslų. „Šias neigiamas patirtis gali atsverti tik teigiamos. Dėl to pasirinkus profesionalius sporto pagalbininkus ir trenerius galima visiškai pakeisti savo požiūrį ir atrasti sportą iš naujo. Tyrimais įrodyta, kad pasportavus pagerėja ne tik savijauta, bet pasiekti pakopiniai tikslai garantuoja dopamino (laimės hormono) išsiskyrimą. Malonius įspūdžius patyrusieji bus linkę šios veiklos neapleisti, o net ir po tam tikros pertraukos sugrįžti prie fizinio aktyvumo jiems nebus didelių problemų“, - sako A. Žemaitytė.
Grupinių treniruočių vyr. trenerė primena - stebuklinga dieta neegzistuoja. Dauguma pokyčių, kuriuos sukelia populiariosios „2 savaičių sriubų“ ar „jokių angliavandenių“ dietos, yra trumpalaikiai. V. Brinec siūlo savo kasdienybėje įvesti kelias auksines taisykles ir jau labai greitai galėsite džiaugtis padailėjusiomis kūno linijomis - gerkite pakankamai skysčių, valgykite dažnai, tačiau po nedaug ir kuo įvairesnį maistą, į savo valgiaraštį įtraukite kuo daugiau organizmą šarminančių produktų, tokių kaip kanapių sėklos, bolivinė balanda, rugiai, burnotis, moliūgai, cukinijos, obuoliai, kriaušės, salotos, agurkai, mangai, beveik visos uogos, žalumynai (krapai, petražoles ir pan.). Kaip įmanoma dažniau rinkitės šviežią, vietinį, ekologišką, genetiškai nemodifikuotą maistą. Taip pat nevalgykite porą valandų iki einant miegoti, o pusryčiaukite ne vėliau nei valanda nuo pabudimo. „Svarbiausia, kad sveika mityba netaptų kančia - net ir sveikuose produktuose galite atrasti asmeninių „perliukų“ - pavyzdžiui saldumynus keisti datulėmis, džiovintais vaisiais, riešutais, o vietoje kvietinių miltų rinktis speltos. Beje, alkoholį, pridėtinį cukrų ir greitąjį maistą turėtumėte iš savo valgiaraščio išbraukti be jokios sąžinės graužaties“, - rekomenduoja grupinių treniruočių vyr. trenerė.
V. Brinec teigia, kad nors kiekvienam būtina mokėti save palepinti - rasti laiko tik sau, ilgiau pamiegoti, patinginiauti pusdienį lovoje, ar kartais suvalgyti mėgstamą patiekalą, net jei jis nėra sveikas - nereikėtų susieti šių apdovanojimų su sporto pasiekimais. „Nekurkite asociacijų, kad sportas - tai kančia, už kurią reikia premijos, pvz. ledų indelio prie filmo vakare. Atraskite sau tinkamą sveikatingumo, sporto veiklą, kuri pati būtų kaip apdovanojimas ir nereikėtų po jos savęs guosti kitomis veiklomis, ar persivalgymu“, - pataria V. Brinec.
Dėl neteisingai paskirstomo fizinio krūvio daugelio žmonių kūnai yra praradę balansą, vieni raumenys gali būti sutrumpėję, patiriantys įtampą, kiti - neaktyvuoti, neturintys tonuso. „Vien jėgos pratimai, ar ištvermės treniruotės, niekada nepadės išlaikyti tinkamo kūno balanso ir geros savijautos. Tad prieš treniruotę nevalia praleisti apšilimo ir skirti ypatingą dėmesį tempimo pratimams. Svarbus skirtingų treniruočių tipų kombinavimas, o dažnai užmirštami apšilimo, mobilumo ir tempimo pratimai turėtų būti lygiavertė fizinės veiklos dalis“, - pabrėžia V. Brinec.
Paprašyta įvardinti didžiausią pradedančiųjų sportuoti klaidą, trenerė neabejoja, tai - atidėliojimas. „Nesvarstykite - imkite ir darykite. Svarbu suvokti, kad ne fizinė veikla yra kažkas naujo ar neįprasto, o atvirkščiai - pasyvumas nėra norma. Nereikia apie sportą galvoti kaip apie naują gyvenimo etapą. Fizinė veikla - tai grįžimas prie gamtos nulemto, teisingo gyvenimo būdo“ - sako V. Brinec.
Visgi A. Žemaitytė teigia, kad siekiant sportinę veiklą paversti kasdiene, reikia mokėti pakurstyti motyvaciją. Kuo daugiau motyvų, kaip rodo tyrimai, tuo geriau. „Svarbiausia - nuvykti planuotu laiku iki sporto vietos, atsidaryti duris, o toliau - jau esi procese.
Grupinių treniruočių vyr. trenerė V. Brinec pabrėžia, kad bet kokiems ilgalaikiams pokyčiams svarbiausia sąmoningumas ir nuoseklumas. Suvokimas, kodėl kažką darai ir ko sieki, padeda išlaikyti motyvaciją ir prisideda prie rezultatų siekimo, o kai išlaikomas nuoseklumas - net ir menkiausias teigiamas pokytis duoda rezultatus.
Mankšta būtina fizinei sveikatai palaikyti ir ilgaamžiškumui ilginti. Saikingai ir reguliariai mankštinantis, organizmas gauna jam reikalingos veiklos, nepatiria streso ir normaliai funkcionuoja. Mankšta padeda koreguoti figūrą. Atlikdamas pratimus žmogus gauna pakankamai deguonies, kad prisotintų audinius, dėl to vidaus organai gauna maistinių medžiagų.
Sporto trenerio pagalbos prireiks pačioje pradžioje, kad būtų galima nustatyti pagrindines sritis. Treneris parodys, kaip tinkamai dirbti treniruokliais ir su papildoma įranga. Specialistas stebi, kaip kompleksiškai laikomasi treniruočių sąlygų, mitybos, miego, gyvenimo būdo. Jis pasakys, kaip laikytis mitybos režimo, derinti skirtingų rūšių krūvius ir nepersitempti. Taip pat galima treniruotis savarankiškai. Šiuo atveju pradedantieji gali atsargiai spręsti pasirinkimo klausimą.
Sporto prekės ir treniruokliai padeda pagerinti sveikatą, didinti ištvermę ir pasiekti geresnių rezultatų tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje. Kardio treniruokliai yra puikus būdas pagerinti ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sveikatą. Šie treniruokliai, tokie kaip bėgimo takeliai, elipsiniai treniruokliai, treniruokliai ir irklavimo treniruokliai, padeda deginti kalorijas, skatina svorio metimą ir stiprina raumenis. Reguliarios kardio treniruotės sumažina streso lygį, pagerina plaučių funkciją ir pagerina miego kokybę. Kardio treniruokliai yra puikus sprendimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems treniruokliams.
Pradėti sportuoti - puikus sprendimas! Tačiau įžengus į sporto klubą, kur aplink tiek daug treniruoklių, svarmenų ir prakaituojančių žmonių, gali kilti klausimas: o ką daryti dabar? Daugelis tiesiog griebia pirmą pasitaikiusį treniruoklį arba bando kopijuoti kitus, bet ar tokia treniruotė tikrai efektyvi? Deja, dažniausiai ne. Efektyvi treniruotė - tai ne chaotiškas judėjimas, o protingai sudėliotas planas, turintis aiškią struktūrą.
Apšilimas yra privaloma kiekvienos treniruotės dalis, kurios praleisti tiesiog negalima. Tai tarsi variklio pašildymas prieš ilgą kelionę - būtina, jei nori, kad viskas veiktų sklandžiai ir be gedimų. Geras apšilimas paruošia tavo kūną krūviui: pakelia kūno temperatūrą, suaktyvina kraujotaką, „sutepa“ sąnarius ir paruošia raumenis bei sausgysles darbui. Skirk tam bent 10-15 minučių. Pradėk nuo lengvo kardio, pavyzdžiui, ėjimo bėgtakiu ar minimo elipsiniu treniruokliu, o tada pereik prie dinaminių tempimo pratimų - mostų rankomis, kojomis, liemens sukinių.
Ši dalis priklauso nuo tavo tikslų: ar nori užsiauginti raumenų, ar atsikratyti kelių kilogramų, o gal tiesiog pagerinti bendrą fizinę formą? Populiariausias pasirinkimas - jėgos treniruotės ir kardio derinys. Jėgos treniruotė su svoriais ar savo kūno svoriu stiprina raumenis, formuoja kūno linijas ir greitina medžiagų apykaitą. Svarbiausia čia - nuoseklumas ir progresas. Pradėk nuo bazinių pratimų, tokių kaip pritūpimai, mirties trauka, spaudimas, ir palaipsniui didink svorį arba atliekamų pakartojimų skaičių. Kardio pratimai, tokie kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar intensyvios intervalinės treniruotės (HIIT), stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą bei efektyviai degina kalorijas.
Viena didžiausių naujokų (ir ne tik) klaidų - vaikytis kuo didesnių svorių, visiškai pamirštant taisyklingą pratimo atlikimo techniką. Atmink, tavo raumenys nesupranta, kiek kilogramų yra ant štangos. Jiems svarbu gauti tinkamą krūvį, o tai įmanoma tik atliekant judesį taisyklingai. Netaisyklinga technika ne tik sumažina pratimo efektyvumą, bet ir drastiškai padidina traumų riziką. Geriau paimk mažesnį svorį, bet pratimą atlik lėtai, kontroliuotai ir per pilną judesio amplitudę. Jei nesi tikras, kaip atlikti vieną ar kitą pratimą, nebijok paprašyti salės trenerio pagalbos ar pasižiūrėti patikimų šaltinių internete.
Galima turėti pačią tobuliausią treniruočių programą pasaulyje, bet be tinkamos mitybos rezultatai bus minimalūs. Maistas - tai kuras tavo kūnui ir statybinė medžiaga raumenims. Po treniruotės organizmui reikia atsigauti, todėl labai svarbu gauti pakankamai baltymų, kurie padeda raumenims atsistatyti ir augti, bei angliavandenių, kurie papildo energijos atsargas. Kartais, esant dideliam fiziniam krūviui ar intensyviam gyvenimo būdui, vien su maistu gauti visų reikalingų medžiagų gali būti sudėtinga. Čia į pagalbą ateina papildai sportui. Kaip teigia mitybos specialistas ir treneris Paulius: „Reikia suprasti, kad žodis „papildas“ reiškia papildymą, o ne pakeitimą. Papildai sportui, tokie kaip baltymų kokteiliai ar kreatinas, yra skirti papildyti subalansuotą mitybą, o ne ją atstoti.
Kaip ir apšilimas, treniruotės užbaigimas yra lygiai toks pat svarbus. Po intensyvaus krūvio negalima staiga sustoti. Kelių minučių atvėsimas, pavyzdžiui, lengvas pasivaikščiojimas ant takelio, padeda palaipsniui nuraminti širdies ritmą ir visą organizmą. Po to skirk laiko statiniams tempimo pratimams. Ištempk pagrindines raumenų grupes, kurios dirbo treniruotės metu, kiekvieną tempimą išlaikydamas apie 20-30 sekundžių. Tai padės sumažinti raumenų skausmą kitą dieną, pagerins lankstumą ir pagreitins atsistatymo procesus.
Mūsų smegenys dažnai veikia „verta-neverta“ principu, ypač - kai kalbame apie sportą. Suprantame, kad sportuoti yra sveika, o reguliari mankšta gali atnešti teigiamų išvaizdos pokyčių, tačiau dažnai galvojame, kad šie pokyčiai mums nepasiekiami. Viena iš tokio mąstymo priežasčių - esame linkę išsikelti sunkiai pasiekiamus, o kartais net nerealius sportinius tikslus. Siekiant suformuoti aktyvaus gyvenimo būdo įpročius ir, žinoma, pamatyti sportinius rezultatus, labai svarbu yra nuoseklumas. Tačiau be plano išlaikyti motyvaciją gali būti sunku. Todėl treneriai rekomenduoja tiesiog iš anksto susiplanuoti savo sportinę rutiną ir jos laikytis.
Trys treniruotės per savaitę, t. y. 12 d. per mėnesį, yra optimalus variantas, norint pasiekti kūno ir ištvermės pokyčių. Savo pasirinktas treniruočių dienas pasižymėkite kalendoriuje, o jei esate ypač užmaršus arba linkęs „pamiršti“ nelabai malonius pasižadėjimus sau, net užsistatykite priminimus telefone.
Jei esate iš tų žmonių, kurie nuo sporto išsisuka, motyvuodami, kad sportuoti treniruoklių salėje jiems nuobodu, užsibrėžkite, pavyzdžiui, du mėnesius kartą per savaitę išbandyti vis naują sporto šaką. Šis tikslas yra puikus būdas pradėti treniruotis tiems, kurie ilgą laiką nesportavo ir nori pagerinti savo širdies bei kraujagyslių sveikatą. Jei pradėti nuo 1,5 km jums atrodo per didelis žingsnis, startuokite su trumpesniu atstumu, pavyzdžiui - puse kilometro ir palaipsniui šį atstumą ilginkite. Stebėkite savo pažangą: užrašykite, kiek laiko sugebėjote nubėgti nesustoję, kiek kilometrų ir per kokį laiką nubėgote. Bėgdami taip pat galite išsikelti minitikslus: prabėkite dar viena gatve, nesustokite, kol nepasibaigs ausinėse skambanti daina arba parbėkite, o ne pareikite iki namų.
10 tūkst. Šis tikslas taip pat sustiprins jūsų širdies bei kraujagyslių sistemą, o jei turite viršsvorio, neapkraus sąnarių ir bus puiki įžanga į aktyvų gyvenimo būdą. Greitas vaikščiojimas taip pat sumažina stresą ir stiprina imunitetą. Pasiekti šio tikslo padės sąmoningumas. Darbo dienomis rinkitės ėjimą į darbą ir iš jo pėsčiomis, vaikščiokite per pietų pertrauką, rinkitės laiptus, o ne liftą. Na, o savaitgaliais arba dienomis, kai darbo krūvis yra mažesnis, planuokite ilgesnius žygius. Galite ne kasdien suvaikščioti 10 tūkst. žingsnių, bet, tarkime, 70 tūkst. žingsnių per savaitę.
Galite nustatyti bet kokį savo asmeninį tikslą. Tai darydami, vadovaukitės SMART metodu: konkretus (S - angl. specific) - tikslas turi būti aiškus ir apibrėžtas; išmatuojamas (M - angl. measurable) - turi būti galimybė nustatyti, ar tikslas pasiektas; pasiekiamas (A - angl. achievable) - tikslas turi būti realus; aktualus (R - angl. relevant) - tikslas turi atitikti jūsų poreikius; trunkantis apibrėžtą laiko tarpą - (T - angl. time-bound).
Kas kiekvienam iš mūsų yra sportas? Prievolė, nes „taip reikia, nes pusė pažįstamų kažką lanko“, noras atrodyti gražiau bent jau šiai vasarai, poreikis „kažko imtis“, nes prasidėjo įvairios problemos su sveikata, o ofiso kėdė kelia tiesioginį skausmą? O gal būtinybė, tokia pat reali kaip poreikis kvėpuoti, būdas jaustis kitaip fiziškai ir psichiškai, priemonė mokintis apie save ir save keisti, atrastas disciplinos ir valios ugdymo malonumas?
Tvirtas, lankstus ir gražus kūnas yra aiškiausiai suvokiamas tikslas, nuo kurio pradeda dauguma žmonių, ypač jei anksčiau sportas nebuvo jų gyvenimo dalis. Kad toks kūnas būtų ir sveikas, sportuoti būtina taisyklingai, kryptingai siekiant savo tikslų. Sportuodami savarankiškai žmonės daro daug klaidų, o ir rezultatai dažnai netenkina. Norint pagerinti sportinius rezultatus ir išvengti traumų, reikia atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų: apšilimą, taisyklingą kūno padėtį atliekant pratimus, tinkamus svorius, tempą, kvėpavimą, treniruojamas raumenų grupes, tempimo pratimus. Tačiau net ir atliekant pratimus taisyklingai, sportuojantysis gali nusivilti rezultatais. Gali būti, kad pasirinktas netinkamas pratimų išdėstymas, pakartojimų skaičius, netinkamas tempas, trukmė ir pan.
Profesionalo pagalba reikalinga ir pažengusiems, daug išmanantiems, kad pasiektų dar geresnių rezultatų, ir pradedantiesiems, kad iš pat pradžių išmoktų taisyklingai ir nežalojant savęs atlikti pratimus. Kiekvienas žmogus yra individualus ir pratimų programa turėtų būti sudaryta asmeniškai, atsižvelgiant į jo fizinę būklę, patirtį sporte, norus, tikslus, laiko galimybes… Individuali treniruotė gali sutaupyti sportuojančiojo pastangas, be reikalo eikvojamą energiją bei laiką. Pasitaiko, kad net turintis aiškų tikslą ir ilgą laiką sportuojantis žmogus nusivilia, nematydamas norimų rezultatų, todėl nustoja sportuoti, praranda motyvaciją. Visas šias problemas gali išspręsti profesionalus treneris, įsigilinęs į sportuojančiojo situaciją. Dažnai problema slypi visai šalia ir treneris greitai padeda tiek rasti ją, tiek ištaisyti klaidas. Prieš sudarant individualią programą, treneris įvertina sportuojančiojo pasirengimo lygį ir išsiaiškina siekiamus tikslus. Tik tuomet parenkamas tinkamiausias fizinis krūvis.
Kaip nustatomas pasirengimo lygis, pasakoja didelę patirtį turintis treneris Valerijus: „Pasirengimo lygis nustatomas ištyrus žmogaus organizmo fizinę būklę, išsiaiškinus, kokią kūno masės dalį sudaro raumenys ir riebalai, įvertinus lankstumą, laikyseną, judesių koordinaciją ir amplitudę, raumenų jėgą bei sveikatos ypatumus. Dažnai žmonės kreipiasi, kai jau turi sveikatos problemų: vargina nugaros, sąnarių skausmai. Individuali programa sudaroma, kai žinoma visa informacija apie žmogų, ištyrus skausmų priežastis, atlikus specialius testus bei pasikonsultavus su judesio specialistais, gydytojais. Individualios programos metu stiprinamas kūnas, gerinama bendra organizmo fizinė būklė ir sveikata, koreguojama laikysena, išmokstama taisyklingai ir saugiai atlikti pratimus.
Kaip teigia treneris Valerijus, treniruočių rezultatus žmonės nori matyti labai greitai ir dažnai klausia, per kiek laiko galima numesti nepageidaujamą svorį ir kaip tai padaryti greičiau, kaip užsiauginti raumenų ir t.t. Kad kūnas apsiprastų su krūviu, reikia sportuoti maždaug mėnesį, o rezultatai pradeda matytis po trijų menesių. Dažnai žmogus sportą laiko kančia, dar vienu darbu, o ne malonumu. Iš pradžių reikia pakeisti požiūrį į sportą, jis turi tapti gyvenimo dalimi.
Treneris Valerijus įsitikinęs, kad niekada nevėlu pradėti sportuoti, o link savo tikslo geriausiai eiti mažais žingsneliais, nes sportas yra nenutrūkstamas procesas. Norint pasiekti rezultatus ir jaustis laimingu, iš pradžių reikia išsikelti realų ir įgyvendinamą tikslą. Pasiekus vieną mažą tikslą, išsikelti didesnį ir t.t. Geras savęs paskatinimas - puiki motyvacija pasiekti savo tikslą. Taigi, reikėtų rinktis sau artimus paskatinimus. Tai gali būti sportuojančių žmonių nuotraukos internete, naujas maudymosi kostiumėlis, masažas ir pan. Vien ateidami į sporto klubą, žmonės padaro jau pusę darbo. Taigi, svarbu nusiteikti ir pasiryžti ateiti, o asmeninis treneris pasirūpins, kad žmogus norėtų sportuoti toliau, bei suteiks reikiamų žinių.
Valerijaus įsitikinimu, asmeninis treneris kartu yra ir sportuojančiojo psichologas. Pažinęs žmogų ir turėdamas reikiamą informaciją, treneris gali tinkamai jį motyvuoti, nes žino, ko būtent jam reikia, bei priverčia jį išgirsti. Kaip teigia Valerijus, asmeniniai treneriai duoda instrukciją, ką žmogus turi žinoti apie save: „Šiuolaikinis žmogus žino, kas yra nuosavame kompiuteryje, telefone, automobilyje, tačiau pats save naudoja ne pagal instrukciją. Asmeninis treneris padeda tą instrukciją tinkamai perskaityti ir ja vadovautis”.
Visi puikiai žinome, kad norint greičiau pamatyti kūno pokyčius ir pagerinti sveikatos būklę, turime maitintis taisyklingai. Dažnai pasitaiko, kad žmogus sportuoja, valgo sveiką maistą, bet jam niekaip nepavyksta pasiekti norimų kūno formų. Asmeninis treneris padeda ne tik sportuoti, bet ir sureguliuoti mitybą: jos režimą, maisto produktų derinimą, jų vartojimo laiką, suteikia kitų būtinų žinių. Taip pat atsižvelgiama į žmogaus asmenines bėdas: emocines, virškinimo problemas, alergijas, hormonų veiklos sutrikimus ir t.t. Asmeninis treneris taip pat padeda susidoroti su įvairiomis silpnybėmis, suteikia palaikymą ir tinkamai motyvuoja. Itin svarbu suvokti, kas yra alkis ir persivalgymas, kaip ir kada vartoti angliavandenius, kaip mūsų kūną veikia alkoholis, cukrus… Asmeninis treneris Valerijus remiasi senovės kinų patarle: „Ieškok visų savo ligų ant savo lėkštės dugno”.
Daugelis žmonių prieš pradėdami sportuoti nežino, ką pasirinkti. Sporto klubai pilni įvairių programų bei užsiėmimų, tačiau kiekvienam pradedančiąjam svarbu atrasti sau tinkamą treniruočių tipą ir režimą. Be to, tinkamai pasirinktas režimas neleidžia pervargti ir prarasti motyvacijos. Treneris Valerijus pasakoja apie užsiėmimų įvairovę sporto klube „Viva gym“: „Žmogus dažnai turi savo tikslą, bet nežino kaip jį pasiekti. Be to, labai svarbu išsiaiškinti, koks sportas žmogui teikia didžiausią malonumą. Tam, kad pakeistum savo kūną, pirmiau turi pakeisti savo mąstymą.
Įsigijote sporto klubo narystę ir nežinote, ką daryti toliau? Duris į sporto pasaulį jums atvers patyręs specialistas. Asmeninis treneris - tai žmogus, kuris žino, kaip tinkamai suplanuoti treniruotę, kad pasiekti geriausių rezultatų. Be to, treneriai gali padėti sudaryti jums teisingą mitybos režimą ir taip pasiekti dar geresnių sporto rezultatų. Jis gali parinkti ir sudaryti pilną meniu, kuriame bus pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių - visko, ko reikia jūsų organizmui. Šis žmogus padės jums išsikelti tikslus ir dirbti taip, kad juos tikrai pasiektumėte. Dėl šios priežasties, geriau pradėti lankyti sporto salę pasitelkiant profesionalo pagalbą, kuris įspės apie tipiškas pradedančiųjų klaidas ir pasakys, kaip sportuoti saugiai ir efektyviai. Treneris supras, ką jūs sugebate, ir padės pasiekti norimų rezultatų. Visos treniruotės metu treneris stebi jūsų techniką, tuo pačiu ją koreguodamas ir pritaikydamas asmeniškai jums, kad pratimai būtų atlikti teisingai bei padėtų pasiekti maksimalių rezultatų. Be to, treneris reikalingas tam, kad išvengti traumų sporto salėje. Dažnai pradedantys sportininkai, treniruodamiesi sporto salėje be pagalbos ir neturint pakankamai žinių, patys susižaloja, susimuša, ką nors išsinarina ir pasitempia, o visos šios traumos tikrai neturi teigiamos įtakos jūsų sveikatai. Todėl jums reikia trenerio, bent jau tam, kad būtų užtikrintas saugus procesas.
Pratimų įvairovė ir vis kitaip strategija kiekvienos treniruotės metu padės išlaikyti susidomėjimą treniruotėmis. Kitas privalumas yra tas, kad raumenys nesustoja augti. Jie nepripranta prie tų pačių pratimų, todėl augimo procesas nesulėtėja. Darbas pagal individualią programą. Jūsų treneris ją parengs už jus, atsižvelgdamas į svarbius veiksnius. Tokius kaip amžius ir fizinė būklė, sporto patirtis praeityje bei rezultatas, kurio jūs tikitės. Maksimalus efektyvumas. Saugumas. Beveik visos sporto salėje patiriamos traumos atsiranda dėl to, kad nesilaikoma naudojimosi taisyklių arba sportininkai be reikalo save perkrauna. Motyvacija ir disciplina. Su treneriu nepavyks praleisti užsiėmimo dėl to, kad tiesiog tingite: jis griežtai kontroliuos tiek lankomumą, tiek darbą sporto salėje. O ir pačių treniruočių metu taip pat neverta tikėtis jokių nuolaidų. Geras treneris yra reiklus ir griežtas. Teisingos mitybos patarimai. Sportininko mityba yra ne mažiau svarbi nei treniruotės, taigi gausite vertingų patarimų ir mitybos klausimais. Palaikymas. Išsilavinimas ir kvalifikacija. Sertifikuoti specialistai turi daug žinių, kurias įgijo per savo išsilavinimą ir darbo patirtį. Požiūris į klientus. Prieš treniruotę jis turėtų išsiaiškinti jūsų fizinę būklę, kurios pagrindu bus sudaromas sporto planas. Fizinė forma. Atsiliepimai. Renkantis trenerį svarbu ne tik jo asmeniniai rodikliai, bet ir klientų atsiliepimai. Bendravimo įgūdžiai. Šis veiksnys yra ne mažiau svarbus, nes asmeninis treneris turėtų tapti ne tik jūsų mentoriumi, bet ir draugu. Šis žmogus turi būti jums pavyzdys. Savo pavyzdžiu jis turi motyvuoti sportui ir siekti užsibrėžtų tikslų. Jis pasakys, kurie metodai veikia ir kokių klaidų reikia vengti.
