Saulės elektrinės tampa vis populiaresniu energijos šaltiniu dėl jų tvarumo, ekologinės naudos ir ekonominio efektyvumo. Daugiau žmonių ir įmonių renkasi šią technologiją siekdami sumažinti savo anglies pėdsaką ir tapti energetiškai nepriklausomais.
Saulės elektrinės veikia konvertuodamos saulės šviesą į elektros energiją. Fotovoltinės saulės elektrinės yra dažniausiai naudojamos ir efektyviausios. Jos naudoja saulės modulius, kurie paverčia saulės šviesą tiesiogiai į elektros energiją. Saulės šiluminės elektrinės naudoja saulės šviesą šildyti skystį, kuris vėliau naudojamas gaminti garą ir sukti turbiną, gaminant elektros energiją.
Augant energijos poreikiui, visame pasaulyje atsiranda naujų gamybos būdų. Pastarųjų įvykių Artimuosiuose Rytuose fone dar labiau išryškėjo būtinybė mažinti priklausomybę nuo naftos ir anglies. Atsinaujinančios energetikos gamyba Europoje tapo dominuojančia jėga, o saulės energija jau yra antras svarbiausias pirminis elektros šaltinis Europos Sąjungoje. Naujausi geopolitiniai sukrėtimai dar kartą priminė, kokia pažeidžiama gali būti sistema, kai ji priklausoma nuo iškastinio kuro. Praėjusiais metais investicijos į atsinaujinančią energetiką pasiekė 2 trln. JAV dolerių ribą, todėl akivaizdu, kad pasaulis pasirengęs skirti didžiules lėšas ir laiką šiam sektoriui plėtoti.
Dauguma valstybių įsipareigojo energijos transformacijai 2015 m. Paryžiaus susitarimu. Šis sprendimas apibūdinamas kaip naujo tipo „saulės baterija“. Jo pagrindas - vandenyje tirpus kopolimeras, veikiantis kaip neįprastas saulės elemento ir energijos kaupiklio derinys. Veikiant saulės šviesai, sistema sugeria energiją ir kaupia elektronus. Vėliau sukaupta energija išgaunama pasitelkiant rūgštį ir vandenilio išsiskyrimo katalizatorių. Toks metodas gali būti reikšmingas siekiant priartėti prie energetikos modelio, kuriame švari energija ne tik pagaminama, bet ir patogiai sukaupiama bei paverčiama universalesne forma.
„SolarReserve“ – koncentruotos saulės energijos technologijos animacija
Daiktas, vairuotojų vadinamas tiesiog turbina, yra neatskiriama šiuolaikinio dyzelinio variklio dalis. Iš tikrųjų jį reikėtų vadinti turbokompresoriumi, nes šis agregatas susideda iš dviejų dalių: dujų turbinos ir kompresoriaus, sujungtų į vieną agregatą. Dujų turbinoje išmetamųjų dujų, išstumtų iš variklio cilindrų, energija paverčiama mechanine energija, ir per abi dalis jungiantį velenėlį perduodama kompresoriui, kuris suslegia tiekiamą į variklį orą. Kokia iš viso to nauda? Kas važinėjo senesniais dyzeliniais automobiliais be turbokompresoriaus ir persėdo į šiuolaikinį turbodyzelinį, pasakys: dinamiškesnis nei benzininis, galingas, o degalų sunaudoja trečdaliu mažiau nei benzininis, taigi rezultatas - didesnė galia ir ekonomiškumas. Bet svarbiausia - ekologija, nors paprastas vairuotojas dažnai į tai nekreipia dėmesio. Dėl to, kad variklis dirba su didesniu oro pertekliumi, degalai labiau sudega, geriau išnaudojama jų cheminė energija. Be to, dalis su išmetamosiomis dujomis išeinančios energijos grąžinama į variklį kaip suslėgtas oras, o pro išmetamąjį vamzdį išeinančiose dujose, palyginti su benzininiu varikliu, yra labai mažai tokių teršalų kaip anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai (CH). Jei mažesnės degalų sąnaudos, vadinasi, mažiau į aplinką išmetama anglies dioksido (CO2) ir šilumos.
Naujos kartos turbokompresorių rotoriai sukasi iki 220.000 aps/min. Prie vidutinių variklio apsisukimų, vidutinio dydžio turbokompresorius gali prapompuoti 3,7 kubinio metro oro per minutę. Jau daugelį metų turbokompresorių gamintojai konkuruoja tarpusavyje bei tobulina turbokompresorius. Pagrindinis turbokompresoriaus minusas - „turbo duobė”. „Turbo duobė” (turbo lag) - tai laikas, per kurį turbokompresorius sukelia darbinį slėgį slėgiminėje sistemoje. Yra manoma, kad turbokompresorius įsijungia prie tam tikrų apsisukimų, pvz. 1500,2200 aps/min, tuo tarpu iš tikrųjų turbokompresoriaus ašis pradeda suktis tik užvedus variklį, bet dėl ašies bei rotorių inercijos turbokompresorius sukelia slėgį sistemoje vėliau nei jūs paspaudžiate akseleratoriaus pedalą. Vairuojant tokį automobilį reikia šiek tiek įgūdžių norint aplenkti kitą automobilį arba greičiau prašokti per sankryžą. Norėdami sumažinti šią „turbo duobę”, gamintojai sukūrė kintamos geometrijos turbokompresorius. Kintamos geometrijos pagalba padidinamas išmetimo dujų greitis, taip turbokompresoriaus ašis greičiau išsisuka ir sukelia slėgį sistemoje. Variklio sukimo momentas padidėja bei kylant variklio apsisukimamas sukimo momentas tolygiau kyla. Kol kas kintamos geometrijos turbokompresoriai montuojami (serijinėje gamyboje) tik dyzeliniuose automobiliuose. Benzininiuose automobiliuose išmetimo dujų temperatūra didesnė nei dyzeliniuose, dėl šios priežasties mažėja kintamos geometrijos ilgaamžiškumas.
Tačiau, kad jos veiktų sklandžiai, svarbu tinkamai jomis pasirūpinti. Kaip ir kitos automobilių dalys, turbokompresoriai dažniausiai genda dėl kelių būdingesnių priežasčių. Maždaug 70 procentų turbokompresoriaus gedimų būna dėl nekokybiškos alyvos ir jos filtrų, per reto alyvos keitimo, kitų tepimo sistemos problemų. 20 procentų sugenda, kai koks nors kietas ar minkštas daiktas patenka į turbokompresorių, nes nesandaraus oro filtras arba vamzdynas. 10 procentų gedimų būna dėl leistinų sūkių viršijimo arba dėl kitų priežasčių. Dėl seno ar netinkamo tepalo turbinos velenėlis gali perkaisti ir sugesti. Netinkamų tepalų arba ne laiku juos keičiant. Pažeisto ašelės metalo blogai aušinant. Korpuso įtrūkimo jam susidėvėjus ar atsiradus svetimkūniui. Dėl to gali būti didesnės alyvos sąnaudos, gali atsirasti alyvos nuotėkio pėdsakų. Pažeistos šaltos pusės sparnuotės. Kadangi turbokompresoriaus sparnuotės sukasi labai dideliais sūkiais (dažnai virš 100 tūkst. apsisukimų per minutę), todėl kiekvienas svetimkūnis turbinos viduje padaro labai daug žalos. To pavyzdžiu gali tapti pažeistas oro filtras, kuris praleidžia mechanines oro priemaišas (smėlio dulkes, mažus akmenukus). Turbiną taip pat gali sugadinti oro tiekimo sistemoje aplaidesnių meistrų palikti varžtai ar veržlės -jie varikliui dirbant atskrieja į turbinos šaltos dalies sparnuotę ir ją pažeidžia. Dyzelinių variklių turbinoms kenkia ir prastos kokybės kuras. Dyzeline esančios kenksmingos sudegusios atskrieja ir prilimpa prie turbinos sienelių. Gali padidėti kuro sąnaudos ir pačių dujų nuodingumas. Šie gedimai gali atsirasti netinkamai naudojant turbiną, dėl paties vairuotojo kaltės. Jei turbinai neleidžiama tinkamai sustoti (iš karto užgesinamas variklis), ji gali greičiau susidėvėti ir tai gali paveikti jos dalis. Vairuotojui staigiai stabdant taip pat galima turbokompresorių sugadinti, mat jis nespėja sustoti po akseleravimo.
Kad turbokompresorius veiktų patikimai, labai svarbi ir tinkama variklio priežiūra: turi būti reguliariai keičiama alyva, filtrai (alyvos ir oro). Jei pastebėjote, kad automobilio galingumas mažėja, paspaudus akseleratoriaus pedalą turbina įsijungia po ilgokos pauzės, gali būti, kad Jums reikalingas turbokompresorių remontas.
Jei staiga automobilis liovėsi „traukęs“, iš išmetimo vamzdžio ėmė virsti balti, mėlyni ar pilki dūmai, pradėjo varvėti alyva, atsirado cypiantys garsai spaudžiant akceleratorių - didelė tikimybė, kad sugedo turbokompresorius. Tokiu atveju geriausia kreiptis į servisą, kurio specializacija - variklių ir turbokompresorių remontas. Šios srities specialistų konsultacija labai svarbi, nes tai gali būti ir ne turbokompresoriaus gedimas. Be to, kad nustatytum gedimą, jį pašalintum, reikia tam tikros kvalifikacijos ir specifinių žinių.
Taigi prieš remontą būtina įsitikinti, ar turbokompresorius tikrai sugedęs. O tai galima padaryti tik nuėmus turbokompresorių nuo transporto priemonės. Visų pirma atskiriama nuimto turbokompresoriaus šerdis. Šis procesas atrodo labai paprastas - atsuki keletą varžtų, ir turbokompresoriaus šerdis išimta. Iš tikrųjų nėra taip lengva, nes turbokompresorius sugenda dažniausiai ne naujų mašinų, o jau gerokai pavažinėtų. Aukšta temperatūra ir drėgmė tuos kelis varžtus paverčia surūdijusio metalo gabalėliais, taigi jie dažnai lūžta - tada juos reikia išgręžti ir pakeisti naujais. Antroji procedūra - plovimas. Nuplaunamos visos turbokompresoriaus detalės, taip pat ir turbokompresoriaus šerdis. Susikoksavusi šerdis prieš tai mirkoma žibale, kad ištirptų visi nešvarumai ir dervos, dėl kurių matavimo rezultatai gali būti neteisingi. Be to, vizualiai nustatoma, ar nėra mechaninių pažeidimų. Tada matuojamas turbokompresoriaus radialinis ir išilginis išdilimas. Jeigu abu parametrai neviršija ribų, tikrinamas tepalo laidumas. Tam naudojamas specialus stendas (tepalo slėgis - 4,5 baro, tepalo temperatūra - 70-90 laipsnių), papildytas priedu, matuojančiu tepalo debitą turbokompresoriui tepti. Šiuo stendu galima tikrinti visokius turbokompresorius - nuo labai mažų lengvųjų automobilių iki didelių sunkvežimių, traktorių, miško mašinų ir kitų. Tikrinama 15-20 minučių - tiek visiškai pakanka įsitikinti, kad turbokompresorius „neleidžia“ tepalo tiek iš turbinos, tiek iš kompresoriaus. Tikrinant matuojamas atskirai kiekvienos plokštumos disbalansas. Jeigu kyla kokių nors neaiškumų dėl padidėjusio turbokompresoriaus disbalanso, šerdis montuojama specialiame stende ir disbalansas nustatomas esant visiems sūkiams.
Turbinos velenas lūžta dėl kelių priežasčių. Tai gali būti kas nors „išspjauta“ iš pačio variklio išmetimo sistemos. Kadangi smūgis dažnai būna toks stiprus, kad sulaužo itin kietus turbinos sparnelius, velenas taip pat lūžta. Kartais būna, kad prie oro srauto matuoklės esantis tinklelis atitrūksta ir jo metalinės skeveldros lekia tiesiai į turbokompresorių. Tai taip pat viena iš priežasčių. Turbinos sparneliai irgi sugenda dėl tam tikrų priežasčių. Dažnai turbinos sparnelius sugadina dingęs turbinos balansas. Įsivaizduokite visaip besimakaluojančią turbinos ašį ir atminkite, kad sparneliai yra labai arti kriauklės. Todėl ir menkiausias nuokrypis gali lemti, kad šios dvi dalys susiliestų. Pats dažniausias, tačiau ir paprasčiausias turbinos gedimas - dingusi automobilio trauka. Vieną dieną važiuojant 120 kilometrų per valandą greičiu greičio pedalas ima ir nebeveikia. Vienas iš tokių automobilio gedimų - turbokompresoriaus gedimas. Ir jis susijęs su tokiu reiškiniu, kai turbina perpučia. O tai įvyksta dėl turbinos geometrijos gedimo. Ir čia mažų mažiausiai, ką galima daryti, - ją valyti. Tai dažnai padeda, tačiau visada geriau ją pakeisti nauja arba remontuojant turbiną pakeisti jos dalis.
Nuvykus į autoservisą, pirmiausia bus atlikta turbinos diagnostika: specialistai patikrins, ar jūsų turbina sugedo. Kartu bus patikrintas ir variklis, mat dėl sugedusio ar prastai veikiančio variklio gali sugesti ir turbina. Tada - sugedusios dalys pakeistos, o visa turbina išplauta. Į turbiną sudėtos naujos dalys, o turbokompresorius vėl įstatytas į transporto priemonę. Grąžinant pataisytą transporto priemonę, Jums bus papasakota, kokių priemonių galite imtis, kad išvengtumėte turbokompresoriaus gedimų ateityje. UAB „Šalvis“ specialistai patikrins jūsų transporto priemonę ir nuspręs, ar jums reikalingas turbokompresorių remontas. Kita vertus, tai nereikalingos išlaidos, jų įmanoma išvengti tinkamai prižiūrint turbokompresorių.
