Bauda - tai valstybės prievartos priemonė, kurią sudaro tam tikros pinigų sumos išieškojimas iš asmens, kalto dėl teisės pažeidimo.
Už teisės normos pažeidimą taikoma bauda gali būti skirtingų rūšių priklausomai nuo pažeistos teisės šakos. Pavyzdžiui, už baudžiamosios teisės normos pažeidimą skiriama bauda yra viena iš baudžiamųjų bausmių. Už administracinės teisės pažeidimą - viena iš administracinės prievartos priemonių, o už civilinės teisės pažeidimą - viena iš prievolių užtikrinimo priemonių.
Baudą, kaip bausmės rūšį, skiria teismas.
Baudų samprata ir taikymas skirtingose teisinėse sistemose
Istoriškai bauda kaip piniginė sankcija už teisės pažeidimą yra žinoma nuo seniausių laikų. Lietuvos Statute (1529 m.) jau buvo skyriai, apibrėžiantys pinigines baudas už žemvaldžių nusikaltimus paprastų žmonių atžvilgiu. Rusijos imperijos valdymo laikais bauda buvo praktikuojama tiek kaip pagrindinė, tiek kaip papildomoji bausmė.
Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 m. buvo taikomos 1903 m. Rusijos Baudžiamajame statute nustatytos baudos. 1924 m. buvo numatyta, kad taikos teisėjo skiriama bauda negali viršyti 2500 Lt, o apygardos teismo - 25 000 Lt. Karo padėties metu administracine tvarka už privalomų įsakymų nesilaikymą karo komendantas galėjo skirti baudą iki 5000 Lt.
Sovietinės okupacijos metais baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydį nustatydavo įstatymas, o kaip papildomosios - teismas. Teismas galėjo baudą pakeisti pataisos darbais be laisvės atėmimo (už 10 rublių baudą - 1 mėnesio pataisos darbų, bet ne daugiau kaip 1 metai).
Vakarų Europos valstybių baudžiamieji įstatymai dažnai numato baudą tik kaip pagrindinę bausmę. Teismų praktikoje ji sudaro didelę dalį visų paskirtų bausmių. Pavyzdžiui, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje baudos dydis gali priklausyti nuo kaltininko dienos pajamų. Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose baudos dydis dažnai yra pastovi pinigų suma, nustatoma atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, baudžiamieji įstatymai leidžia baudą pakeisti laisvės atėmimu ir atvirkščiai (nuo 14 iki 90 dienų).
Daugelyje Vakarų Europos šalių bauda praktikuojama ir kaip administracinės prievartos priemonė.
Baudų nustatymas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (2000 m.) numato baudą kaip vieną iš bausmių rūšių, kuri skaičiuojama pagal minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžius.
Baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnį:
- Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
- Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
- Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų dydžio bauda.
- Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
- Už tam tikras nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
- Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Baudos pakeitimas ir išieškojimas
Jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtos baudos, teismas, nuteistajam sutikus, ją gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jei asmuo vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių jos išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu.
Taip pat, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.