Nors lava yra itin karšta, jos temperatūra ne visada pakankama, kad išlydytų automobilių ratlankius. Tačiau tai nereiškia, kad automobiliai, patekę į lavos srautą, lieka nepaliesti. Neretai po ugnikalnių išsiveržimų matome apdegusius automobilių kėbulus ir netgi automobilių ratlankius, kurie, nors ir deformuoti, bet ne išsilydę.
Lava susideda iš išsilydžiusių uolienų, kurių sudėtis ir temperatūra gali skirtis. Įprastai jos temperatūra svyruoja nuo 700 iki 1200 °C. Net pati karščiausia bazaltinė lava negali išlydyti automobilių detalių, pagamintų iš plieno ar jo lydinių. Nerūdijančio plieno lydymosi temperatūra prasideda nuo maždaug 1510 °C, o paprasto plieno - nuo 1425 °C. Grynos geležies lydymosi temperatūra yra šiek tiek žemesnė, apie 1200 °C, tačiau net ir ji gali atlaikyti lavos karštį, jei lava nėra itin karšta ir nutolusi nuo išsiveržimo židinio.
Tačiau situacija kardinaliai keičiasi, kai kalbame apie aliuminio lydinius, iš kurių dažnai gaminami lengvojo lydinio ratlankiai. Aliuminio lydiniai pradeda lydytis jau nuo 463-671 °C temperatūros. Būtent dėl šios priežasties automobiliai, kurie atsiduria miško gaisrų kelyje, dažnai netenka ratlankių. Magnio lydinių lydymosi temperatūra dar žemesnė - 349-649 °C. Tai paaiškina, kodėl po ugnikalnio išsiveržimo automobilių detalės dar gali būti atpažįstamos, tačiau ratlankių jau tenka ieškoti.

Svarbu paminėti, kad lavos poveikis priklauso nuo jos karščio, tekėjimo greičio ir atstumo nuo išsiveržimo židinio. Kai kurie kelio ženklai ar automobilių numeriai gali išgyventi net ir lavos srautą. Tačiau net ir nepasiekę lydymosi temperatūros, lavos apdeginti daiktai bus neatpažįstami, o automobiliai greičiausiai sudegs.
Ratlankių svarba ir tipai
Ratlankiai yra neatsiejama automobilio dalis, užtikrinanti stabilumą, dinamiką, vairavimo, stabdymo bei važiavimo komfortą. Jie taip pat lemia padangų ir pakabos tipą bei automobilio estetinį vaizdą. Kiekvienai automobilių markei keliami skirtingi reikalavimai ratlankių dydžiui, skersmeniui, plotui, tvirtinimo skylių skaičiui ir išdėstymui, centrinės skylės diametrui bei ratlankio išnešimui (ofsetui).
Gamybos būdas ir medžiaga lemia ratlankių svorį, o tai tiesiogiai veikia automobilio ekonomiškumą ir dinamiką. Pirkėjai taip pat gali rinktis įvairias ratlankių spalvas, priderindami jas prie automobilio dizaino.
Renkantis ratlankius, svarbiausi parametrai yra:
- Veržlių arba varžtų modelis: veržlių skaičius ir atstumas tarp jų turi sutapti su tvirtinimo vietomis ant ašies.
- Centrinės angos dydis: turi būti lygus arba didesnis nei ašies stebulės diametras. Didėles angas galima sumažinti naudojant centravimo žiedus.
- Poslinkis (ET, išnešimas): priklauso nuo automobilio markės ir svarbus jo gebėjimui važiuoti įvairiu gruntu.

Pagal gamybos būdą skiriami trys pagrindiniai ratlankių tipai:
- Plieniniai ratlankiai: pigūs, atsparūs mechaniniam poveikiui, bet sunkesni. Didesnis svoris gali apsunkinti stabdymą, padidinti kuro sąnaudas ir techninės priemonės dalių nusidėvėjimą. Tačiau žiemą didesnis svoris lemia geresnį padangų sukibimą su sniegu.
- Lieti ratlankiai: gaminami iš aliuminio, jie yra lengvesni, todėl mažina automobilio svorį, taupo kurą ir mažiau apkrauna automobilio dalis. Geresnis valdymas, mažesnė pakabos apkrova, geresnis stabdžių aušinimas ir estetiškesnė išvaizda - pagrindiniai lietų ratlankių privalumai. Tačiau jie yra brangesni ir mažiau atsparūs mechaniniam poveikiui nei plieniniai.
- Surenkamieji ratlankiai: dažnai gaminami iš aliuminio, bet atskiros jų dalys gaminamos skirtingais būdais.
Ratlankių priežiūra ir pasirinkimas
Tinkama ratlankių priežiūra yra itin svarbi, ypač jei jie yra poliruoti (diamond cut). Tokie paviršiai yra jautresni druskoms, cheminiam ir mechaniniam poveikiui, todėl gali oksiduotis ir prarasti pirminę išvaizdą. Automobilių plovyklos turėtų naudoti saugius, nerūgštinius plovimo chemikalus. Rekomenduojama nenaudoti agresyvių medžiagų ir ilgai nelaikyti užpurkštų putų ant ratlankių. Apsauginės dangos gali padėti apsaugoti nuo purvo ir druskų prilipimo, tačiau jas reikia reguliariai atnaujinti.
Žiemą, prieš paliekant automobilį garaže, ratlankius būtina nuplauti, kad išvengtumėte korozijos. Jei ratlankis deformavosi nuo smūgio į duobę, jį dažniausiai galima išlyginti, tačiau stipresnis kontaktas gali jį sutraiškyti. Virinti ratlankiai gali būti parduodami toliau eksploatuoti, tačiau jų saugumas ir tinkamumas techninei apžiūrai gali būti abejotinas.
Renkantis ratlankius, svarbu atsižvelgti į automobilio markę, modelį, technines specifikacijas ir asmeninius poreikius. Nors nauji ratlankiai garantuoja kokybę, naudoti ratlankiai gali būti pigesnis pasirinkimas, tačiau reikalauja atidesnio patikrinimo dėl galimų pažeidimų. Akcijos, išpardavimai ir internetinės parduotuvės gali padėti sutaupyti įsigyjant naujus ratlankius.
Lietuviai dažniausiai renkasi klasikinės spalvos ratlankius - sidabro arba juodus. Tačiau vis populiaresni tampa kelių spalvų deriniai, pavyzdžiui, metalo spalvos išorė ir juodas vidus. Nors ratlankiai sudaro apie 25% automobilio išvaizdos, jie gali lemti kur kas daugiau, todėl svarbu pasirinkti tinkamus, kokybiškus ir estetiškus ratlankius.

Galima apibendrinti, kad ratlankiai yra svarbi estetinė ir techninė automobilio dalis. Nors lava gali deformuoti ar net išlydyti kai kuriuos ratlankių tipus, svarbu suprasti, kad jie atlieka kritinę funkciją automobilio saugumui ir valdymui. Tinkamas ratlankių pasirinkimas, priežiūra ir supratimas apie jų savybes užtikrins saugesnę ir malonesnę kelionę.
tags: #ar #tiesina #lietus #ratlankius