Transporto priemonės užvedimas yra pirmasis žingsnis prieš pradedant kelionę. Tačiau, ar šis veiksmas yra prilyginamas vairavimui, ypač kalbant apie neblaivius asmenis ir autonominius automobilius, yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis detalaus teisės aktų ir technologijų analizės.
Autonominių automobilių specifika ir teisinis reglamentavimas
Sparčiai tobulėjant automobilių technologijoms, atsiranda naujos transporto priemonės rūšys, tokios kaip autonominiai automobiliai. Šios naujovės kelia iššūkius galiojantiems įstatymams ir reikalauja naujų teisinių normų sukūrimo. Autonominis automobilis - tai transporto priemonė, kuri gali savarankiškai judėti ir atlikti vairavimo funkcijas be žmogaus įsikišimo. Šiuo metu pasaulyje apie 263 kompanijos siekia sukurti arba prisidėti prie pilnai autonominio automobilio kūrimo, o gatvėse jau galima sutikti ne tik bandomuosius, bet ir visuomenės naudojamus autonominius automobilius.
Tačiau, prieš paleidžiant šio tipo automobilį į rinką, turi būti pakeisti galiojantys arba sukurti nauji įstatymai, kurie reguliuotų autonominio automobilio naudojimą. Nors autonominis automobilis yra sulaukęs didelio susidomėjimo, tik nedidelė dauguma valstybių yra reglamentavusi autonominio automobilio naudojimą, kadangi šio tipo automobilis prieštarauja iki šiol susiformavusiai paprasto automobilio sąvokai bei esminiams principams.
Kalbant apie neblaivaus asmens teisę valdyti autonominį automobilį, autorius problemą nagrinėja tik pilnai autonominio automobilio kontekste. Nagrinėjant autonominių automobilių vystymosi eigą bei prognozes, nustatyta, kad neblaiviam asmeniui Jungtinės Amerikos Valstijos įstatymai nedraudžia valdyti autonominio automobilio, o Europos Sąjunga, dėl įstatymų nebuvimo - draudžia.
Siekiant reglamentuoti neblaivaus asmens teisę valdyti autonominį automobilį, turi būti nustatyta šio tipo automobilio vairuotojo sąvoka. Dėl precedento nebuvimo, vos kelios valstybės yra reglamentavusios šio tipo automobilio vairuotojo sąvoką ir vairuotojo pareigas. Viena iš jų yra Jungtinės Amerikos Valstijos (Toliau - JAV). Kalifornijos valstijoje nustatyta, kad asmuo, sėdintis už autonominio automobilio vairo, yra laikomas operatoriumi. Tuo tarpu Nevados valstija reglamentuoja, kad operatorius yra asmuo, kuris įjungia automobilį.
Nesutarimas matomas ir tarp mokslininkų. Ian J. Faulks yra nurodęs, kad paruošiamieji veiksmai, kaip automobilio užvedimas, koordinačių įvedimas, yra automobilio valdymas. Remiantis Ian J. Faulks teiginiu, automobilio vairuotojas yra žmogus, kadangi jis turi atlikti paruošiamuosius veiksmus. Tuo tarpu Paul Hemmersbaugh, Nacionalinės kelių saugaus eismo administracijos vadovo teigimu, „Google“ autonominio automobilio sistema bus traktuojama kaip vairuotojas, nors ir automobilyje sėdės kiti žmonės. Teismų praktikos stoka lemia skirtingą autonominio automobilio vairuotojo teisių interpretavimą, o dėl specifinių autonominio automobilio savybių, rinkoje nėra alternatyvos, kad būtų galima taikyti jau galiojančias normas.
Iš pirmo žvilgsnio gali kilti klausimas, kodėl autonominių automobilių vairuotojams negalima taikyti šiuo metu galiojančių įstatymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad riba tarp autonominio automobilio naudojimo ir valdymo nėra nustatyta. Todėl nėra aišku, kas yra autonominio automobilio vairuotojas. Kad neliktų abejonių dėl problemos aktualumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neblaivus asmuo, kuris viršija leistiną kraujyje alkoholio kiekį, vairuodamas automobilį kelia pavojų visuomeniniam interesui. Sulėtėjusi reakcija gali pakenkti ne tik pačiam vairuotojui, kitiems eismo dalyviams, bet ir praeiviams.
Alkoholio poveikis ir rūpestingumo pareiga
Alkoholio poveikis transporto priemonės valdytojo rūpestingumo pareigos vykdymui yra reikšmingas. Nustatyta, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis trukdo vairuotojo rūpestingumo pareigos vykdymui. Alkoholio apribojimo vairuotojams teisinį reglamentavimą analizavo remiantis Lietuvos bei užsienio valstybių įstatymais.
Neblaivaus vairuotojo sukeliamos avarijos išlieka aktuali problema visame pasaulyje. Valstybės, siekdamos išspręsti šią problemą, yra nustačiusios vairuotojui maksimalų leistiną alkoholio kiekį kraujyje. Autonominio automobilio paleidimas į rinką lemptų minėto įstatymo neefektyvumą, kadangi šio tipo automobilio vairuotojas nėra atsakingas už autonominio automobilio valdymą.
Leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.
Automobilio užvedimo problemos šaltuoju metų laiku
Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug trečdaliu. Dažniausiai (apie 80 procentų) ši problema ištinka žmones, kurie turi automobilius su dyzeliniais varikliais. Kad dyzelinis variklis šaltuoju periodu užsivestų, reikia, kad į variklio cilindrus patektų šiltas dyzelinas ir kad gerai suktų starteris.
Dyzeliniuose varikliuose kuras dažniausiai pašildomas kaitinamosiomis žvakėmis, kurios variklio cilindruose įkaista iki baltumo. Todėl šiam procesui reikia daug energijos - tai yra labai gero akumuliatoriaus. Nors akumuliatorius yra labai geras, tai dar nereiškia, kad „sušalusį“ automobilį pavyks užvesti. Labai svarbios yra variklio kaitinamosios žvakės, kurios pašildo dyzeliną. Gana dažnai jos perdega ir nebegali tinkamai pašildyti kuro.
Be to, labai svarbu yra ir tai, koks dyzelinas - vasarinis ar žieminis yra naudojamas. Vasariniame dyzeline yra daug parafinų, kurie, esant žemai temperatūrai, kurą padaro tirštą kaip kisielius ir šis nepraeina pro kuro filtrą. Visų šitų problemų automobiliai su benzininiais varikliais nepatiria. Automobiliai su dujine įranga dažniausiai užsikuria benzinu ir tik pašilus varikliui persijungia į dujas.
Naujesniuose dyzeliniuose automobiliuose vietoj variklio kaitinamųjų žvakių yra įrengtos modernesnės sistemos, kurios palengvina variklio užvedimą šaltuoju metu. Tačiau visiškai šios problemos neišsprendžia. Tarkime, senesnis automobilis su tvarkingomis variklio kaitinamosiomis žvakėmis, geru akumuliatoriumi ir tinkamu kuru puikiai užsiveda net oro temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių šalčio.
Be to, šaltuoju metu daugiausia problemų su užvedimu būna dėl silpno akumuliatoriaus. Akumuliatoriai vidutiniškai kainuoja apie 200 litų ir tarnauja apie ketverius metus. Tačiau, niekas nekeičia akumuliatoriaus, kol jis veikia.
Būdai, kuriais vairuotojai bando užvesti automobilius
Bet koks priverstinis užvedimas automobiliui yra skausmingas ir dažnai turi pasekmes. Geriausias būdas apsaugoti mašiną nuo šalčio - laikyti automobilį šiltose patalpose (garažuose), jei reikia pakrauti arba pakeisti akumuliatorių, pašalinti net menkiausią priežastį, dėl ko mašina gali neužsivesti ir tik tada užkurti.
Todėl „sušalusius“ automobilius žmonės dažniausiai bando užvesti specialiais laidais, vadinamais „krokodilais“. Kai automobilio akumuliatorius yra pakraunamas nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus. Svarbu laikytis vienos taisyklės - prieš įjungiant elektros srovę, automobilio srovės „tiekėjo“ savininkas turėtų įjungti visas šviesas ir šildymą, kurie maksimaliai padidintų įtampą ir krovimo metu būtų kuo mažesnis jos svyravimas.
Kartais galima automobilį užvesti tempiant jį buksyravimo lyno pagalba. Tačiau blogoji pusė yra ta, kad „gelbėtojo“ automobilio stipriai apkraunama sankaba, kartais net pakvimpa degėsiais ir gali net „subyrėti“. Nepavykus užvesti automobilio, vairuotojas turėtų kreiptis į specialistus ar išsikviesti techninę pagalbą, kuri saugiai nugabens automobilį iki remonto dirbtuvių.
Bandymui užvesti automobilį gali sukelti variklio perrinkimą. Naujausių automatinių sistemų dėka, automobilis padeda vairuotojui parkuotis, palaikyti saugų atstumą ar net perimti valdymą kelyje. Nors šios sistemos užtikrina lengvesnį vairavimą, jos yra kontroliuojamos žmogaus. Siekiant ištobulinti esamas automatines sistemas, išpopuliarėjo autonominio automobilio idėja.
Užvedimo laidai nuo automobilio iki automobilio gali sukelti įtampos šuolius, kai jie yra atjungti, ir taip sugadinti transporto priemonės elektroniką. Automobilis-donoras dažnai užvedamas, darant prielaidą, kad jis veikia tuščiąja eiga, generatoriaus galia yra apytiksliai 50-70 proc. * Varinių kabelių skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm², aliuminio - ne mažesnis kaip 25 mm². Variniams kabeliams, kurie naudojami automobiliams su darbiniu tūriu 2 litrai ar daugiau, rekomenduojamas ne mažesnis kaip 25 mm² (40 mm² aliuminio) skerspjūvis. Dar didesniems varikliams, kurių darbinis tūris yra 3 litrai ar daugiau, reikia pasirinkti 35 mm² skerspjūvio (aliuminio 55 mm²) trumpiklius iš vario.
Atkreiptinas dėmesys: ypač ilgi kabeliai yra praktiški, jei sugedusi transporto priemonė yra nepalankioje padėtyje ir pagalbinės transporto priemonės negalima pastatyti tiesiai šalia jos, kad užpildytų tarpą.
Kai transporto priemonė dažnai užvedama ir sustoja, gali būti pažeisti keli svarbūs komponentai, o tai turi įtakos bendrai vairavimo patirčiai ir automobilio ilgaamžiškumui. Dėl dažno užvedimo ir sustojimo variklyje gali likti nesudegusio benzino, dėl kurio lengvai susidaro anglies nuosėdos. Dažnas užvedimas ir stabdymas taip pat papildomai apkrauna akumuliatorių, nes kiekvieną kartą sustojus transporto priemonė turi užsidegti iš naujo. Be to, dažnas užvedimas ir stabdymas padidina degalų sąnaudų problemas. Dažnas užvedimas ir stabdymas taip pat gali turėti įtakos uždegimo žvakėms ir degalų degimo efektyvumui, dar labiau paveikdamas bendrą automobilio veikimą.
tags: #ar #transporto #vairavimu #skaitosi #masinos #uzvedimas