Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui - kasdienybė, tačiau ne visada maloni. Neretai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors pirkimo-pardavimo metu at كانت techniškai tvarkinga.
Teisinė naudoto automobilio pirkimo pusė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, pardavėjas privalo garantuoti, kad naudotas automobilis atitinka kokybės reikalavimus, taip pat - pateikti tikslią informaciją apie jo techninę būklę. „Informaciją apie naudoto automobilio būklę privaloma atskleisti nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas jos prašo. Jeigu po automobilio įsigijimo paaiškėja, kad jame buvo paslėptų defektų, atsiranda pagrindas reikalauti sumažinti kainą, pašalinti trūkumus pardavėjo sąskaita, atlyginti remonto išlaidas ar net nutraukti sandorį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tiesa, pardavėjas taip pat gali gintis. Teisininkas kreipia dėmesį į tai, kad dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį rekomenduotina į ją įtraukti visus žinomus trūkumus, o po pirkimo - saugoti visus dokumentus, susijusius su automobilio priežiūra ir remontu. „Kuo anksčiau pirkėjas sureaguos ir turės įrodymus apie paslėptus trūkumus, tuo lengviau jam bus ginti savo teises. Todėl svarbu neuždelsti ir prireikus - kreiptis į teisininką“, - sako advokatas M. Teisė į kokybišką prekę galioja ne tik naujiems daiktams. Net ir įsigijus naudotą automobilį galimai pagrįstai tikėtis turėti tinkamą ir kokybišką automobilį.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro takoskyros tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo. Tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams (tiesa, naudotų transporto priemonių pardavėjams įstatymas numato papildomų pareigų). Sakysite, kad naudotas automobilis savo savybėmis negali būti prilygintas naujam automobiliui? Su tuo galima sutikti. Pagal teismų formuojamą praktiką, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau, jeigu naudoto daikto pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas siaurai, apimti ir tokias situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos.
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę (tiesiogiai iš pardavėjo arba lizingo sutarties pagrindu) ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Įsidėmėtina, kad pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“. Štai civilinėje byloje pirkėjui lizingo sutarties pagrindu įsigijus naudotą vilkiką ir išvažiavus į pirmąjį reisą, paaiškėjo, kad vilkiko variklis yra sugadintas ir neatitinka pardavėjo deklaruotos būklės. Pirkėjui įrodžius variklio defektus ir faktą, kad pardavėjas prieš sudarant pirkimo- pardavimo sandorį jų pirkėjui neatskleidė, teismas tenkino pirkėjo ieškinį.
Pardavėjo atsakomybė ir pirkėjo pareigos
Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Vienareikšmio atsakymo nėra. Žinoma, toks pirkinio patikrinimas įgalina išaiškinti paslėptus trūkumus, kita vertus, netgi ir neišnaudojus transporto priemonės patikrinimo autoservise galimybės, toks pirkėjo elgesys paprastai (bet ne visada, apie tai - toliau tekste) nėra laikomas dideliu pirkėjo nerūpestingumu (neatsargumu) įstatymo prasme. Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 buvo konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018), pagal kurios faktines aplinkybes, pirkėjas įsigijo dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę, o pardavėjas, prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, siūlė pirkėjui detaliai patikrinti transporto priemonę kokiame nors automobilių servise. Tačiau pirkėjas tokio pasiūlymo atsisakė, transporto priemonę apžiūrėjo ir išbandė pats.
Dažniausiai paslėpti automobilio defektai ir kaip jų išvengti
Automobilio pardavimas - tai momentas, kai kiekvienas savininkas nori kuo geriau pristatyti savo transporto priemonę. Tačiau kai kurie pardavėjai sąmoningai slepia tam tikrus defektus, kad gautų didesnę kainą ar greičiau parduotų automobilį. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai slepiamus automobilio trūkumus ir kaip pirkėjui apsisaugoti nuo nemalonių siurprizų.
1. Atsukta rida
Viena dažniausiai pasitaikančių apgavysčių - ridos korekcija. Parduodant automobilį su mažesne nei reali rida galima gauti didesnę kainą. Ypač rizikinga perkant naudotus automobilius iš užsienio ar iš neregistruotų pardavėjų.
- Patikrinkite automobilio istoriją specializuotuose portaluose įvedus VIN numerį.
- Pasidomėkite paskutinės techninės apžiūros įrašu - ten dažnai būna nurodyta rida.
- Įvertinkite saloną - nutrinti pedalai, vairas, sėdynės dažnai išduoda tikrąjį automobilio nusidėvėjimą.
2. Daužimai ir kėbulo remontas
Ne visi pardavėjai informuoja apie buvusius eismo įvykius. Dažnai automobilis būna profesionaliai suremontuotas, tačiau struktūriniai pažeidimai gali turėti įtakos saugumui ir ilgaamžiškumui.
- Apžiūrėkite kėbulo sujungimus - nelygūs tarpų tarpai, netolygūs dažai gali būti ženklas.
- Naudokitės dažų sluoksnio storio matuokliu.
- Tikrinkite VIN kodą pagal istorijos ataskaitas.
3. Variklio defektai
Alyvos deginimas, nelygus darbas šaltu oru, užvedimo problemos - viskas gali būti paslėpta naudojant specialius priedus ar tiesiog neinformuojant pirkėjo.
- Apžiūrėkite variklio skyrių - ar nėra alyvos nuotėkio, neįprasto kvapo.
- Išbandykite automobilį šaltu varikliu - ar užsiveda lengvai, ar nėra keistų garsų.
- Paklauskite, kada buvo keistas paskirstymo diržas, alyva, filtrai.
4. Pakabos ir važiuoklės problemos
Pardavėjai dažnai slepia triukšmus važiuoklėje ar amortizatorių gedimus, nes tai gali brangiai kainuoti.
- Atliekant bandomąjį važiavimą, važiuokite per nelygumus - ar nėra bildesių?
- Stebėkite ar automobilis nesvyruoja, ar stabiliai laikosi kelyje.
- Įvertinkite padangų nusidėvėjimą - netolygus dilimas gali reikšti pakabos ar geometrijos problemas.
5. Dyzelinių automobilių specifiniai defektai
Dyzeliniai automobiliai (sudaro ~60 % naudotų): dažniausiai paslėpti defektai - DPF filtrai, turbinos, purkštukai, dvimasis smagratis. Remonto išlaidos - 1 000-5 000 EUR.
6. Hibridų ir elektromobilių specifiniai defektai
Hibridai ir elektromobiliai: baterijos būklė dažnai nuslėpiama.
Pirkėjo teisių gynimo būdai ir garantijos
Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka vis dar dominuoja ir kasmet registruojama daugiau kaip 150 tūkst. iš užsienio atvežtų mašinų, patikimumas išlieka vienu svarbiausių kriterijų renkantis transporto priemonę. Dėl brangstančių serviso paslaugų ir ilgesnių remonto eilių vairuotojai vis dažniau ieško automobilių, kurie nesugenda net ir po kelerių eksploatacijos metų. Naujausias britų žurnalo What Car? tyrimas, paremtas daugiau nei 32,5 tūkst. vairuotojų apklausų, atskleidė patikimiausias automobilių markes ir modelius.
Civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Tai teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, tai ir pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti bei pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pastarasis pirkėjo reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti.
Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatymo nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumo pobūdžiu, todėl sprendžiant ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirkėjas po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti transporto priemonės defektus, per protingą laiką turi pareigą apie tai pranešti pardavėjui. Naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius.
Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016 buvo konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018), pagal kurios faktines aplinkybes, pirkėjas įsigijo dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę, o pardavėjas, prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, siūlė pirkėjui detaliai patikrinti transporto priemonę kokiame nors automobilių servise. Tačiau pirkėjas tokio pasiūlymo atsisakė, transporto priemonę apžiūrėjo ir išbandė pats.
Pasitaiko, kad pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų. Kaip tokiu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės klausimas? Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 pardavėjas nurodė, kad pardavė neseniai įsigytą transporto priemonę ir apie ankstesnio transporto priemonės savininko atliktą variklio remontą nežinojo. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas apie tai, kad buvo atliktas automobilio variklio remontas, nežinojo. Teismas sprendė, kad pardavėjui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.
Taip, galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui. Prekės pardavėjas, nesvarbu, ar tai automobilis, ar namas, ar koks nors buitinis prietaisas, privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Todėl, jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais. Žinoma reikės įrodyti, kad trūkumai/defektai sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina jo naudingumą.
Taip. Civilinis kodeksas gina jus ir šiuo atveju. Tačiau teisių gynimas gali būti sudėtingesnis - teks kreiptis į teismą pačiam. Pagrindinis įrodymas - nepriklausomo eksperto arba automobilių serviso defektacijos aktas, nurodantis, kad defektai atsirado pagal ridą ar kitus rodiklius iki pirkimo.
Taip. Grąžinimas - kraštutinė priemonė. Dažniausiai pakanka reikalauti kompensuoti remonto išlaidas arba sumažinti pirkimo kainą.
Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį. Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalbą, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų: (1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; (2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; (3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; (4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma. Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti. Taigi, pastebėjus defektus/trūkumus, būtina kreiptis į autoservisą, kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais. Tuomet kreiptis į pardavėją ir tartis, kaip spręsti situaciją. Būna atvejų, kai pardavėjas sutinka su defektais ir sutinka sumokėti jų pašalinimo išlaidas, būna - sumažina pardavimo kainą ir grąžina dalį sumokėtos sumos, kartu pataisant pirkimo-pardavimo sutartį, na ir reti atvejai, bet pasitaiko - pardavėjas pasiima automobilį ir grąžina pirkėjo sumokėtus pinigus.
Specifinės "Hyundai" modelių problemos
Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai“ Europoje skelbia didelio masto serviso akciją, paliesiančią du itin populiarius modelius - hečbeką „i20“ ir mažąjį visureigį „Bayon“. Iš viso atšaukiama daugiau nei 180 000 automobilių dėl degalų siurblio defekto, kuris, esant tam tikroms sąlygoms, gali sukelti staigų variklio galios praradimą arba visišką jo užgesimą. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje. Problemos esmė slypi degalų siurblio konstrukcijoje. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai, siurblio viduje esanti sparnuotė (rotorius) gali išsiplėsti ir pradėti liestis su siurblio korpuso sienelėmis. Dėl atsirandančios trinties sutrinka degalų tiekimas, o tai ir sukelia pavojingą gedimą. Ypač pavojinga tai gali tapti lenkiant arba judant dideliu greičiu greitkelyje.
Hyundai Tucson ar Hyundai Santa Fe 🚘🤔 Ką rinktis? | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Lietuva - aktyvi naudotų automobilių rinka. 2025 metais šalyje sudaryti net 221 219 automobilių nuosavybės perleidimo sandorių - tai 4,9 % daugiau nei 2024 m. Vidutinėnaudoto automobilio kaina - 9 600 eurų. Pagal 2025 m. Autoplius.lt rinkos barometro duomenis, bendra transporto priemonių rinkos apyvarta siekia daugiau nei 4,5 mlrd. eurų per metus - ir ji toliau auga. Pirkėjų aktyvumas auga, bet automobiliai ir sensta - vidutinis perleidžiamo automobilio amžius siekia net 14 metų.
Teismų praktikoje paslėpti defektai - tai ne pirkėjo neapdairumas, o pardavėjo nesąžiningumas. Interneto skelbime - automobilis be defektų, itin tvarkingas. Pardavėjas patikina, kad viskas puiku. Po kelių dienų servisas atskleidžia: reikia keisti paskirstymo grandinę, variklio sąvartą, vairo kolonėlę. Remonto sąskaita - 3 000-5 000 EUR. Taip - galite. Pinigų grąžinimas už nekokybišką automobilį galimas, kai trūkumas laikomas esminiu. Teismų praktikoje esminiais laikomi defektai, kai:automobilis pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir uždrausta eksploatuoti;nuvažiavus kelis šimtus kilometrų paaiškėja kritiniai variklio gedimai;remonto išlaidos siekia neproporcinę automobilio kainos dalį;nustatyta, kad buvo suklastoti saugos sistemos komponentai ar avarijos žymės. Svarbu: reikalauti grąžinti automobilį yra kraštutinė priemonė. Sužinoję apie paslėptus defektus, veikite sistemingai.
1 žingsnis. Fiksuokite viską. Nedelsdami kreipkitės į automobilių servisą ar ekspertą ir gaukite raštiška pažymėjimą (defektacijos aktą), kuriame nurodyti konkretūs defektai ir jų atsiradimo laikas pagal ridą. 2 žingsnis. Parašykite pretenziją pardavėjui. Pretenziją siųskite raštu (rekomenduojama registruotu laišku arba el. paštu su skaitymo patvirtinimu). 3 žingsnis. Pardavėjas neatsako arba atsisako - ką toliau? Jei pirkote iš juridinio asmens (įmonės), galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Jei pardavėjas fizinis asmuo arba VVTAT nepadeda - kreipkitės į teismą.
Apskaičiuota, kad net 97-98 % pirkėjų, susidūrusių su paslėptais defektais, niekur nesikreipia. Kiekvienais metais daugiau nei 20 000 automobilių pirkėjų Lietuvoje galimai susiduria su paslėptais defektais. Dauguma jų tiesiog susitaiko su nuostoliu. Taip, jei per tą laikotarpį paaiškėjo paslėpti defektai. Pirkto iš fizinio asmens atveju - per 6 mėnesius, iš įmonės - iki 2 metų.
Paslėpti defektai - tai ne jūsų kaltė ir ne neišvengiama rizika. Pardavėjas privalo perduoti jums tinkamos kokybės automobilį. Gavote automobilį su paslėptais defektais? Susisiekite su Autopretenzija - konsultacija nemokama. Neaišku, ar jūsų atveju verta imtis veiksmų? Papasakokite situaciją - įvertinsime galimybes. Reikia pagalbos rengiant pretenziją ar atstovaujant teisme? MŪSŲ MISIJA - pagalba/konsultacijos pirkėjui įsigijus automobilį su defektais.