Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kurie keičia ne tik vairavimo tvarką, bet ir suteikia naujų įgaliojimų aplinkosaugininkams. Fiksuojami ne tik kelių eismo taisyklių (KET) patobulinimai bei patikslinimai, susiję su mobiliojo ryšio priemonių naudojimu vairuojant, eismo tvarka gyvenamojoje zonoje ir automobilių stovėjimo aikštelėse bei vaiko vežimu automobiliu specialioje sėdynėje, bet ir pakitę stabdymo kelyje atvejai.
Lietuvos kelių policijos tarnyba ragina rinktis saugų greitį ir automobilį, būti dėmesingiems gyvenvietėse, gyvenamosiose zonose (namų kiemuose), prieš pėsčiųjų perėjas, privažiavimuose prie kapinių, išvažiuojant iš šalutinio kelio.
Aplinkosaugininkų įgaliojimai kelyje
Pabrėžiama, jog nuo šiol aplinkosaugininkai yra įgalioti kelyje stabdyti automobilius, draudžiant pažeidėjams tęsti kelionę. Kadangi Seimas įtvirtino tvarką, kuria leido aplinkosaugininkams tikrinti transporto priemonių taršą, jei bus viršijama jos norma - automobilio techninė apžiūra bus panaikinta.
Taigi, naujųjų metų transporto priemonių taršos patikros keliuose „rezoliucija“, nepavykus įvesti automobilių taršos mokesčio, atrodys taip: bus stabdomi automobiliai ir tikrinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis, matuojant aplinkos užterštumą. Šios patikros be policijos pagalbos, kaip būdavo anuomet, bus atliekamos tiesiog gatvėje.
Pagal naują įstatymą, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galės papildomai stabdyti M1 ir N1 klasių (lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines) transporto priemones ir tikrinti, ar jos atitinka į aplinką išmetamų teršalų reikalavimus. Nepaisant to, jog sprendimą bus galima skųsti, nustačius, kad automobilio tarša viršija leistinus dydžius, bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 307 straipsnį.
Numatomos tūkstantinės baudos
Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrenginių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrenginių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 500 eurų, nusižengimo pakartojimui atsieinant kelis kartus daugiau.
Šiuo atveju uniformuoto Aplinkos apsaugos departamento pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę bus išreiškiamas duodant signalą lazdele, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tamsiuoju paros metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, privalės vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąją liemenę, rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Ekipažas turės būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir institucijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę. Transporto priemonės bus tikrinamos ne tik įrengus mobilųjį postą, bet ir aplinkosaugos pareigūnams važiuojant pastebėjus galimai taršų automobilį ir tuomet jį sustabdžius.
Teigiama, kad techninės apžiūros, kuri atliekama kas antrus metus, nepraeina kas antras automobilis ir dešimtadalis iš jų iš pirmo karto nepraeina techninės apžiūros dėl aplinkosauginių problemų - neleistinos taršos arba neleistinų techninių skysčių nuotėkių. Neabejojama, jog taršus automobilis negali dalyvauti eisme, tačiau diskutuojama, esą šie patikrinimai - dar vienas bandymas pasipelnyti.
Nerimą kelia chaosas keliuose
Itin sveikintini bandymai kurti daugiau kontrolės svertų turinčią sistemą, skatinančią žmones atidžiau prižiūrėti savo automobilius ir daryti tai ne kartą per dvejus metus. Tačiau taršiems automobiliams atsiras ne tik techninės apžiūros stočių „vartai“, pro kuriuos reikia prasmukti kartą per 2 metus, bet ir „tvora“, neleisianti eliminuoti iš eismo orą nuodijančių mašinų - mat automobilio problemų gali atsirasti ir po techninės apžiūros.
Pakeitimai numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje. Tai keliuose, daugelio nuomone, sukels chaosą. Tarkime, kai vykdavo stabdymas keliuose, pažeidėjui nestojant, policijos pareigūnas turėdavo ginklą bei visus reikiamus įgaliojimus jį vytis. Aplinkos inspektoriui tampant pareigūnu, gaudančiu nusikaltėlius gatvėse, numatoma dar didesnė suirutė.
Linkstama prie išvados, jog 21-ajame amžiuje iš „Regitros“ apskritai neturėtų išvažiuoti taršūs automobiliai. Jeigu ten aptinkama sąžiningumo spraga, ko gero, reikėtų atlikti tam tikrus prevencinius darbus ir reformas.
Per metus planuojama patikrinti apie 9 000-15 000 automobilių
Įsigaliojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimams, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti operatyvinius transporto priemonių taršos matavimus. Iki pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai.
Būtent nuo sausio 1 dienos įsigalioję svarbūs pakeitimai numato, kad automobilius keliuose stabdyti ir jų techninę būklę tikrinti nuo šiol galės ne tik policijos pareigūnai, Lietuvos transporto saugos administracijos, o taip pat ir muitinės pareigūnai, tačiau kartu ir aplinkosaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Toks įstatymo pakeitimas priimtas viliantis, kad vairuotojai vengs sukčiauti automobilio techninės apžiūros metu, kada laikinai, įvairių priedų ir skysčių pagalba, būna pašalinami trūkumai susiję su transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiu.
Kas gali panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą?
Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
- Policijos pareigūnai - visų motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų;
- Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai - motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, M1 ir N1 klasių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų;
- Muitinės įstaigų pareigūnai - motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui;
Slydimas stabdant: priežastys ir sprendimai
Jeigu stabdant automobilis ima slysti į šoną, tai yra pavojingas signalas, kurio jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Tokia situacija gali kelti grėsmę jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumui, tad svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kaip elgtis tiek kelyje, tiek po įvykio.
Ką daryti, kai automobilis slysta stabdant?
- Neatleiskite vairo - tvirtai laikykite vairą, bet nepersistenkite.
- Nestabdykite staigiai - jei dar galima valdyti situaciją, atleiskite stabdį ir stabdykite švelniau, naudodami pulsavimo techniką (jei neturite ABS).
- Išlikite ramūs - venkite staigių manevrų ir koreguokite automobilio kryptį švelniais vairavimo judesiais.
- Jei automobilis turi ABS sistemą, laikykite pėdą ant stabdžio pedalo ir leiskite sistemai atlikti darbą - pajusite pulsavimą pedale, tai normalu.
- Jei slydimas į šoną nekontroliuojamas, stenkitės sumažinti greitį ir suvaldyti automobilį, o sustojus - toliau nevažiuokite.
Galimos slydimo priežastys
- Nelygiai dėvisi stabdžių trinkelės ar diskai: Jei vienoje pusėje stabdžiai stipresni nei kitoje, automobilį gali traukti į vieną pusę.
- Blogai sureguliuotas ar neveikiantis ABS: Senesniuose automobiliuose dažnai būna sugedusi ABS sistema, dėl kurios ratas užstringa ir sukelia slydimą.
- Netolygus padangų susidėvėjimas ar skirtingas slėgis: Skirtingas sukibimas tarp padangų pusėje gali lemti nestabilų stabdymą.
- Pakabos ar vairo sistemos gedimai: Išdilę šarnyrai, amortizatoriai ar vairo traukės gali lemti nevaldomą slydimą stabdant.
- Kelio dangos sąlygos: Ledo, sniego, purvo ar alyvos dėmės poveikis dažnai neįvertinamas - tai dažniausia priežastis žiemą ar po lietaus.
Ką daryti po įvykio?
- Apžiūrėkite padangas ir stabdžius - ar nėra neįprasto susidėvėjimo, ar stabdžių diskai netrūkę.
- Patikrinkite padangų slėgį - net ir 0,2 baro skirtumas tarp kairės ir dešinės pusės gali sukelti slydimą.
- Nuvykite į servisą - atlikite stabdžių, pakabos ir vairo sistemos diagnostiką.
- Venkite važiuoti, kol nežinomas gedimas - tai pavojinga jums ir aplinkiniams.
Kaip išvengti tokios situacijos ateityje?
- Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite stabdžių sistemą.
- Keiskite padangas poromis, užtikrinkite vienodą protektoriaus gylį.
- Laikykitės rekomenduojamo padangų slėgio.
- Žiemą rinkitės kokybiškas sezonines padangas.
- Vairuokite atsargiai, ypač esant prastoms kelio sąlygoms.
Ridos tikrinimas ir manipuliacijos
Pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją. Pagrindinė žinutė transporto priemonių savininkams - automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti.
Techninės apžiūros kontrolieriui nustačius, kad odometro rodmenys yra nepagrįstai mažesni, nei buvo užfiksuoti ankstesnės techninės apžiūros metu, didelis trūkumas bus fiksuojamas centrinėje techninės apžiūros duomenų bazėje ir atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje su neigiama išvada.
„Svarbiausias šių pokyčių tikslas - mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus. Tik vienu atveju bus pateisinama - kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tai yra išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas. Šiuo atveju bus atsižvelgiama į transporto priemonės eksploatavimo istoriją, anksčiau transporto priemonei atliktų techninių apžiūrų vidutinę ridą“, - sako LTSA Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.
Siūlo važiuoti į autoservisą
Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Abejojančius, kad bet koks odometro duomenų koregavimas yra nusikaltimas, LTSA gali nuraminti. Lietuvos policijos išaiškinimu, ridos duomenų restitucija į paskutinę žinomą kaip teisingą faktinę padėtį negali būti prilyginama ridos suklastojimui, nes tokiais veiksmais nesiekiama pateikti iškraipytų ar tikrovės neatitinkančių duomenų.
Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį. Tuo tikslu skydelis gali būti keičiamas nauju arba naudotu, arba gali būti remontuojamas transporto priemonėje jau įrengtas prietaisų skydelis, atvaizduojantis sumažėjusią ridą. Atliekant šią procedūrą, turėtų būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas transporto priemonės prietaisų skydelyje.
Nesant galimybės diagnostine įranga nustatyti faktinės transporto priemonės ridos, kaupiamos transporto priemonės sistemų / komponentų atmintyje, arba ridai toje atmintyje esant taip pat sumažėjusiai ir sutampančiai su odometro rodoma reikšme, į pakeistą / suremontuotą prietaisų skydelį įrašoma rida turėtų būti ne mažesnė, nei buvo nustatyta transporto priemonei atliktos ankstesnės techninės apžiūros metu.
Kiekvieno vizito į automobilio remonto dirbtuves metu paslaugos teikėjas ir jos klientas privalo užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi atlikti darbai. LTSA kviečia nepamiršti šios prievolės, nes ridos atkūrimo atveju paraiška bus svarbus dokumentas, esant poreikiui įrodyti teisėtą ir teisingą ridos atkūrimą, pvz., kilus įtarimų policijos pareigūnams, vykdant kontrolierių darbo kokybės patikrinimus. Kitas dokumentas, kuris taip pat gali būti naudojamas kaip svarus argumentas, siekiant įrodyti faktinę transporto priemonės ridą, yra aukščiau aptartos OBD patikros protokolas, kuriame turėtų atsispindėti reali transporto priemonės rida ir konkreti transporto priemonės sistema / komponentas, pagal kuriuos ridos reikšmė buvo identifikuota.
Domėtis perkamo automobilio istorija - būtina
Bet koks ridos keitimas atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje. Jau dabar joje galima matyti pastarųjų 4 techninių apžiūrų metu fiksuotus odometro rodmenis. Visi prieš vykdami į techninę apžiūros centrą ir ypač planuojantys įsigyti naudotą automobilį turėtų detaliai pasidomėti transporto priemonės istorija. Norėdamas išsiaiškinti ridos klausimą pirkėjas gali pareikalauti iš automobilio pardavėjo techninės apžiūros dokumentų, kuriuose užfiksuojama 4 pastarųjų patikrinimų metu rida, ir ją sutikrinti su faktiniais odometro rodmenimis automobilio prietaisų skydelyje ar OBD sistemoje. Pirkėjas taip pat gali visiškai nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir kartu ridos istoriją „Transeksta svetainėje“ (vta.lt). Tam tereikia žinoti transporto priemonės valstybinį numerį ir jai Lietuvoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo numerį.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Stabdžių sistemos svarba ir priežiūra
Automobilių susidūrimai gali įvykti nebūtinai dėl vairuotojų neapdairumo ir per didelio greičio. Kartais automobilis į įvykį pakliūva dėl to, kad jis negali sustoti. Dažniausia to priežastis - trūkusios stabdžių sistemos žarnelės ar kiauri vamzdeliai. Pirmieji požymiai, kad stabdžių sistemoje kažkas negerai, yra pasikeitęs stabdžių pedalo jautrumas ir jo eiga. Paprastai tariant, jeigu stabdant pedalas nusispaudžia iki pat galo, vadinasi, kažkur yra stabdžių skysčio nuotėkis per sistemos vamzdelius. Jeigu stabdžių pedalas tampa laisvas ir labai lengvai nusispaudžia iki dugno iš karto, tikėtina, kad trūko stabdžių žarnelė. Ir vienu, ir kitu atveju stabdymas tampa labai neefektyviu arba automobilis nestoja apskritai. Patekus į tokią situaciją, sumažinti susidūrimo pasekmes arba mėginti jo išvengti apskritai galima stovėjimo arba taip vadinamo rankinio stabdžio pagalba. Tačiau svarbu, kad ir jis veiktų kaip priklauso, nes, kaip pastebi Vilniuje esančio automobilių serviso vadovas Arvydas Gailiušas, dažnas vairuotojas nesirūpina ir juo.
„Dažniausiai būna taip, kad pas tuos automobilius, kuriuose yra surūdijusi stabdžių vamzdelių sistema, blogai veikia ir rankinis stabdys. Tokiu atveju, neatsitrenkti į kitą automobilį yra praktiškai neįmanoma“, - prižiūrėti ir rankinį stabdį ragina A. Gailiušas.
Dažnas vairuotojas problemos net neįtaria
Apie tai, kad stabdžiai, kaip žmonės sako, „laikosi ant garbės žodžio“, dažnas vairuotojas net neįtaria. Tačiau patyrę servisų darbuotojai stabdžių sistemos trūkumus gali pastebėti iš karto. „Mes automobilius į servisą įvarinėjam patys ir dažnai būna, kad kyla įtarimas dėl blogai veikiančių stabdžių. Net jei žmogus neprašo, užvažiuojame ir patikriname efektyvumą“, - kad kilus net menkiems įtarimams dėl blogai veikiančių stabdžių patys meistrai imasi iniciatyvos juos patikrinti, pasakoja autoserviso „Kemi“ meistras Tomas Miežonis.
Kartais būna ir taip, kad klientas atvyksta dėl ūžiančio guolio ar bildančios važiuoklės, tačiau netrukus paaiškėja, kad kuo skubiau reikia remontuoti stabdžių sistemą. Pasitaiko atvejų, kai stabdžių žarnelės tiesiog trūksta automobilio stabdžių sistemą tikrinant ant specialaus stendo. Tačiau toli gražu ne visada, net ir perspėti apie galimas rimtas pasekmes, vairuotojai skuba šalinti trūkumus. „Numojama į tai ranka, nes stabdžių skystis dar neteka. Arba ketina nuvažiuoti į techninių apžiūrų stotį ir, jeigu ten įvardins kaip trūkumą, tuomet ir likviduos“, - apie problemas ignoruojančius vairuotojus pasakoja A. Gailiušas.
Trūkumus bando maskuoti
Dėl noro sutaupyti arba nesupratimo, kad stabdžių sistema bet kuriuo metu gali neveikti, kai kurie vairuotojai bando gudrauti. Tačiau techninės apžiūros kontrolieriai turi aiškią metodiką, kaip tikrinti stabdžių žarneles ir vamzdelius, todėl prasmukti vargu, ar pavyks. „Žarnelė palenkiama 90 laipsnių kampu ir tada reikia žiūrėti, ar matosi kordas, ar yra tik paviršiniai įtrūkimai, o gal jau matyti, kad ta guma visai nuplyšusi. Jei matosi kordas, tada fiksuojamas didelis trūkumas ir automobilis techninės apžiūros nepraeina. Kalbant apie vamzdelius, vizualiai matosi, kai jis yra smarkiai išpūstas nuo rūdžių. Tokiu atveju, vienareikšmiškai fiksuojamas trūkumas. Jei rūdys yra tik paviršinės, tai paprastas būdas patikrinti - su neaštriu peiliuku kelis kartus prabraukti per vamzdelį ir pažiūrėti, kiek rūdys yra jį paveikusios“, - kaip tikrinamos stabdžių sistemos žarnelės ir vamzdeliai pasakoja įmonės „Tuvlita“ kontrolierius Vilius Jankauskas.
Tuo metu mėginantys maskuoti stabdžių sistemos trūkumus imasi įvairiausių priemonių. „Dažniausiai užpurškia antikorozine danga arba daug sluoksnių dažų. Galvoja, kad jei truputį parūdiję, tai užpurkšime ir galbūt kontrolierius nepamatys arba pamatys, bet galvos, kad viskas nauja. Tačiau mes dirbame ne pirmus metus, todėl mums tikrai aišku, kada vamzdeliai aprūdiję ir užmaskuoti“, - apie tai, kad techninių apžiūrų kontrolierius tikrai sunku apgauti tvirtina V. Jankauskas. Pamatęs užmaskuotus stabdžių vamzdelius specialistas turi teisę iškart nutraukti techninę apžiūrą. Automobilio savininkui teks važiuoti į servisą ir vamzdelius pakeisti.
Techninės apžiūros kontrolieriai sako, kad dėl parūdijusių stabdžių vamzdelių kai kurie vairuotojai vis dar mėgsta pasiginčyti. Dažniausiai tokie vairuotojai teigia, kad kol kas dar neleidžia, todėl viskas yra gerai.
Būtina stabdžių sistemos profilaktika
Norint išvengti nemalonumų kelyje ir važiuoti saugiai, stabdžių sistemą būtina tikrinti nuolatos. Net jeigu į servisą atvykstate dėl kitų problemų, patartina paprašyti, kad mechanikas patikrintų ar nemato stabdžių skysčio nuotėkio. Pats vairuotojas turėtų sunerimti, jeigu pajaučia, kad stabdžių pedalo eiga tapo kitokia nei anksčiau. Gali būti, kad pedalas tapo minkštesnis arba norint, kad automobilis pradėtų stabdyti, jį reikia nuspausti giliau nei įprastai. Tai pirmieji požymiai, identifikuojantys galimą gedimą. Apie stabdžių skysčio nuotėkį gali pranešti ne tik bala po automobiliu, bet ir prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė. Dažna bėda ir ta, kad vairuotojai užmiršta laiku pakeisti stabdžių skystį. Kada stabdžių skystį keisti, nurodo automobilio gamintojas, bet įprastai, jei į tolimas keliones nevažinėjama, vidutiniškai skystis keičiamas kas dvejus metus. „Stabdžių skystis linkęs koroduoti, tai reiškia, kad jis pritraukia drėgmę. Yra temperatūrų skirtumai, nes stabdžiai įkaista ir atvėsta, todėl sistemoje kaupiasi drėgmė. Laiku nepakeistas skystis praranda virimo temperatūrą, tai reiškia mažesnį stabdžių veiksmingumą“, - kas gali daryti įtaką stabdžių skysčio korodavimui pasakoja T. Miežonis.
Surūdijusių stabdžių vamzdelių kai kurie vairuotojai nekeičia iš taupumo. Kokybiški, variniai vamzdeliai gali atsieiti iki pusantro šimto eurų. Bet kartais visų jų keisti net nebūtina. „Dabar techninėje apžiūroje labai tolerantiškai žiūrima į intarpus, tai yra pakeičiama tik pažeista vamzdelio dalis, kuri sujungiama tam tikromis movomis. Tokiu atveju gali pakakti ir keliasdešimties eurų“, - apie galimas išlaidas remontui svarsto A. Gailiušas. Pravartu žinoti, kad štai, pavyzdžiui, stabdžių žarnelė plyšta ne tik nuo korozijos ar senatvės. Ji gali susidėvėti ir vien dėl to, kad serviso meistrai ją netinkamai įdėjo. Tada žarnelė trinasi į kėbulą ar ratą. Jei per techninę apžiūrą sukinėjant ratus stabdžių žarnelė bus susisukusi ir įtempta, kontrolieriai tai užfiksuos kaip didelį trūkumą ir techninės apžiūros automobilis neįveiks.
Senų automobilių remonto dilema
Lietuvos keliais vis dar rieda daug senų transporto priemonių, kurioms vis dažniau prireikia remonto. Ką daryti, kai automobilio remonto išlaidos viršija jo vertę? „Vis dar nereti atvejai, kai transporto priemonė įsigyjama už maždaug 1-1,5 tūkst. eurų ir atsiradus nemažam gedimui tenka investuoti daug lėšų. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės „TomServis“ vadovas Tomas Kazlauskas mini, kad maždaug iki 60-70 proc. serviso klientų, kurių turimų automobilių vertė siekia iki 3 tūkst. „Ypač tai galioja tų automobilių, kurių vertė siekia apie 1 tūkst. eurų, savininkams. Jie transporto priemonę remontuoja, nes nusipirkus kitą tokios pat vertės automobilį pateks į tą pačią balą“, - komentuoja T. Kazlauskas.
Į „TomServis“ dėl remonto daugiausia kreipiasi vairuotojai, kurių turimų lengvųjų automobilių amžius siekia apie 10-12 metų. „Klientams visuomet pasakome apie riziką vairuoti netvarkingą automobilį ir dauguma mūsų klientų, ypač turinčių šeimą ir vaikų, itin atsakingai žiūri į automobilio remontą ir perka ne pačias pigiausias detales. „Volvo“ automobilius aptarnaujančio autoserviso „Autodiena“ darbų vadovo Stanislavo Konickio teigimu, servise remontuojamų automobilių vidutinis amžius siekia apie 10 metų, o tokių automobilių, kurių vertė yra mažesnė nei 2 tūkst. „Neretai mūsų klientai renkasi automobilio remontą, kai neturi kitos išeities, t. y., neleidžia jų finansinės galimybės įsigyti kitą transporto priemonę ir dar galioja turimo automobilio techninė apžiūra. Būna atvejų, kad paaiškėjus didelėms remonto išlaidoms savininkas automobilio netvarko, neatmetu galimybės, kad ir važinėja su techniškai netvarkinga transporto priemone, dar turinčia galiojančią techninę apžiūrą“, - kalba S. Konickis.
Lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje vis dar yra ganėtinai senas. „Regitros“ duomenimis, pernai naudoti lengvieji automobiliai sudarė apie 84 proc. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonių sutvarkymu rūpinasi aplinkosauginius leidimus ir licencijas turintys atliekų tvarkytojai. Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių atliekų (akumuliatorių, amortizatorių, alyvos, filtrų, plastiko, gumos, padangų ir kitų) tinkamą sutvarkymą bei užtikrina ES direktyvos, numatančios automobilių atliekų tvarkymą, vykdymą Lietuvoje. Kasmet vykdomų aplinkosauginių projektų „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“ metu jo dalyviai informuojami apie tinkamą automobilių atliekų sutvarkymą ir sudaromos palankios šių atliekų pridavimo sąlygos.
Akvaplaningas: kaip išvengti ir ką daryti
Dauguma vairuotojų yra patyrę, ką reiškia, kai automobilis pradeda slysti šlapiame kelyje. Tai viena pavojingiausių vairavimo situacijų, kurias ne visada pavyksta tinkamai suvaldyti dėl nepatyrimo arba dėl netinkamai įvertintos kelio būklės. Oro sąlygos turi daug įtakos sukibimui su kelio danga net ir važiuojant 50 km/val. greičiu. Draudikai ragina nepamiršti, kad rizika dar labiau padidėja nesilaikant greičio apribojimų ar pavėlavus pakeisti padangas, kurios kartais būna netinkamai sumontuotos. Vis dar pasitaiko atvejų, kai taupumo sumetimais ant tos pačios ašies sumontuojamos skirtingos padangos.
Akvaplaningas - tai visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Pasak „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, pirmoji ir pati svarbiausia priežastis, lemianti akvaplanavimą - greičio viršijimas. Grioveliai, esantys lengvųjų padangų protektoriuose, skirti išskaidyti tam tikrą dalį vandens. Kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai nepajėgia susidoroti su vandeniu. Tokiu atveju, tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens plėvelė, kuri nulemia sukibimo praradimą.
„Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovė teigia, kad susidėvėjusios ar nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože praranda sukibimą su kelio danga net ir važiuojant 50 km/val. greičiu. Tuo tarpu naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi užtikrina važiuojant iki 100 km/val. greičiu. Optimalus greitis, pasirinktas atsižvelgiant į vandens kiekį kelyje, kelio dangos tolygumą, padangų tipą bei būklę, gali sumažinti akvaplaningo poveikį, o neretai ir visai jo išvengti. V. Katilienė primena, kad važiavimo trajektorija yra ne mažiau svarbi nei tinkamas važiavimo greitis. Padangos daug efektyviau atstumia vandenį, kai automobilis važiuoja tolygiai, tiesia linija. Draudimo bendrovės ekspertė, pataria nuolat stebėti padangų būklę ir, esant būtinybei, jas pakeisti naujomis. Akvaplaningui įtakos turi padangos protektoriaus gylis - kuo jis mažesnis, tuo mažiau bus išstumta iš padangos vandens. Susidėvėjusi padanga praranda savo efektyvumą, todėl negali garantuoti gero sukibimo su šlapia kelio danga.
Anot draudikės, kiekviena transporto priemonė akvaplaningo sąlygomis važiuoja skirtingai. Tai priklauso ir nuo vairavimo stiliaus, ir nuo padangų tipo. Pajautus, kad automobilis pradeda „plaukioti“, reikia susilaikyti nuo vairo sukinėjimo ir stabdymo. Vandens plėvelė po ratais nėra tas pats, kas apledėjęs kelias ar suspaustas sniegas, todėl įprastiniai būdai, padedantys išvengti slydimo, bus neveiksmingi. Jei šioje akvaplaningo situacijoje pasuksite vairą, transporto priemonė staigiai truktelės į šoną ir pradės slysti. V. Katilienė patikina, kad geriausias sprendimas norint išvengti akvaplaningo yra stabdyti varikliu ir nekeisti vairo padėties. Automobiliui pradėjus „plaukioti“ kelyje, reikia tučtuojau patraukti koją nuo akceleratoriaus ir pasistengti nedaryti staigių judesių.
„Gjensidige“ atstovė atkreipia dėmesį, kad akvaplaningas dažniausiai tuo pačiu metu vyksta ne po visais ratais, o tik po vienu ar dviem. Kaip pavyzdį, ji pateikia automobilio įvažiavimą į balą viena puse. Tuomet tampa kaip niekad svarbu tvirtai išlaikyti ne tik vairą, bet ir ramybę. Toje pusėje, kuri atsidūrė baloje, pasipriešinimas stipriai padidėja ir jis gali pasukti automobilį ar netgi išmušti vairą iš rankų. Kita vertus, staigus stabdymas gali transporto priemonę pasukti visai kita kryptimi, t.y. ta, kurioje nėra vandens. V. Katilienės įsitikinimu, veiksmų scenarijus yra vienodas - šlapiose vietose nevažiuoti per dideliu greičiu ir nestabdyti staigiai, kai viena automobilio pusė atsiduria ant šlapios dangos. Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims ragina prisiminti, kad automobiliui tapus nebevaldomu, vairuotojai privalo išlikti ramūs ir vengti impulsyvių sprendimų. Tai sukelia grėsmę visiems eismo dalyviams.
Kiekvienas metras - lemtingas: pėsčiųjų saugumas
Vairuotojas, važiuojantis su įjungtomis trumposiomis šviesomis, tamsiuoju paros metu pėsčiąjį, segintį atšvaitą, pamatys, kai iki šio bus likę maždaug 150 metrų. Jei šis bus be atšvaito, maždaug už 30-50 metrų. 50 km / h greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja beveik 14 metrų. Jei vairuotojas pėsčiąjį pastebės už 30 metrų, jis turės vos dvi sekundes sureaguoti ir automobilį sustabdyti. Jeigu greitis bus didesnis, tuomet sustoti teturės sekundę.
Kaip paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis, būtina įvertinti ir tai, ar pėsčiasis dėvi tamsius drabužius, ar vairuotojas tikėjosi kelyje išvysti pėsčiąjį, jo ėjimo trajektoriją, meteorologines sąlygas ir kt.
Specialistai pripažįsta: teoriškai įvertinti vairuotojo galimybę sustabdyti automobilį priešais iš tamsos netikėtai išnirusį pėsčiąjį įmanoma, tačiau realios sąlygos kelyje skaičiavimus gerokai komplikuoja.
Miestuose gausu įspėjamųjų ženklų, kurie atkreipia vairuotojų dėmesį, užmiestyje - kiek kitaip. Vairuotojai įprastai važiuoja labiau atsipalaidavę, didesniu greičiu. Antra vertus, vairuotojai negali keliasdešimt kilometrų važiuoti įsitempę ir nuolat tikėtis kliūties - tam atitinkamose vietose statomi įspėjamieji ženklai.
„Kalbant apie automobilio stabdymą, pirmiausia svarbus vairuotojo reakcijos laikas - per kiek laiko vairuotojas pamatė kliūtį ir priėmė sprendimą stabdyti automobilį. Tai standartiškai užtrunka apie 0,8 sekundės. Kai kurie ekspertai nurodo didesnį intervalą - iki 1,2 sekundės, pavyzdžiui, jei vairuoja vyresnio amžiaus žmogus. Vairuotojui sureagavus, turi suveikti stabdžių sistema: tam koja nuo akseleratoriaus perkeliama ant stabdžių pedalo, kas užtrunka dar apie 0,2 sekundės. Dar apie 0,05 sekundės prireiks, kol stabdžiai suveiks ir apie 0,1 sekundės stabdymo sistemai pasiekti didžiausią galimą stabdymą. Tai priklauso nuo automobilio klasės ir pakrovimo, stabdžių sistemos tipo bei techninės būklės. Taigi, idealiuoju atveju prireiks mažiausiai sekundės, kol automobilis bus pradėtas stabdyti. Jeigu užmiestyje greitis siekia 90 km / h, kas atitinka 25 metrus per sekundę, tampa aišku, kad paruošiamojo stabdymo fazė, kol reaguojama, suveikia stabdžiai, išvystoma stabdymo jėga, trunka mažiausiai vieną sekundę, per ją automobilis pradiniu greičiu nuvažiuoja 25 metrus.
Jei žmogus be atšvaito pastebimas už 30 metrų, galimybės sustabdyti, nusukti automobilį arba manevruoti, net ir idealiomis sąlygomis, neįmanoma - nesustotų net formulės bolidas. O juk dažnai eismo sąlygos sudėtingos: lyja, tamsu ar slidu“, - kalbėjo ekspertas. Po paruošiamojo stabdymo, kol vairuotojas sureaguoja, suveikia stabdžiai, lėtėja ir automobilis: čia itin svarbios sukibimo su kelio danga sąlygos. Jei sąlygos idealios, sukibimas su kelio danga - puikus, asfaltas geros kokybės, puikios padangos, tuomet nuo 90 km / h greičiu važiavusio automobilio sustabdymas gali trukti apie 2,5 sekundės, arba 30 metrų.
„50 metrų - tiek mažų mažiausiai reikia nuo kliūties pamatymo iki visiško sustojimo idealiomis važiavimo sąlygomis. Visgi tokių idealių sąlygų šiuo metu tikrai nėra: danga kone visada šlapia arba slidi, vadinasi, nei 30, nei 35 metrai tamsiuoju metų laiku neįmanomi. Žieminių padangų sukibimas su danga taip pat kitoks nei vasarą, vadinasi, teoriniai, stabdymui reikalingi, metrai iš 35 metrų idealiomis sąlygomis, žiemą gali virsti 50-60 metrų, ir čia, jei nėra sniego. Prisiminkime, kad dar reikia pridėti ir vairuotojo reakcijos laiką“, - apibendrino pašnekovas.
Ragina rūpintis savimi: Nors vairuotojai pėsčiuosius, keliaujančius be atšvaito tamsoje, tarpusavyje pavadina „kėgliais“ ar savižudžiais, visgi kone visi pripažįsta - situacija, kuomet tenka staiga stabdyti arba pasukti automobilį, netikėtai tamsoje išnirus pėsčiajam, išties gąsdina. V. Žuraulis pritaria: tamsūs drabužiai, besikeičiančios gamtos sąlygos, tamsa, prastas matomumas, daug atspindžių - šios aplinkos sąlygos nepadeda greičiau pastebėti pėsčiojo, taigi, kelionė tamsiuoju paros metu šaltuoju metų periodu, išties rizikinga.
„Pėsčiasis pastebi automobilio žibintus, tačiau kiekvienas turėtų pagalvoti apie vairuotoją - juk jam sunku pamatyti pėsčiąjį, be to, vairavimą apsunkina ir kitos aplinkos bei eismo sąlygos. Labai svarbu pasirūpinti pačiam savimi, nesitikėti iš vairuotojo, kad jis važiuos įsmeigęs akis į kelkraštį.
tags: #as #pats #nusprendziu #laikinai #stabdyti #automobilio