Kelių eismo įvykiai (KEI) gali sukelti ne tik materialinę žalą, bet ir rimtus sveikatos sutrikdymus ar net mirtį. Baudžiamoji atsakomybė už tokius įvykius taikoma, kai yra nustatomi tam tikri požymiai, tokie kaip sveikatos sutrikdymas, mirtis arba turtinės žalos padarymas.
Sveikatos Sutrikdymo Laipsniai ir Baudžiamoji Atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai yra sunkiai sutrikdoma sveikata arba asmuo žūsta. Taip pat - ir kai sveikata sutrikdoma nesunkiai. Nesunkus sveikatos sutrikdymas apibrėžiamas kaip būklė, kai nukentėjusiam asmeniui reikalinga gydytis daugiau nei 10 dienų. Jei vairuotojas, būdamas blaivus, sukelia eismo įvykį ir padaro nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis gali būti nubaustas bauda. Tačiau, jei avarijos metu kitas eismo dalyvis patyrė sunkius sužalojimus arba žuvo, vairuotojui, net ir nevartojusiam alkoholio ar narkotinių medžiagų, gali būti skirta 6-8 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltininkas buvo apsvaigęs, jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Jei padariniai yra itin sunkūs - pavyzdžiui, žūsta ne vienas asmuo, teismai gali skirti realią laisvės atėmimo bausmę, nesant linkę atidėti jos vykdymo.
Teisingumo ministerija siekia sugriežtinti atsakomybę už žmogaus sveikatai padarytą žalą, nustatyti naują patirtų sveikatos sužalojimų vertinimą. Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų paketas, parengtas įvertinus ekspertų darbo grupės analizę, leis užtikrinti tikslesnį asmens patirtų sveikatos sužalojimų vertinimą, taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę bei naujai reglamentuoti medicininius kriterijus. Sunkiu sveikatos sutrikdymu būtų laikomi ir tie atvejai, kai dėl patirtų daugybinių sužalojimų žmogus serga labai ilgai, nors kiekvienas tokių sužalojimų atskirai gali būti vertinamas kaip nesunkus. ES šalių baudžiamųjų įstatymų praktika taip pat panaši.
Priežastinio Ryšio Nustatymas ir Kaltės Forma
Pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, - kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Vis dėlto eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).
Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Žalos Atlyginimo Mechanizmas
Padaryta neturtinė žala nėra priskiriama prie pažeidimo, už kurį būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai yra vienas iš padarinių, kuriuos reikia atlyginti. Tai daro arba kaltininkas, arba už jį atsakingas asmuo. Jei kaltininkas turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, draudimo kompanija atlygina žalą iki 5 tūkst. eurų. Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, neįgalumo lygio dokumentus, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus ir kitus dokumentus. Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo ir darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktus dokumentus apie vidutinį darbo užmokestį. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį. Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos.
Jei dėl eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat derinamos žalos atlyginimo, mokant išmoką, sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais. Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
| Žalos rūšis | Nustatymo tvarka | Atsakingas subjektas |
|---|---|---|
| Sveikatos sutrikdymas (gydymo išlaidos) | Pateikti dokumentai, ekspertai, gydymo įstaigų išrašai | Draudikas/Biuras |
| Sveikatos sutrikdymas (negautos pajamos) | Darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos | Draudikas/Biuras |
| Mirtis (laidojimo išlaidos) | Dokumentai, įrodantys išlaidas | Draudikas/Biuras |
| Turtas (sunaikintas) | Rinkos vertė iki įvykio, likutinė vertė | Draudikas/Biuras |
| Turtas (sugadintas) | Remonto išlaidos, atkuriant vertę iki įvykio | Draudikas/Biuras |
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą, apklausia liudytojus, apžiūri turtą, pateikia užklausas atitinkamoms institucijoms. Jeigu atsakingas draudikas siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka draudikas. Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusiojo asmens duomenys, prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis. Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, žalą ir jos dydį.
Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos. Neviršijant įstatymų nurodytų draudimo sumų, žala atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį jau mokėtas išmokas. Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, žalos aplinkybės, dalyvių atsakomybė ir kiti reikšmingi dokumentai.
tags: #bk #straipsnis #sutrikdyta #sveikata #avarijoje