Sudarant transporto priemonių draudimo sutartį, draudikai atsižvelgia į daugelį veiksnių, darančių įtaką draudimo kainai. Nurodyti valstybinius numerius, draudimo laikotarpį, ar transporto priemonė bus eksploatuojama užsienyje - tai tik dalis informacijos. Draudikai taip pat klausia, ar transporto priemonę vairuos kiti asmenys. Šis pasirinkimas daro įtaką draudimo kainai, todėl kai kuriems vartotojams gali kilti mintis nutylėti faktą, jog bus kitų automobilio valdytojų. Visgi, įvykus avarijai, toks gudravimas gali sukelti papildomų nemalonumų.
Tylintieji rizikuoja
„Net jei nepažymėsite, kad vairuos kiti, niekas nedraudžia iš tiesų užleisti vietą prie vairo kitiems asmenims. Problemų kils tada, kai draudimo savininką pakeičiančio vairuotojo rizikingumas didesnis - arba jis jaunesnis, arba jo stažas trumpesnis. Sudarant sutartį, reikia apgalvoti, kas dar gali sėsti prie vairo - vyras arba žmona, vaikai, kiti asmenys. Norint jaustis užtikrintai bet kokioje situacijoje, reikėtų nurodyti jauniausio arba mažiausią vairavimo stažą turinčio vairuotojo duomenis“, - paaiškina Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Jo teigimu, sudarant draudimo sutartis toks klausimas keliamas dėl to, kad vairuotojų rizikos lygiai yra nevienodi. „Kuomet transporto priemonę draudžia jos valdytojas, draudimo įmoka priklauso nuo jo amžiaus ir stažo. Pagal tą pačią logiką yra vertinamas ir kitų tos pačios transporto priemonės vairuotojų elgesio rizikingumas bei draudimo kaina“, - priduria bendrovės ekspertas.
Jo teigimu, jei įvykus eismo įvykiui išaiškėja, kad vairavo ne sutartį sudaręs asmuo ar asmuo, nurodytas kaip „kitas vairuotojas“, o didesnio rizikingumo vairuotojas, išmoka pagal privalomąjį draudimą bet kokiu atveju bus išmokėta, tačiau dėl sutarties pažeidimo ar kitais įstatymuose nustatytais atvejais gali būti taikomas išmokos ar jos dalies išieškojimas. Draudimo išmoka pagal kasko sutartį tokioje situacijoje gali būti arba sumažinama, arba neišmokama apskritai.
A. Žiukelis įspėja, kad šis reikalavimas galioja ne tik tuomet, kai automobiliu ketinama dalintis nuolat, pavyzdžiui, su šeimos nariu, bet ir iš anksto nenumatytais atvejais, kuomet prie vairo tenka sėsti kitam žmogui - kad ir vienintelį kartą per metus.
„Pasitaiko ir atvejų, kuomet draudimo sutarties sudarytojai, žinodami, kad sutartyje nenurodė, jog vairuos ir kiti asmenys, po eismo įvykio bando gudrauti - prisiima svetimą atsakomybę už sukeltą eismo įvykį. Tačiau tokie bandymai retai būna sėkmingi - įprastai yla išlenda iš maišo ir tikrasis vairuotojas būna nustatomas. Tuomet tenka kelti klausimus ne tik dėl išmokos dydžio, bet ir dėl administracinės atsakomybės už sukčiavimą. Stebėtina, kad kaltininkui „pagelbėti“ kartais sutinka ir nukentėjusysis. Tačiau, sutikdamas, kad būtų klastojami eismo įvykio deklaracijos duomenys, jis pats gali susidurti su teisinėmis pasekmėmis“, - patirtimi dalijasi A. Žiukelis.
Ne iš piršto laužta statistika
Kad jaunesni, mažiau patyrę vairuotojai labiau linkę rizikuoti kelyje, atrodytų, yra savaime suprantama. Tačiau tie patys jaunesni vairuotojai gali kelti klausimą: o kur įrodymai? Gal jie nepelnytai skriaudžiami?
Gausybės tyrimų autoriai laikosi vieningos nuomonės: didžiausią grėsmę eismo saugumui kelia patys jauniausi vairuotojai. Britų mokslininkai suskaičiavo, jog, grėsmė, kad į vieno automobilio eismo įvykį pateks 17-20 m. vairuotojas, yra net 15-18 kartų didesnė, nei, kaip nurodo tyrimo autoriai, pačios saugiausios, 60-69 m., amžiaus grupės vairuotojas. Į dviejų automobilių susidūrimą jaunieji vairuotojai patenka 7-11 kartų dažniau nei vyresnio amžiaus eismo dalyviai.
Bendra ES eismo saugumo statistika rodo, kad 18-24 metų žmonės sudaro net 12 proc. dėl eismo nelaimių žuvusių asmenų, nors bendrojoje populiacijoje tokio amžiaus žmonių tėra 7 procentai - tai aiškiai parodo, jog jauni eismo dalyviai itin dažnai patenka į skaudžias eismo nelaimes.
Amerikiečių statistika byloja, kad jauniausi vairuotojai (16-19 m.) nuvažiuoja tik 3,8 proc. bendro visų toje šalyje automobilių įveikiamo atstumo, tačiau tampa 47,5 proc. mirtinų eismo įvykių, nutikusių dėl vairuotojo klaidų, kaltininkais.
Ekspertai mano, kad didesnę autoįvykio sukėlimo riziką lemia mažesnė vairavimo patirtis, nesugebėjimas tinkamai įvertinti pavojų kelyje, o taip pat alkoholio ar kitų sąmonę veikiančių medžiagų vartojimas. Nepadeda ir noras pabendrauti su pakeleiviais.
Maža to, eismo dalyvio rizikingumas priklauso ne tik nuo jo paties elgesio. Pirmasis automobilis toli gražu ne visuomet bus naujas, su pažangiomis saugumo užtikrinimo sistemomis. Jaunas vairuotojas, ar iš nepatyrimo, ar iš taupumo, ne visuomet tinkamai dėmesį teiks mašinos techninei būklei.
„Tyrimai, rodantys jaunų vairuotojų elgesio kelyje rizikingumą, puikiai žinomi visoms draudimo bendrovėms. Natūralu, kad rizika yra tiesiogiai susijusi su draudimo nuo tos rizikos kaina. Todėl, kai prie formaliai apdrausto solidaus amžiaus draudėjo automobilio vairo sėda draudimo rizikose nenumatytas jaunas žmogus, draudimo bendrovė iš įvykio kaltininko gali išieškoti visą išmoką ar jos dalį.
Anot T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos yra, kuomet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose.
„Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko“, - sako draudimo ekspertas.
Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.
„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, - sako T. Nenartavičius.
Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams.
„Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.
„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsisaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, - sako T.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuomet asmeniui vairuojant transporto priemonę nustačius jo kraujyje esant daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam taikoma nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė, t. y. laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi asmuo, kurio kraujyje, vairuojant automobilį, nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio koncentracija, patiria gana nemažai neigiamų pasekmių. Po teisės aktų pakeitimo su prašymu ginti dėl aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos atlikimo į mane yra kreipęsi ne vienas klientas. Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas veiksmas, tačiau neretai žmonėms tai būna vienkartinis, atsitiktinis atvejis, dėl kurio klientai labai gailisi, tačiau jiems kyla gana skaudžios teisinės pasekmės. Džiaugiuosi paskutine byla, kurioje pavyko pasiekti labiausiai kliento interesus tenkinantį rezultatą, klientas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviams pagal laidavimą bei išvengta transporto priemonės konfiskavimo. Kadangi šis nusikaltimas yra laikomas nesunkiu, todėl asmuo, nusikaltęs pirmą kartą, pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėjęsis, atlyginęs arba įsipareigojęs atlyginti žalą (jeigu tokia buvo padaryta) ir esant pagrįstam teismo manymui (atsižvelgiama į asmens charakteristiką), jog jis daugiau nebenusikals, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas - tai vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, kai teismas, turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo (tai gali būti Jūsų artimasis, giminaitis ar kitas teismo pasitikėjimo vertas asmuo), kuriam yra perduodamas kaltininkas, jam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebenusikals.
Taip pat reikia paminėti ir tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Turi teisę išieškoti žalą
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas sako, kad išimtys egzistuoja, o kai kurios jų gali pasirodyti ir ne tokios jau retos. „Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nukentėjusiems patirtą žalą atlygina beveik visuomet, išskyrus retai pasitaikančias išimtis, pavyzdžiui, kai nukentėjęs asmuo savo noru kaip keleivis važiavo vogta transporto priemone arba jei žala atsirado dėl teroristinio išpuolio. Tačiau tam tikrais, kiek dažniau pasitaikančiais atvejais, draudimo bendrovė turi teisę reikalauti visos arba dalinės kompensacijos iš kaltininko. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negalioja, kai transporto priemonė naudojama oro uostuose, kitose ne kelių eismui skirtose teritorijose, autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms“, - pažymėjo A. Gimbickas.
Yra tikimybė, kad draudimo bendrovė kai kuriais atvejais pati atlygins žalą nukentėjusiems eismo įvykyje, bet vėliau pareikalaus eismo įvykio kaltininko atlyginti žalą. Tokių atvejų yra ne vienas:
- Vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų arba vengė neblaivumo patikrinimo, o taip pat, jei svaiginosi po eismo įvykio.
- Transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, o eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties - pavyzdžiui, nespėjo sustabdyti automobilio, kurio padangų protektorius nusidėvėjęs.
- Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės.
- Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
- Vairuotojas padarė žalą (sukėlė avariją) tyčia.
- Draudimo bendrovė taip pat susigrąžins iš kaltininko žalos atlyginimą, jei laiku nebuvo sumokėta draudimo įmoka ar vėluojama ją sumokėti.
„Sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovė prisiima tam tikrą konkretaus vairuotojo riziką, todėl, jei ši rizika pasikeičia, eismo įvykio atveju taip pat iki 50 procentų žalos reikalaujama atlyginti kaltininko. Dažniausi tokio elgesio pavyzdžiai - kai avariją sukelia ne automobilio savininkas, o kitas vairuotojas, kurio vairavimo stažas mažiau nei dveji metai, ir ši aplinkybė nebuvo nurodyta sudarant draudimo sutartį. Taip pat, kai savininkas užsiima mokamu keleivių pervežimu (tarkim, UBER ar kita pavėžėjimo paslauga), bet apie tai nėra informavęs draudimo bendrovės. Tai traktuojama kaip padidinta rizika“, - teigia A. Gimbickas.
Beje, įvykus eismo įvykiui, jo dalyviai pagal įstatymą taip pat turi tam tikrų pareigų, kurių neįvykdžius dalį žalos taip pat gali tekti apmokėti patiems. Įvykus eismo įvykiui yra privaloma:
- Imtis priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;
- Apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais, pvz. nukentėjo asmenys, nesutariama dėl įvykio aplinkybių, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir t. t.
Nesilaikant šio reikalavimo draudimo bendrovė gali reikalauti visiškai atlyginti žalą. Visiškai atlyginti žalą bus pareikalauta ir tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nuslėpė aplinkybes ir tai turėjo įtakos draudimo išmokos dydžiui.
Laiku informuoti draudiką apie sukeltą žalą: apie eismo įvykį pranešti per 3 darbo dienas, o per 5 darbo dienas pranešti apie gautą pretenziją atlyginti žalą. Šiuos nuostatos netaikomos, jei yra aplinkybių, dėl kurių laiku pranešti neįmanoma (pvz., sveikatos sutrikdymas). Apie įvykusį eismo įvykį reikia pranešti ir tuo atveju, kai nėra aišku, kas dėl įvykio kaltas.
Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, - būtina eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti.
„Taip pat norėtumėme priminti, kad, įvykus eismo įvykiui, atsakingas yra automobilio savininkas, todėl, jei automobilis patikimas vairuoti kitiems, atsakomybė tenka ir savininkui“, - primena A. Gimbickas.
Žala sau
BTA žalų reguliavimo departamento transporto ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis vardija ir kitus atvejus. „Daug apie tai kalbame, bet vis tiek sulaukiame prašymų atlyginti žalą transporto priemonei, pagal tos transporto priemonės privalomą draudimą, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais. Būna atvejų, kai susiduria to paties savininko transporto priemonės - pvz., susiduria dvi kartu važiuojančios tos pačios įmonės transporto priemonės. Neatlyginama, kai padarai žalą sau“, - teigia A. Žiukelis.
Specialistas taip pat pabrėžė pranešimo apie avariją terminą. „Dalinai prašoma, kad būtų grąžinta nukentėjusiam sumokėta išmoka, kai kaltininkas nepraneša apie įvykį draudimo bendrovei - tą turi padaryti ir kaltininkas per 3 darbo dienas. Taip pat - kai draudimo sutartyje numatyta viena valdytojų grupė (apribotas jauniausio vairuotojo amžius arba stažas), o vairuoja kitas. Dažnai „seneliui“ priklausantį automobilį vairuoja anūkas. Yra ir daugiau specifinių atvejų, kurių pasitaiko itin retai“, - teigia A. Žiukelis.
Sumokės ir išsireikalaus
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pažymi, kad tam tikri reikalavimai yra tiesiog sąmoningumui skatinti. „Jei vairuotojas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tai draudimo įmonė eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims padengia žalą. Tačiau draudimo išmoką, kurią išmoka eismo įvykyje nukentėjusiai pusei, susigrąžina iš eismo įvykio kaltininko. Toks pat principas galioja ir tais atvejais, jei vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ar net neturėjo teisės vairuoti“, - sako R. Pocius.
Specialistas teigia, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra numatyti atvejai, kai draudimo išmoka nemokama. Tokiems atvejams priskiriama keletas situacijų: jei žala atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai; žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje; žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų. Vis tik ne visi įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, todėl norėdami išvengti nesusipratimų automobilių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į draudimo taisykles ir konkrečios sutarties sąlygas, kur nurodomos išimtys ir specifinės situacijos, kuomet žala nėra atlyginama.
Kaip vairuoti, kad netektų perlaikyti vairavimo egzamino
tags: #asmens #automobilio #draudimas #neblaiviam