Temos aktualumas. Kasmet tarp Lietuvoje registruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šių didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų. Bauda - turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiškas ir efektyvus poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškus ar turtinę žalą sukėlusius nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių. Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. (kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus) orientavosi ne į asmens kalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje, kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje, siekiama tvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudų taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Jie baudą laiko lygiaverte alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybių narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti kalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 „Dėl alternatyvių baudžiamosioms priemonėms kalinimui“. Šias alternatyvas laisvės atėmimui. Šiai taikomos kaip sankcijos ir tai, kad būtų sukurti metodai, leidžiantys susieti šias baudas su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis bei kurie, jei tai įmanoma, neprivestų prie kalinimo.
Tiriamosios problemos. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Dažnai vertinama vien tik svarbesnis kaltinamojo mokumas, t.y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudų dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi reikėtų analizuoti. Taigi baudų dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudų vykdymas - tai pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos. Pabrėžtina, jog Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Tačiau darbų, minimų šia tema, galima rasti. Baudų dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Šulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Šumską, kuris nagrinėjo bendrus baudų skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs. Iš lenkų mokslininkų galima paminėti M. Melezini, iš anglų - S. Hillsman, iš rusų mokslininkų - I. V. Dvorianskovą bei I. B. Ovalskają. Šie mokslininkai skyrė S. Walteris bei T. Tyrimo mokslinis naujumas ir reikšmė. Šiame darbe po ilgos beveik 10 metų pertraukos Lietuvoje naujai ir išsamiai išnagrinėtos baudos kaip bausmės reglamentavimo ir taikymo problemos.
Tyrimo objektas.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Magistro baigiamojo darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis įvertinti baudą kaip bausmės reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvoje, išryškinti jos trūkumus ir privalumus bei pateikti pasiūlymus, kaip baudų reguliavimas bei taikymas galėtų būti tobulinamas.
Tyrimo hipotezė.
Tyrimo metodologija. Lyginamasis metodas leido išsamiai tirti baudų reguliavimo pavyzdžius užsienio valstybėse. Dokumentų analizės metodas buvo naudojamas nagrinėjant Lietuvos Respublikos ir atskirų užsienio valstybių teisines bazes, tarptautinius dokumentus, taip pat teismų praktiką. Sisteminis analizės metodas leido atskleisti visą tyrimui panaudotą teorinę ir empirinę medžiagą bei ją panaudoti iškeltiems uždaviniams atskleisti.
Naudoti tyrimo šaltiniai. Nagrinėjant iškeltus uždavinius, buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamieji ir bausmių vykdymo įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, taip pat įvairių užsienio valstybių (Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos) baudžiamieji ir bausmių vykdymo teisės aktai, reglamentuojantys baudą kaip bausmę. Buvo naudoti tarptautiniai dokumentai, susiję su alternatyvomis laisvės atėmimui.
Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai ir 6 poskyriai, išvados bei pasiūlymai, literatūros sąrašas, anotacijos bei santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat priedai.
1. Bauda kaip bausmė
Bauda kaip bausmė yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką. LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudų numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamiesiems nusižengimams sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkiems nusikaltimams sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkiems nusikaltimams sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkiems nusikaltimams - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkiems nusikaltimams sankcijose bauda nenumatoma.
Prof. V. Pavyzdžiui, bausmės praktinį taikymą, yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Tačiau atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmė per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc. (žr. 1 lentelė). * Nuo 2011-07-05 viešieji teisės atėmimas ir teisės dirbti tam tikrus darbus arba užsiimti tam tikra veikla laikomos ne bausmėmis, o baudžiamojo poveikio priemonėmis (žr.: Valstybės žinios. Šios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos retai mini šias bausmes. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas sudaro 30,09 proc. šiausia bausme (laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo darbo bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšis, bet ir švelnesnė už baudą. Tačiau viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri iš jų yra griežtesnė. Pirma, šių bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai - socialinio pobūdžio baudomosios atsakomybės poveikio priemonė. Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudos gauna valstybė. Baudų atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešojo darbo bausmės esmę sudaro neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui. Pabrėžtina, jog teismui, sprendžiant, kokią baudą iš šių dviejų skirti, nėra jokių nuorodų į tai, kokiais atvejais ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Be to, šios bausmės labai dažnai įeina į baudžiamojo įstatymo sankcijų struktūrą kaip alternatyvos. Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą baudą - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kito nešulio (kišenvagystė) arba automobilio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“. Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turėtų apsvarstyti galimybę skirti baudą. Tačiau kaip jau minėjome, dėl baudų ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turės paskirti griežtesnę bausmę. Tačiau apie tai yra 4 skyriuje „Baudos vykdymas“. Tačiau šį kartą, bendra tvarka, švelnesnė bausmė negali būti paskirta, nes ji nėra numatyta sankcijoje, nors kaltininko turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu byloja apie baudų vykdymo sunkumus. Taigi viešojo darbo ir baudų bausmių griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nagrinėjant baudų santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudų privalumus viešojo darbo atžvilgiu. Visų pirma, viešojo darbo atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėsnumas, sunki liga. Tuo tarpu baudų atveju toks apribojimas nėra. Šioms moterims, taip pat ir sunkia liga sergantiems asmenims. Antra, viešuosius darbus gali trukdyti atlikti nuteistojo darbas. Antai viešuosius darbus T. K. skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis dirba ir viešojo darbo bausmė gali trukdyti darbui, kaip ir darbas gali trukdyti atlikti viešojo darbo bausmę ir taip nebus pasiekti bausmės tikslai. Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešojo darbo privalumus baudų bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra patvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai jį padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešuoju darbu negu baudų atveju. Kadangi visas viešojo darbo procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti. Šiam nuteistajam. Be to, svarbu pabrėžti, jog baudų specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešojo darbo bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistasis, kuriam paskirta viešojo darbo bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis). Tačiau nedirbęs, įgyja įprotį nuolat dirbti, gerbti darbą ir jo rezultatus. Šiuo, o įprotis tampa poreikiu. Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudų ir viešojo darbo santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudų privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudų ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą piniginę sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Tačiau, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiškas bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Šiai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę. Pavyzdžiui, 1992-1993 m. šios institucijos pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytus draudimus ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, pataisos inspekcijos (toliau - PI) pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti, rasti laikiną gyvenamąją vietą, jeigu asmuo neturi kur gyventi, kartu su darbo birža organizuoja... 47 straipsnis.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
3.
4. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. 41. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL, jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. 2024 04 25 įstatymu Nr. 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. (TAR, 2024, Nr.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. 2024 04 25 įstatymu Nr. 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. (TAR, 2024, Nr.
7.
8. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. 2019 06 27 įstatymu Nr. (TAR, 2019, Nr.