Europos Sąjungai griežtinant klimato kaitos tikslus, benzininių ir dyzelinių automobilių likimas po 2030 m. tampa vis neaiškesnis. Įstatymų leidėjai davė ženklą, kad bus ryžtingai pereita prie nulinės emisijos transporto priemonių, tačiau visi šie pokyčiai gali apimti ne tik tradicinius variklius. Hibridiniai modeliai ir net kai kurie prabangūs prekių ženklai netrukus gali atsidurti dėmesio centre.
Europa vienijasi, kad po 2030 m. bus atsisakyta tradicinių vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių. Pagal dabartinius ES pasiūlymus iki 2035 m. net įkraunami hibridiniai automobiliai su daline elektrine pavara gali būti pašalinti iš naujų pardavimų.
ES 2030 m. siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyti aiškų kelią, kuriuo einant iki 2050 m. bus pasiekta klimato neutralumas. Ši direktyva reiškia, kad tradicinių vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių po 2030 m. bus atsisakyta.
Benzininiai, dyzeliniai ir dauguma hibridinių automobilių bus palaipsniui išimti iš apyvartos, o net ir prabangūs modeliai turės prisitaikyti arba susidurti su apribojimais. Biokuru ir sintetiniais degalais varomos transporto priemonės taip pat gali būti paveiktos, jei jos neatitiks griežtų išmetamųjų teršalų standartų. ES uždraudimai po 2030 m. iš esmės pakeis automobilių kraštovaizdį.
Automobilių entuziastų, šeimų ir keliaujančiųjų į darbą ir atgal bendruomenė, kuri pasirinko hibridinius automobilius dėl jų efektyvumo ir lankstumo derinio, dabar laukia aiškumo. Entuziastai ir kolekcininkai gali būti abejingi dėl mylimų markių ir modelių ilgaamžiškumo. Įstatymų leidėjai teigia, kad nors šie degalai gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru, jie gali neatitikti ES ambicingų klimato tikslų. Keičiantis senoms normoms, bus išbandytas ir automobilių entuziastų, ir paprastų vairuotojų bendruomeniškumo jausmas.
Automobilių gamintojai, ruošdamiesi 2030 metams, jau dabar investuoja į elektromobilių technologijų plėtrą. Šis pokytis žymi naują automobilių pramonės erą, kurioje inovacijos ir tvarumas lemia kiekvieną sprendimą. Nors ES 2030 m. automobilių draudimas paspartina perėjimą prie elektra varomų transporto priemonių, jis taip pat kelia aktualių klausimų dėl senesnių benzininių ir dyzelinių modelių priežiūros.
Elektromobiliai Lietuvoje ir pasaulyje
Europos Sąjungos šalys aktyviai pereina prie elektromobilių. Prancūzija 2030-aisiais ketina uždrausti į sostinę Paryžių įvažiuoti dyzeliniais degalais ar benzinu varomiems automobiliams, o jau 2040-aisiais visiškai uždrausianti prekybą pastaraisiais. Norvegija, pagal elektromobilių skaičių lyderiaujanti ne tik Senajame žemyne, bet ir visame pasaulyje, nusiteikusi dar griežčiau - ši šiaurės šalis jau nuo 2025-ųjų žada prekiauti vien tik hibridiniais ir elektriniais automobiliais. Tais pačiais metais uždrausti dyzelinius ir benzininius automobilius žada ir Nyderlandai, kai kurios Vokietijos apskritys - 2030-aisiais.
Hibridinių automobilių ir elektromobilių savininkų gretos plečiasi ir Lietuvoje. Lapkričio 1-osios duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruoti 579 elektromobiliai bei 7 739 hibridinės transporto priemonės. Šiuo metu Lietuvoje jau parduota daugiau nei keturi šimtai elektromobilių įkrovimo stotelių, dalis jų - privataus naudojimo, dalis - viešų stotelių. Įkrovimo stotelėmis šalyje prekiauja ir daugiau įmonių, tačiau viena jų - pirmoji šalyje, pradėjusi veikti dar 2011-aisiais, ir vienintelė, užsiimanti ir stotelių gamyba, ir įrengimu, eksportu į užsienio šalis.
Lietuviai pamažu atranda elektromobilius. Kasmet pastebimas eksponentinis įkrovimo stotelių poreikio augimas. Galimos trijų skirtingų įkrovimo tipų stotelės: lėto krovimo (nuo aštuonių iki dvylikos valandų), vidutinio krovimo (tris-keturias valandas) ir greitojo krovimo (pusvalandį). Pirmosios greitojo krovimo stotelės abipus kelio A1 buvo įrengtos dar 2012-aisiais.
Tiesa, elektromobilių savininkai pripažįsta, kad elektromobilis kol kas negali būti pirmas ir vienintelis šeimos automobilis, jis gali būti tik antras arba trečias. Nors „Nissan Leaf“ yra vienas iš pirmosios elektromobilių kartos produktų, jo nuvažiuojamas atstumas yra labai ribotas. Techniniuose parametruose rašoma, kad juo galima nuvažiuoti du šimtus kilometrų, tačiau tai - tik teoriškai. Normaliai važiuojant mieste visiškai įkrautas jis gali įveikti šimtą kilometrų. Šaltuoju metų laiku elektromobilis sunaudoja daugiausia energijos.
Elektromobilio pranašumai prieš įprastą vidaus degimo variklio automobilį - ekologija ir savitas važiavimo stilius. Elektromobilis turi labai didelį sukimo momentą, todėl labai smagiai ir greitai pradeda judėti iš vietos. Be to, nereikia rūpintis tepalais ar išmetimo dujomis techninės apžiūros metu.
Vis dėlto, elektromobilio vairavimas reikalauja tam tikro požiūrio. Neatsipirkimas pirmiausia turi rūpėti, o tai, kad neterši gamtos. Jeigu pastarasis dalykas tave džiugina - tada viskas tvarkoje. Tai - iš dalies ir prabangos prekė. Dirbdamas prastai apmokamą darbą negalėsi sau leisti tokio pirkinio.
Manoma, kad elektromobiliai - neišvengiama žmonijos ateitis. Tik vieni sako, kad jie užvaldys rinką po penkerių, kiti - kad po septynerių, treti - kad po dešimties metų. Bet nė neabejojama, kad visi pereisime prie jų. Pirmoji buvo „Tesla“. Po jos kiti automobilių gamintojai masiškai pradėjo ruošti hibridinius automobilius ir elektromobilius. Visi didieji motorinių transporto priemonių gamintojai suvokia, jog tai - neišvengiama.
Pradžioje elektromobilių akumuliatoriai įkrauti galėdavo nuvažiuoti dvidešimt-trisdešimt kilometrų. Atsiradus ličio jonų akumuliatoriams, jiems pingant, didėja nuvažiuojamas atstumas. Dabar kalba eina apie keturis-šešis šimtus kilometrų.
Elektromobilio akumuliatoriaus įkrovimas gali užtrukti, todėl planuojant tolimesnę kelionę reikia atidžiai susižiūrėti įkrovimo stotelių vietoves ir pagal tai planuoti maršrutą. Tačiau, kaip ir su vidaus degimo variklio automobiliu, vis tiek kas kelias valandas sustojama degalinėje, kavos, pramankštinti kojas. Taip, kad šiuo atveju galima sustoti pramankštinti kojas, išgerti kavos ir dar tuo metu įkrauti elektromobilio bateriją.
Kalbant apie elektromobilių įkrovimo stoteles, jų tankumas Lietuvoje dar atsilieka nuo Estijos, kurioje elektromobilių plėtra pradėta remti prieš septynerius metus, skiriant dotacijas.
Naudotą „Nissan Leaf“ automobilį, kurio rida - apie keturiasdešimt tūkstančių kilometrų, galima įsigyti kone tris kartus pigiau nei naują. Tokie automobiliai, su įlenktu bamperiu, dažnai parduodami į Europą po smulkių avarijų JAV.
Elektromobilio eksploataciniu atžvilgiu naudingas tiek žmogui, tiek gamtai. Jame nėra jokių judančių detalių, išskyrus pakabos detales ir padangas. Kasdienė, kasmėnesinė ir kasmetinė eksploatacija yra pigi. Tačiau problemos prasideda tada, kai akumuliatorius baigia išleisti savo kvapą - jo utilizacija kainuoja labai brangiai.
Vokietijos inžinierių tyrimas parodė, kad elektromobilio baterijos gamybos ir eksploatacijos žala gamtai atsipirktų, jei elektromobilis nuvažiuotų apie šimtą tūkstančių kilometrų, jei kraunamas iš iškastinio kuro, arba trisdešimt tūkstančių kilometrų, jei kraunamas iš atsinaujinančios energijos.
Šiandien „Nissan Leaf“ elektromobilį, naudotą trejus-ketverius metus, galima įsigyti už dvylika-penkiolika tūkstančių eurų. Už tokią sumą dyzelinį ar benzininį automobilį su vidaus degimo varikliu nupirktum panašios, geros būklės ir dar naujesnių metų.
Lietuviai dar nelabai supranta, kokia yra elektromobilio idėja. Tautiečiui duok gerą „Mercedes“ ar BMW ir jis bus laimingas. Tačiau technologija žengia į priekį. O nuo jos nereikia atsilikti. Elektromobilis - vieni pliusai. Ekologiškas. Tausoja gamtą.
Galbūt vieną dieną bus įsigyta ir „Tesla“ ilgesnėms kelionėms. „Teslos“ kilometro kaina didesnė, bet ir įveikiami atstumai visai kiti.
Ateities automobilio vizijos
Ateities automobilis yra ne tik vairavimas: novatoriškų technologijų panaudojimas, naujoviškas dizainas, autonominis vairavimas yra tik keli pavyzdžiai, kaip ateities automobiliai skirsis nuo prieš tai išleistų modelių. Daugumą jų vienija kelios pagrindinės idėjos: ateities automobilis bus varomas elektra, visuomet bus prisijungęs prie plataus tinklo ir turės autonominio vairavimo savybių.
Ekspertų nuomonės, šiuo klausimu, vis dar nesutampa. Kai kurie sako, kad didvyriškų vairavimo ir stabdymo manevrų ateities automobilyje nebereikės ir automobiliai pasirūpins visais vairavimo aspektais automatiškai be jokio žmogaus įsiterpimo. Kiti ekspertai teigia, jog automobiliai paliks žmonėms galimybę pasirinkti, ar jie norės vairuoti, ar automobilis važiuos pats.
Net jei dar negalime numatyti tikslaus momento, gali ateiti laikas, kai vidaus degimo variklis bus pastebimas tik kaip muziejaus eksponatas. Dabartinio variklio ūžimas ateityje gali tapti elektros variklio dūzgesiu. Savaeigių transporto priemonių technologija sukuria visiškai naujas galimybes apibrėžti erdvę transporto priemonės viduje.
Vienas iš variantų - ateities automobilis kaip biuras ant ratų. Jau dabar tam tikros aukščiausio lygio transporto priemonės siūlo įvairias savybes, kurios gali paversti automobilį į biurą ant ratų. Tai apima nešiojamųjų kompiuterių ar išmaniųjų telefonų įkrovimo taškus, integruota „Wi-Fi“ ir didelius ekranus pristatymams bei vaizdo konferencijoms. Tačiau kol kas vairuotojai, norėdami dirbti savo mobiliajame biure, turi rasti vietą automobiliui. Jei ateityje automobilis važiuos pats, darbą galima bus atlikti ir kelionės metu.
Kitas variantas - kino teatras ant ratų. Ateities automobilis greičiausiai galės virsti kino teatru ant ratų, ypač ilgesnių kelionių metu. Susirūpinimas, kad filmų žiūrėjimas atitrauks vairuotojo dėmesį, bus pasenęs, atsižvelgiant į vis geresnes autonominio vairavimo galimybes. Žinoma, vaizdo žaidimus kelionės metu taip pat galima būtų žaisti kaip alternatyvą.
Taip pat - patogus viešbutis. Automobilis ateityje atleis vairuotoją nuo vis didesnės naštos. Taigi būtų logiška, kad gamintojai atsižvelgtų į šias naujas technologijų sukurtas galimybes kurdami savo transporto priemonių interjerą. Patogumas turėtų prioritetą prieš funkcionalumą, technologija pereitų į antrą planą.
Remiantis tyrimų instituto „Prognos“ atliktu tyrimu, dalis automobilių jau gali turėti autonominio vairavimo galimybes iki 2030 m. Kiti 2040 metus laiko realesniu 5 autonominio vairavimo lygio tikslu. Bet kokiu atveju turės praeiti daugiau nei 100 metų, tam kad visas eismas, jo dalyviai ir automobilių gamintojai persiorientuos į savaime važiuojančios transporto priemonės.
Kol ateitis dar nėra realybė, turime naudotis ir vertinti ką turime šiandien. Ateityje galime atsidurti scenarijuje, kuriame visi naudoti automobiliai bus varomi elektra ir pasiilgsime vidaus degimo varikliu. Tad, kol galime, prižiūrėkime šiuos automobilius taip, kad jie neprarastų gamintojo numatytos suteikiamos patirties.
What is driving the future of car technology? | BBC News
Valdžios parama elektromobilių įsigijimui
Gyventojai, sunaikinimui atidavę seną, taršų automobilį jau ne pirmus metus gali sulaukti 1 000 eurų kompensacijos, įsigijus mažiau taršų automobilį ar elektrinę transporto priemonę. Norintys pasinaudoti šia galimybe kviečiami paskubėti - liko kiek daugiau nei milijonas eurų paramos.
Kvietimui rinktis mažiau taršų (ne dyzelinį) automobilį ar elektromobilį iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Nuo šio kvietimo starto praėjusių metų pradžioje, APVA jau sulaukė 3,8 tūkst. gyventojų paraiškų už 3,8 mln. eurų.
Gyventojas, norintis sulaukti 1 000 eurų kompensacijos, turėtų sunaikinti M1 klasės automobilį, kurio savininku ar (ir) valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėn. iki 2023 m. birželio 1 d. Sunaikinus automobilį turi būti išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, o pati transporto priemonė išregistruota iš LR kelių transporto priemonių registro. Transporto priemonės techninė apžiūra turi galioti ne trumpiau kaip iki 2023 m. lapkričio 18 d.
Kompensacija už automobilį su tuo pačiu identifikavimo numeriu (VIN) gali būti išmokama tik vieną kartą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek seno, tiek naujojo automobilio savininkas būtų tas pats asmuo.
Senam, sunaikinimui atiduodamam automobiliui modelio, metų, kuro rūšies ar CO2 emisijos reikalavimų nėra, o štai įsigyjamam naujam tam tikri reikalavimai taikomi. Norint sulaukti 1 000 eurų kompensacijos reikėtų įsigyti M1 klasės automobilį, varomą benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu arba elektra. Vienintelė netinkama kuro rūšis - dyzelinas. Taip pat, įsigyto mažiau taršaus automobilio pirmosios registracijos data ES turi būti ne ankstesnė kaip 2014 m. sausio 1 d., o bendras išmetamas CO₂ kiekis - ne didesnis kaip 130 g/km. Ši informacija turi būti matoma transporto priemonės registracijos liudijime. Šie kriterijai netaikomi elektromobiliams.
Paraiškos 1 000 eurų kompensacijai gauti priimamos APVIS svetainėje kol pakanka kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. pabaigos.
APVA primena, kad gyventojai, planuojantys įsigyti grynąjį elektromobilį gali sulaukti net didesnės kompensacijos. Teikiant paraišką kitam APVA paskelbtam kvietimui, už naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų parama, už naudotą (ne senesnį kaip 4 m.) - 2,5 tūkst. eurų. Teikiant paraišką šiam kvietimui sunaikinti seno automobilio nereikia. Tačiau nereikėtų suklysti, pasinaudoti dviem kompensacijų šaltiniais vienam elektromobiliui nepavyks.
„Toyota bZ4X“ - ateities elektromobilio koncepcija
„Toyota bZ4X“ yra koncepcinis vidutinio dydžio miesto visureigis, turintis visus varančiuosius ratus. Drauge šis modelis yra „Toyota“ virsmo iš automobilius gaminančios bendrovės į verslą, kurio užduotis užtikrinti geresnį mobilumą visiems, simbolis. „bZ“ yra angliškos frazės „beyond Zero“ akronimas (liet. Mažiau už nulį), reiškiantis ne tik „Toyota“ įsipareigojimą siekti nulinės anglies dvideginio emisijos ir neutralizuoti anglies dvideginio išmetimą gamyboje, bet drauge ir pristatyti naujus privalumus tiek aplinkai, tiek kiekvienam individui, tiek visuomenei.
Naujasis „Toyota bZ4X“ koncepcinis automobilis buvo sukurtas „Toyota Motor Corporation“ bendradarbiaujant su „Subaru Corporation“. Tikimasi, kad serijinio automobilio pardavimai prasidės 2022 m. viduryje.
Koncepciniame „Toyota bZ4X“ modelyje atspindėta žmonių, kuriems laikas, praleistas drauge su šeima ir draugais, yra labai svarbus. Kai jie nori tokiu laiku pasimėgauti, „Toyota bZ4X“ taps tam puikia erdve.
Eksterjero dizainas be jokių kompromisų atspindi žmonių lūkesčius, susijusius su elektromobilio vairavimo patirtimis. Išorėje susijungia dinamiškumas ir praktiškumas: automobilyje vairuotojas sėdi aukščiau, kaip būdinga SUV, bet tuo pačiu elektromobilis yra puikiai valdomas. Kėbulo išorėje emocingos paviršių linijos derinamos su precizišku aukštųjų technologijų stiliumi. Elektromobilio priekis - esminė dalis, leidžianti atpažinti bet kurį automobilį - be gerai atpažįstamų radiatoriaus grotelių. Čia į „kūjo formą“ priekiniame buferyje išdėstyti įvairūs jutikliai, žibintai, aerodinaminiai elementai, atskleidžiantys naują požiūrį į buvimą kelyje.
Koncepciniu „Toyota bZ4X“ sukurtas panaudojus e-TNGA modulinę platformą, sukurtą specialiai elektra varomiems automobiliams. Ilga ratų bazė ir trumpa priekinė bei galinė dalis leido sukurti ypač erdvų ir atvirą saloną. Priekinė salono dalis sukurta taip, kad vairuotojui suteiktų ne tik jausmą, jog jis tiesiogiai susietas su keliu, bet ir patogiai pateiktų visą reikalingiausią informaciją. Žemai įtaisytas prietaisų skydelis atveria platų vaizdą prieš akis ir pabrėžia erdvės automobilyje pojūtį. Visi valdikliai sugrupuoti ir išdėlioti aplink centrinę konsolę taip, kad juos būtų lengva atpažinti, surasti ir naudoti. Skaitmeninis prietaisų skydelis, esantis prieš vairuotojo akis, sumontuotas aukščiau nei vairas, tad pakanka minimalaus akies judesio, kad vairuotojas pamatytų tai, kas jame rodoma.
Kuriant koncepcinį elektromobilį pasinaudota ilgiau nei 20 metų trunkančia „Toyota“ lyderyste elektrifikuojant automobilius ir kompanijos ženklą apibrėžiančiais kokybės, patvarumo ir patikimumo pranašumais. Automobilio aplinkosauginį motyvą sustiprina ir sumontuota sistema, leidžianti įkrauti bateriją naudojant saulės energiją, ir taip dar padidinti nuvažiuojamą atstumą. Dėl „Toyota“ patirties plėtojant baterijų technologijas, didesnė ir galingesnė baterija, reikalinga koncepciniam „Toyota bZ4X“ modeliui, sukurta taip, kad būtų patikima, ilgai veiktų ir išlaikytų užtektiną važiavimo atstumą net šalto klimato šalyse.
Visų varančiųjų ratų sistema, kurią užtikrina elektros varikliai ant priekinės ir galinės ašies, sukurta drauge su „Subaru“. Turtinga istorija ir tiek „Toyota“, tiek „Subaru“ gamintojų žinios čia buvo sujungtos, kad būtų užtikrintos didelės visų varančiųjų ratų galimybės, išskiriančios koncepcinį „Toyota bZ4X“ savo segmente. Ši sistema suteikia „Toyota bZ4X“ visureigio savybių, kurios vairuotojams garantuoja papildomą saugumą ir užtikrintumą, nesvarbu, kokios eismo sąlygos.
Koncepciniu automobiliu bus su pirmąja pasaulyje sistema, apjungiančia vairo kryžmę su visiškai elektriniu vairo pasukimo valdymu (angl. Steer-by-wire). Ši technologija vairuotojui suteikia geresnį automobilio valdymą, kadangi pašalina trukdžius, kylančius dėl nelygaus kelio paviršiaus ir stabdymo, o taip pat užtikrina tikslesnį atsaką, atsižvelgdama į automobilio greitį ir vairo pasukimo kampą. Dėl visiškai elektrinio vairo pasukimo valdymo buvo galima atsisakyti ir tradicinio, apskrito vairo. Šis pakeistas unikalios formos valdikliu. Ši technologija taip pat leidžia atsisakyti poreikio vairuotojui perimti rankomis vairą tada, kai automobilis suka, tad šis elementas suteikia smagumo vairuojant.
Koncepciniu modeliu yra pirmasis, pristatantis naują „Toyota bZ“ - mažiau už nulį (angl. Beyond Zero) - seriją. Iki 2025 m. „Toyota“ užsibrėžusi pristatyti 15 elektra varomų automobilių, iš kurių 7 bus „Toyota bZ“ modeliai. Ši nauja automobilių serija leis žmonėms persėsti iš savo įprastų transporto priemonių į elektrines be jokio nepatogumo, tuo pačiu įvertinant visus privalumus, kuriuos garantuoja visiškai elektrinis automobilis. „Toyota bZ“ modeliai taip pat padės sumažinti anglies dvideginio poveikį. Šis tikslas reiškia metodus ir iniciatyvas, kurios padeda sumažinti CO2 emisiją per visą transporto priemonės gyvavimo ciklą - įskaitant gamybą, platinimą, naudojimą, perdirbimą ir galutinį sunaikinimą.
„Toyota“ apibrėžia keturis „mažiau už nulį“ programos aspektus: „tu ir aplinka“, „tu ir tavo automobilis“, „Tu ir kiti“ ir „Tu ir bendruomenė“. Tai apima energiją, reikalingą automobiliui judėti, jo ryšį su aplinka, saugumą, ramybę, džiaugsmingą vairavimo patirtį, erdvę ir bendravimą.
Naujasis „Toyota bZ4X“ koncepcinis automobilis yra naujausias „Toyota“ kelionės, siekiant nulinės emisijos, etapas. Ši kelionė prasidėjo prieš daugiau nei 20 metų drauge su „Prius“, pirmojo masinės gamybos hibridinio automobilio, pristatymu. Nuo tų laikų „Toyota“ nuolatos plėtė automobilių elektrifikacijos ribas, pasiekdama vis didesnį hibridinės technologijos našumą ir atskleisdama naujas galimybes su iš tinklo įkraunamų hibridų bei vandenilio kuro elementus turinčių automobilių plėtra. Iki šios dienos „Toyota“ pardavė daugiau nei 17 mln. elektrifikuotų automobilių, taip sumažindama CO2 taršą 140 mln. tonų.
„Toyota“ siūlo platų elektrifikacijos technologijų pasirinkimą - hibridinius, iš tinklo įkraunamus hibridinius, vandenilio kuro elementais ir elektra varomus automobilius. Be to, vandenilio, kaip švarios energijos šaltinio, technologijų plėtra atveria platesnius akiračius, kadangi vandenilio kuro elementų technologija pritaikoma skirtingų formų transportui.
2025-aisiais „Toyota“ globalioje gamoje bus daugiau nei 70 elektrifikuotų automobilių. Tarp jų bus mažiausiai 15 elektromobilių. Europos rinkoje 2025-aisiais tokia gama užtikrins, kad iš visų parduodamų automobilių 70 proc. bus hibridiniai, daugiau nei 10 proc. - iš tinklo įkraunami hibridai ir daugiau nei 10 proc. - nulinės emisijos modeliai: tiek elektromobiliai, tiek varomi vandenilio kuro elementų.
tags: #ateities #automobilis #zanas