Neteisėtas atliekų išmetimas įvyksta, kai asmenys atliekas palieka neleistinose vietose, kad išvengtų mokesčių arba kitaip apeitų tinkamo atliekų tvarkymo taisykles. Šie veiksmai kelia rimtą pavojų aplinkai ir sveikatai, įskaitant gruntinio vandens užterštumą, kenkėjų pritraukimą ir fizinį pavojų florai, faunai ir netoliese gyvenantiems. Taigi tokie veiksmai gali kelti grėsmę jūsų teisėms į palankią aplinką ir sveikatą.
Priežastys, lemiančios netinkamą atliekų tvarkymą
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių netinkamą atliekų tvarkymą ir jų metimą neleistinose vietose, yra gyventojų sąmoningumo trūkumas. Daugelis žmonių nesupranta tinkamo atliekų rūšiavimo svarbos ir galimų pavojų, kylančių dėl netinkamai išmestų atliekų. Taip pat pastebima, kad daliai žmonių vis dar atrodo, jog elektroninis įrenginys ar baterija konteineryje didelės žalos nepadarys, tačiau tai yra klaidinga nuomonė.
Kita svarbi priežastis - žinių stoka. Žmonės turi žinoti ne tik pirmines rūšiavimo taisykles, tačiau ir vietas, kur reikia nuvežti stambiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas ir nekomunalines atliekas. Kai kuriais atvejais, žmonės tiesiog nežino, kaip tinkamai atsikratyti tam tikrų rūšių atliekomis, pavyzdžiui, stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.
Kartais netinkamas atliekų tvarkymas gali būti susijęs su noru išvengti mokesčių už atliekų tvarkymą arba tiesiog tingumu. Tokie asmenys palieka atliekas prie bendrojo naudojimo konteinerių ar kitose tam neskirtose vietose, sukurdami netvarką ir taršą.
Pavojai, kylantys dėl netinkamai išmestų atliekų
Netinkamai išmestos atliekos kelia daugybę pavojų. Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių - gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku - neatvėsę pelenai. Šiemet jau užfiksuota 317 gaisrų atliekų konteineriuose. Dažniausios priežastys - neatsargus žmonių elgesys, kuomet į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius įmetamos nuorūkos, įkaitusios žarijos, elektroninės cigaretės, ličio baterijos, įkraunami elektronikos prietaisai. Būna atvejų, kuomet konteineriai padegami tyčia. Tokiais atvejais gresia atsakomybė už padegimą ir svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.
Į atliekų konteinerį įmesta neužgesinta nuorūka, elektroninė cigaretė, pelenai iš kepsninės ar neištuštintas aerozolio buteliukas kelia pavojų ne tik mieste, bet ir gamtoje - užsidegus atliekoms, ugnis gali persimesti į mišką ar užsidegti sausa žolė. Aerozoliniai balionėliai, jei juose yra, pavyzdžiui, plaukų lako ar purškiklio nuo vabzdžių likučių, suspausti šiukšliavežėje gali įtrūkti, tereikia kibirkšties arba trinties, ir to pakanka kilti gaisrui. Ličio baterijos, pažeistos mechaniškai, sukelia sprogimą ir intensyvų degimą.
Jei gaisras kyla pakuočių konteineryje, sugadinamas ne tik pats konteineris, kurį tenka keisti nauju, bet ir jame kauptos atliekos, kurias būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Elektroninės įrangos atliekas, tokias, kaip vienkartinės el. cigaretės, ličio baterijos, akumuliatoriai, pavojinga laikyti namuose, stalčiuose ar garažuose, juolab išmesti į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius. Savaime užsiliepsnoti gali ir ilgą laiką naudojama, susidėvėjusi baterija. Užsidegimas, dažniausiai, įvyksta baterijų viduje staigiai pakilus temperatūrai ir slėgiui.
Tinkamas atliekų rūšiavimas ir išmetimas
Norint išvengti minėtų pavojų, būtina tinkamai rūšiuoti ir išmesti atliekas. Skirtingų rūšių atliekoms skirti atskiri konteineriai:
- Geltonas konteineris - plastiko pakuotėms. Į jį meskite plastikinius maišelius, indelius, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, kombinuotas pieno produktų ar sulčių pakuotes bei metalines pakuotes ir kitas smulkias buityje susidarančias metalo atliekas (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). Tiesa, jame ne vieta aerozoliniams flakonėliams, metalinei ar plastikinei tarai nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių.
- Mėlynas konteineris - popieriaus pakuotėms ir kitoms popieriaus atliekoms (knygoms, žurnalams, laikraščiams, lankstinukams, knygoms). Jeigu atliekos smarkiai suteptos - jas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kuriame turėtų atsidurti ir panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės.
- Žalias konteineris - stiklo pakuotėms. Jame vieta stikliniams buteliams ir kitoms stiklo pakuotėms.
Elektroninės įrangos atliekas, tokias, kaip vienkartinės el. cigaretės, ličio baterijos, akumuliatoriai, draudžiama mesti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, statyti šalia jų, laikyti atviroje vietoje, ardyti patiems, atiduoti surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms, neturinčioms joms sutvarkyti reikalingų leidimų. Daugumoje prekybos centrų įrengtos specialios elektronikos surinkimo dėžutės, į kurias galima mesti smulkią elektroninę įrangą, galvaninius elementus. Elektronikos atliekas galima pristatyti į supirktuves, kurios veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Stambiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose, palikti draudžiama. Jos skirtos tam, kad geri, bet nereikalingi daiktai nevirstų atliekomis. Į „Atiduotuves“ daiktus atvežti ir juos pasiimti galima visiškai nemokamai. Jeigu gyventojai neturi galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, prašome kreiptis į atliekų tvarkymo įmones, kurios teikia atliekų išvežimo iš namų paslaugą.
Kodėl atliekų rūšiavimas yra svarbus | Atliekų tvarkymas | „The Planet Voice“
Teisinė atsakomybė
Neteisėtas šiukšlių, statybinių medžiagų ir pavojingų atliekų išmetimas neleistinose vietose užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas” reikalavimų pažeidimo ir pažeidimus padariusiems asmenims skiriamos administracinės nuobaudos. Tiems, kurie vis tik numoja ranka ir šiukšlina kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse, primename, kad nesilaikantiems savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurios griežtina įmonių ir gyventojų atsakomybę už aplinkos teršimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios pataisos leis užkardyti galimas neteisėtas veikas, susijusias su neteisėtu atliekų išmetimu aplinkoje, o sankcijos bus atgrasančios ir efektyvios. Administracinė atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims bus taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Jeigu būtų išmesti didesni kiekiai, tai užtrauks baudžiamąją atsakomybę.
Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos didėja daugiau nei du kartus ir sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis priklausys nuo išmetamų atliekų kiekio. Nepavojingų atliekų į aplinką išmetus nuo 5 iki 15 kubinių metrų įmonėms gresia 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda, nusižengus pakartotinai - 4,8-11 tūkst. eurų. Už 5-7 kubinių metrų pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22-39 tūkst. eurų vietoje dabartinių 8-14 tūkst. eurų. Už pakartotiną pažeidimą baudos siektų 39-84 tūkst. eurų.
Pastebėję neteisėtą atliekų išmetimą, turėtumėte informuoti savivaldybės administraciją. Būkime pilietiški - fiksuokime ir drausminkime šiukšlintojus! Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius.
tags: #atlieku #ismetimas #neleistinose #vietose