Japonijos energetikos sektorius pastaraisiais metais vis aktyviau grįžta prie branduolinės energetikos, siekdama sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių degalų ir pasiekti anglies dioksido neutralumą iki 2050 metų. Pagal vyriausybės patvirtintą planą, iki 2040 metų branduolinė energija turėtų sudaryti apie penktadalį šalies energijos balanso. Šiuo metu Japonijoje jau atnaujinta 14 reaktorių, daugiausia šalies vakaruose ir pietuose, o 13 jų veikė iki sausio vidurio. Nepaisant šių planų, Fukušimos atominės elektrinės avarija, įvykusi 2011 m. kovo 11 d., iki šiol išlieka viena didžiausių branduolinių katastrofų pasaulio istorijoje.
Fukušimos Daiichi atominė elektrinė yra rytinėje Japonijos pakrantėje maždaug 200 km į šiaurę nuo Tokijo, Fukušimos prefektūroje. Atominę elektrinę valdė Tokijo elektros energijos bendrovė TEPCO. Čia buvo 6 verdančio vandens reaktoriai (angl. BWR), kurie buvo pradėti eksploatuoti 1971-1979 m.
Katastrofos priežastys: žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d. Ramiajame vandenyne prie rytinės Japonijos pakrantės įvykęs galingas 9 balų žemės drebėjimas smarkiai supurtė žemę palei Fukušimos prefektūros pakrantę. Dėl žemės drebėjimo automatiškai išsijungė 1, 2 ir 3 reaktoriai (4, 5 ir 6 reaktoriai tuo metu buvo išjungti planiniam patikrinimui atlikti). Žemės drebėjimas nutraukė išorinį elektros energijos tiekimą, o atominės elektrinės dyzelinius elektros generatorius buvo užpylęs cunamis.
Būtent cunamis, o ne požeminiai smūgiai, išvedė iš rikiuotės sistemas, užtikrinančias šios AE reaktorių aušinimą. Fukušimos Daiichi atominės elektrinės projekte numatyta 6 metrų aukščio siena neapsaugojo nuo galingo žemės drebėjimo sukeltos 14 metrų aukščio cunamio bangos. Laikraštis „The News York Times“ pažymi, kad, pagal vieną versijų, gedimai atominėje elektrinėje gali būti susiję su neteisingais personalo veiksmais. JAV atominės energetikos specialistas Nilsas Diazas mano, kad Fukušimos elektrinės darbuotojai per vėlai pradėjo reaktorių aušinimo operaciją.
Avarijos eiga ir pasekmės
Dėl aušinimo sutrikimų dalinai išsilydė 1, 2 ir 3 reaktorių branduolinis kuras. Į aplinką buvo išmesti dideli radioaktyviojo jodo I131 ir radioaktyviojo cezio Cs137 kiekiai, o gana reikšmingas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką tęsėsi net iki 2011 m. gruodžio vidurio. Tačiau palyginti su Černobylio avarija, aplinkoje pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų kiekiai buvo keletą kartų mažesni. Yra paskelbta duomenų, kad iki 80 proc. radioaktyviųjų medžiagų pateko į vandenyną.
Pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (angl. INES), Fukušimos Daiichi atominės elektrinės branduolinė avarija (toliau - Fukušimos avarija), kaip ir Černobylio atominės elektrinės branduolinė avarija, yra priskirta aukščiausiam 7 lygiui.
Apsaugomųjų veiksmų taikymas ir poveikis sveikatai
Fukušimos Daiichi atominės elektrinės valdytojas TEPCO skubiai įvertino susidariusią avarinę situaciją ir neišvengiamą radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką, todėl Japonijos Vyriausybė operatyviai priėmė sprendimus evakuoti gyventojus iš 20 km spindulio zonos apie atominę elektrinę dar iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką. Kovo 11 ir 12 dienomis buvo evakuota apie 170 tūkst. gyventojų. Gyventojams, gyvenantiems teritorijoje nuo 20 iki 30 km spinduliu apie atominę elektrinę, buvo rekomenduota likti namuose ir slėptis uždarose patalpose. Kiek vėliau dar apie 80 tūkst. gyventojų iš radioaktyviomis medžiagomis smarkiai užterštų teritorijų buvo perkelti gyventi į saugias sveikatai vietoves.
Skydliaukės blokavimas stabiliojo jodo preparatu - kalio jodidu buvo organizuotas 50 km spinduliu apie atominę elektrinę ir taikytas 750 tūkst. gyventojams iki 40 metų amžiaus. Taip pat buvo taikyti jūrinių ir kitų maisto produktų vartojimo apribojimai.
2014 m. Jungtinių Tautų mokslinis komitetas jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) paskelbė pranešimą, kuriame skelbė, kad dėl Fukušimos avarijos patirtos avarinės apšvitos nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sveikatos pakenkimų, tokių kaip ūmus radiacinis sindromas, nebuvo nustatyta nei gyventojams, nei avariją likvidavusiems darbuotojams. Pasak UNSCEAR, laiku atliktas žmonių evakavimas dešimt kartų sumažino jų apšvitą iki nedidelių arba labai nedidelių jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių, negalinčių sukelti net ir vėlyvųjų sveikatos sutrikimų.
Neradiologiniai avarijos padariniai
Aukščiau pateikti duomenys apie tiesioginį avarinės apšvitos poveikį žmonėms rodo, kad padaryta žala sveikatai nebuvo didelė. Deja, to negalima pasakyti apie neradiologinius padarinius, kurie nėra tiesiogiai susiję su patirta avarine apšvita. Fukušimos avarijos atveju nepalankūs psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai bei avarinio reagavimo sukelti padariniai turėjo didžiausios įtakos žmonių sveikatai. Žmonių evakavimas ir laikinas perkėlimas ilgesniam laikui gyventi į kitas vietoves palikus savo namus ir įprastą aplinką labai neigiamai paveikė žmonių psichinę sveikatą, nes šie veiksmai dažnai buvo atliekami neatsižvelgiant į žmonių norus. Tik apie 12 proc. žmonių evakavosi savanoriškai.
Gyventojai, perkelti gyventi į kitas vietoves, patyrė socialinę atskirtį - vietinės bendruomenės juos priėmė nenoriai arba atsisakydavo priimti, nes jie - iš Fukušimos. Dėl tokių socialinės atskirties sąlygų pastebimai pradėjo blogėti perkeltų iš Fukušimos avarijos paveiktos teritorijos gyventojų psichinė sveikata, atsirado psichologinių ir elgesio sutrikimų.
Fukušimos Daiichi atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas
Šiuo metu tebevyksta Fukušimos Daiichi atominės elektrinės 1, 2 ir 3 blokų eksploatavimo nutraukimas. Jo metu susidariusios kietosios radioaktyviosios atliekos yra rūšiuojamos pagal jų aktyvumo lygį ir laikomos Fukušimos Daiichi atominės elektrinės aikštelėje. Yra parengtas kietųjų atliekų saugojimo ir tvarkymo planas, pagrįstas ateinančių dešimties metų atliekų susidarymo prognozėmis. Prognozuojamas kietųjų radioaktyviųjų atliekų kiekis yra didžiulis, per ateinančius 10 metų numatomas jų kiekis yra apie 780 000 m3.
Radioaktyviomis medžiagomis užterštas reaktorių aušinimo vanduo, susikaupęs atominės elektrinės pastatų rūsiuose, yra apdorojamas specialiame vandens apdorojimo įrenginyje. Po apdorojimo vandenyje pašalinama didžioji dalis radioaktyviųjų medžiagų, išskyrus tritį. 2020 m. gegužės 21 d. bendras išvalyto vandens kiekis siekė maždaug 1,21 mln. tonų. Prognozuojama, kad maždaug 2022 m. vasarą rezervuarai, kuriuose kaupiamas išvalytas nuo radioaktyviųjų medžiagų vanduo, bus užpildyti. TEPCO numato rezervuaruose sukauptą vandenį išleisti į vandenyną, nors šis sprendimas turėtų ir neigiamų padarinių.
Išmoktos pamokos
Černobylio ir Fukušimos avarijos padarė didelių nuostolių, bet jų padarinių masto lyginti negalima. Reaguojant į Fukušimos avariją labai svarbūs gyventojų apsaugomieji veiksmai buvo organizuoti nepalyginamai efektyviau, nei Černobylio avarijos metu: gyventojai buvo operatyviai informuoti apie avariją ir skubiai evakuoti iš artimiausių avarijos apylinkių, o vėliau ir iš kitų teritorijų, kuriose buvo nustatytas padidėjęs radioaktyvus užterštumas. Tai dešimtis kartų sumažino jų apšvitą iki nedidelių arba labai nedidelių avarinės apšvitos dozių, kurios nepadarė žalos sveikatai.
Tačiau įvardijama ir nemažai padarytų avarijos valdymo ir reagavimo klaidų. Lyginant Černobylio ir Fukušimos avarijas bei jų valdymą, sąlygos buvo skirtingos, bet iš pradžių padarytos klaidos labai priminė Černobylio tragediją:
- Nebuvo vieningos koordinavimo sistemos (susitarimų) tarp valstybės, savivaldybių ir operatoriaus, kuri leistų tinkamai reaguoti tiek į stichinę nelaimę, tiek ir į branduolinę avariją.
- Nebuvo apibrėžtos aiškios skirtingų lygių, skirtingų institucijų atsakomybės bei funkcijos.
- Reguliuojančioji institucija nebuvo aiškiai atskirta nuo atominę elektrinę valdančių struktūrų, tai turėjo įtakos priežiūros kokybei.
- Tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu nebuvo atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai, neorganizuojamos visų lygių realios pratybos įtraukiant visus suinteresuotus asmenis.
- Nebuvo numatyti materialinio, techninio aprūpinimo variantai tokiems atvejams, jei sunki branduolinė avarija įvyktų keliuose reaktoriuose.
- Niekada nebuvo svarstomas ir įvertintas galimas galingo žemės drebėjimo ir cunamio scenarijus.
Pasaulio sveikatos organizacija identifikavo šias visuomenės sveikatos priežiūros išmoktas pamokas reaguojant į Fukušimos avariją: nors evakuacija siekiama sumažinti ar išvengti avarinės apšvitos pavojaus gyventojų ar žmonių sveikatai, tačiau pats evakuacijos procesas, ypač sunkios stichinės nelaimės sąlygomis, gali kelti rimtą pavojų sveikatai pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms (ligoniams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams).
Dr. Repussard - Fukušimos branduolinės avarijos pamokos.
tags: #atomines #elektrines #avarija #japonijoje