Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio.
Dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Net ir esant vos 50 km/h greičiu susidūrimo metu žmogaus kūnas gali virsti sviediniu, kurio jėga prilygsta kelioms tonoms. Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ („crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi jeigu viską paverstume skaičiais - 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų. Dabar paimkite savo svorį padauginkite iš 45 ar 75 ir sužinosite, kokio sunkumo tapsite susidūrimo metu važiuojant 48 km/h arba 67 km/h greičiu.
Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Jei segimi diržai, toks įvykis gali baigtis mėlynėmis arba šonkaulių lūžiais. Jei diržai neprisisegti, 75 kg sveriantis asmuo 4,5 t jėga atsitrenks į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę... Tokioje situacijoje nebelieka net teorinės galimybės išgyventi.
Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segi dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Tačiau galinės sėdynės vidurį žmonės dažnai išnaudoja taip, tarsi tai būtų pokalbiams skirta erdvė: pasislenkama į priekį, norint būti arčiau priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio, geriau juos girdėti ir pačiam būti geriau girdimam. Diržas tam trukdytų, tad jo nesegima. Tačiau susidūrimo metu taip galinėje sėdynėje sėdintis keleivis atsidurs priekyje ir didelė tikimybė, kad išskris pro priekinį langą. Sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo rizikuoja ne tik savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją.
Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti visi keleiviai, nepaisant jų sėdimosios vietos, ir vairuotojas. Avarijos atveju jie gali išgelbėti tiek vairuotojo, tiek keleivių gyvybes. Tačiau dalis vairuotojų ir keleivių vis dar turi ypatingą požiūrį į saugos diržų naudojimą: pasak jų, saugos diržą būtinai reikia segėti sėdint priekyje, bet nebūtina užsisegti sėdint gale. Gali būti kelios jo kilmės. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena laikus, kai gatvėse važinėjo automobiliai, kuriuose saugos diržai buvo sumontuoti tik priekyje ar kad buvo laikai, kai tik sėdintys priekyje privalėjo užsisegti saugos diržus, tad jų poelgius gali diktuoti seni įpročiai (neprisisegti saugos diržų sėdint gale). Kiti tvirtina, kad saugos diržas galinėje sėdynėje „sumažina kelionės komfortą“, neleidžia patogiai įsitaisyti, be to susiglamžo drabužiai. Tačiau dažniausias pasiteisinimas yra įsitikinimas, kad susidūrimo atveju, pavojus gale sėdintiems keleiviams - net ir nesegintiems saugos diržų - yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui.
Pažiūrėkime, kaip saugomas automobilio gale važiuojantis, saugos diržo neužsisegęs keleivis. Vietoj oro pagalvės priešais jį yra priekinė sėdynė ir jos galvos atrama. Saugos diržas? Neprisegtas, nes keleivis mano, kad smūgio metu refleksyviai rankomis remsis į vairuotojo sėdynę. Taip, smūgio metu jūsų rankos tikrai remsis į priekinę sėdynę, bet kūno svoris smūgio metu („crash weight“) bus kelios tonos. Ar jūsų rankos tai atlaikys? Be šansų. Eikime toliau. Kadangi susidūrimo metu žmogus įgauna tokią didžiulę kinetinę energiją, jį sustabdyti bus nelengva net vairuotojo vietoje. Labai stipraus smūgio metu priekinė sėdynė gali neatlaikyti ir prispausti vairuotoją. Tiems, kurie dar neįsitikinę ar mano, kad mes juokaujame, siūlytume pasižiūrėti kurį nors ADAC „Chrash“ testą. Išsirinkite tą, kuriame gale sėdintis keleivis (manekenas) neprisegtas saugos diržu. Pamatysite, kaip po smūgio jis skraido automobilio kabinoje. Kažin, ar norėtumėte būti jo vietoje.
Dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų, yra dėl skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti nemano, jog saugos diržo segėjimas gali išgelbėti gyvybę, jiems atrodo, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus. Saugos diržai - pirmoji ir svarbiausia gynybos linija. Įvykus eismo įvykiui, nesvarbu, ar tai būtų automobilis, mikroautobusas, ar autobusas, saugos diržai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija. Ne sudėtingai sukonstruotos kėbulo gniuždymo zonos ar oro pagalvės, o tiesiog paprasčiausi diržai. Kai automobilio kėbulas stengiasi išsklaidyti smūgio energiją, diržai išlaiko keleivių kūnus optimalioje padėtyje. Jei smūgio metu diržai neužsisegti, keleiviai visada išmetami iš sėdynių. Kur atsidurs gale sėdintis keleivis (ar trenksis į priekinę sėdynę, ar nuskris iki priekinio lango ar užvirs ant šalia sėdinčio keleivio) niekas negali pasakyti, nes viskas priklauso ir nuo smūgio jėgos, krypties susidūrimo taško ir daugelio kitų veiksnių.
Kada ir kaip naudoti saugos priemones?
Važiuodami transporto priemone su saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jei autobuse yra saugos diržai, prieš kiekvieną sėdynę, ant jos arba šalia jos matomoje vietoje gali būti rodomas informacinis simbolis “Užsisegti saugos diržą”. Jei šio informacinio ženklo nėra, prieš kelionės pradžią keleiviai turi būti informuoti apie reikalavimą dėvėti saugos diržus žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis. Saugos diržas turi būti pritvirtintas, pritvirtinant jį per petį ir juosmenį arba kaip nurodė transporto priemonės gamintojas.
Gyvenvietėse, vairuotojui leidžiama neprisisegti saugos diržo važiuojant atbuline eiga arba stovėjimo aikštelėse. Vaikai, žemesni nei 135 cm turi būti vežami lengvaisiais automobiliais arba sunkvežimiais su vaikų saugos sistemomis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:
- 0 Grupė skirta vaikams sveriantiems mažiau nei 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams sveriantiems mažiau nei 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.
Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, kuriuos patvirtino vaikų apsaugos sistemų gamintojai ir kurie turi būti patvirtinti pagal taisyklę Nr. 1 iš Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 44/03 su Nr. 129 ar vėlesnių reikalavimų. Autobuso keleiviai, vyresni nei 3 metų, privalo naudotis įdiegtomis tvirtinimo sistemomis. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad vaikai, vežami motorine transporto priemone, naudotų tinkančias ir pritaikytas apsaugos sistemas.
Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.
Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas. Vairuotojai privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą stovinčioje transporto priemonėje ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami taip, kad netikėtai sustabdžius transporto priemonę jie netrukdytų vairavimui, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.
Saugos diržų būklės patikrinimas ir išimtys
Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai. Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų). Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegėti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti. Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.
Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje. Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegę saugos diržų (išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas). Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Jei automobilį sustabdęs pareigūnas aptiks keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti vairuotoją nuo baudos, įrodyti policininkui, kad kelionės metu vežamas asmuo savavališkai atsisegė diržą. Atsakingas vairuotojas neturėtų pradėti važiuoti, jei keleiviai neprisisegę saugos diržų. Jei vienas iš sėdinčiųjų gale tvirtina, kad saugos diržas jam nereikalingas, tokiam galima atkirsti: „Aš ne dėl jūsų saugumo rūpinuosi, aš nenoriu, kad avarijos metu ant mano nugaros užkristų kelių tonų bulvių maišas!“ Dažnai tai suveikia.
| Pažeidimo apibūdinimas | Baudos dydis (EUR) |
|---|---|
| Saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimas | Nuo 28 iki 57 |
| Tas pats pažeidimas, kurį padarė asmuo, jau nubaustas už pirmąjį pažeidimą | Nuo 57 iki 86 |
Saugos diržai kasmet išgelbėja tūkstančius gyvybių. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų saugos priemonių. Vis dėlto kelių eismo taisyklėse visoje Lietuvoje ir ES yra keletas išimčių, leidžiančių tam tikriems vairuotojams ir keleiviams važiuoti neužsisegus diržų. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET, XXVI skyrius), kiekvienas, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Tai taikoma tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Saugos diržų išimtys įstatyme įrašytos dėl konkrečių priežasčių, o ne patogumui. Kiekvieną kartą prisisegus saugos diržą, avarijos atveju smarkiai padidėja jūsų išgyvenimo galimybės. Nors kelių eismo taisyklės leidžia tam tikras išimtis, saugos diržo prisisegimas išlieka viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių. Net jei turite teisę į išimtį - dėl medicininių ar profesinių priežasčių - naudokite jį tik tada, kai tai absoliučiai būtina.