Patagonija - tai geografinis regionas, esantis Pietų Amerikos pietuose, apimantis Argentinos ir Čilės teritorijas. Argentinai priklauso didesnė dalis Patagonijos - apie 70-75 %, o likę 25-30 % tenka Čilei. Argentinos Patagonija yra gerokai platesnė, nes apima ne tik Andų kalnų juostą vakaruose, bet ir didžiules lygumas, pampas ir stepes, besidriekiančias iki pat Atlanto vandenyno.
Didžiulė Patagonijos teritorija, siekianti daugiau nei 670 000 kvadratinių kilometrų, yra apgyvendinta vos 2,7 milijono žmonių. Pagrindiniai Patagonijos miestai yra Bariloche, El Calafate, El Chaltén ir Ushuaia.
Patagonija pasižymi itin įspūdingu kraštovaizdžio įvairovumu: nuo žalių ežerų pakrančių ir snieguotų kalnų iki vėjo pustomų lygumų ir „Pasaulio pakraščio“ ties Antarktida.
Geografija ir gamta
Patagonijos didžiąją dalį sudaro kristalinis pamatas, padengtas storu mezozojinių, paleogeninių ir neogeninių smiltainių, spalvotųjų molių ir mažavandenių patagoninių molasų sluoksniu. Vakarinę Patagonijos dalį driekiasi Andų kalnų grandinė. Šiaurės rytiniame pakraštyje Patagonija apima dalį Pagrindinio Andų kalnagūbrio, kur veržiasi daug karštųjų versmių ir fumarolių.
Toliau į pietus besidriekiančios Andų dalys yra suskirstytos į Šiaurės ir Pietų Patagonijos Andus. Šiauriniams Patagonijos Andams būdingi 1600-1900 m aukščio kalnagūbriai, atskirti gilių lygiagrečių ir skersų slėnių. Pastaruosiuose telkšo gilūs ledyniniai ežerai. Vietomis įsiterpę aukšti ugnikalnių kūgiai - Laninas (3776 m), Tronadoras (3554 m).
Visą rytų Patagoniją sudaro Patagonijos plokščiakalnis, kurio paviršius žemėja Atlanto vandenyno link. Čilės pusėje kalnai daug kur pasiekia Ramųjį vandenyną, o jų paskiri masyvai sudaro kalnuotas salas.
Dėl stiprių vėjų Patagonijoje vyksta intensyvi erozija. Atlanto vandenyno pakrantė vingiuota, su giliomis apvalainiomis įlankomis. Ramiojo vandenyno pakrantė taip pat labai vingiuota, tarp Patagonijos Andų giliai įsiterpia fjordai ir užutėkiai, į kuriuos tiesiai leidžiasi kalnų ledynai.
Patagonijoje vyrauja stepių ir pusdykumių augalija, o drėgnuose kalnų šlaituose veši miškai. Pietuose, Ugnies Žemėje, vyrauja miškatundrė ir tundra.
Didžiausią įspūdį palieka kraštovaizdžio įvairovė: nuo žalių ežerų pakrančių ir snieguotų kalnų iki vėjo pustomų lygumų.
Didžiausi Patagonijos gyvūnai yra guanakai, Pietų Amerikos pilkosios lapės, pumas, Humbolto skunsai, viskašos, patagoninės maros. Taip pat sutinkami nandu stručiai, kondorai, pingvinai ir paprastieji tikrieji banginiai.
Klimatas
Patagonija driekiasi tarp aukšto slėgio subtropinės srities šiaurėje ir žemo slėgio subantarktinės srities pietuose. Šiam regionui būdingi ypatingai stiprūs vėjai, pučiantys iš vakarų.
Andų kalnai, sulaikydami iš vakarų nešamus kritulių srautus, lemia labai kontrastingą vakarinės ir rytinės Patagonijos klimatą. Čilės Patagonija pasižymi labai gausiais krituliais, o Argentinos Patagonijoje vyrauja sausringas oras.
Didžiojoje Patagonijos dalyje stipriausi vėjai būna pavasarį. Saulės radiacija kinta nuo šiaurės iki pietų. Subantarktinės salos pasižymi vienu mažiausių saulėtų dienų skaičiumi pasaulyje.
Klimatas kontrastingiausias šiaurėje, o pietuose - gana vienodas. Aukščiausios temperatūros šiaurėje siekia +38 °C, o Ugnies Žemėje retai viršija +20 °C.
Kritulių kiekis labai skirtingas - rytų Patagonijoje metinis kritulių kiekis neviršija 250 mm, o rytinėse Andų pašlaitėse iškrinta 400-1300 mm kritulių per metus. Ugnies Žemės salyne ir Čilės Patagonijos pietuose kritulių kiekis labai priklauso nuo vietos orografinių sąlygų, bet laikosi panašus ištisus metus.
Istorija
Kai pirmieji ispanų tyrinėtojai pasiekė šias atšiaurias žemes, Patagonijoje gyveno vos kelios vietinės gentys. Šiaurės vakaruose žmonės vertėsi žemdirbyste, o likusioje teritorijoje jų gyvenimo ritmą diktavo laukinė gamta - jie buvo medžiotojai ir gamtos gėrybių rinkėjai.
Kolonijinės epochos pradžioje Šiaurės Rytų Patagonijos gyventojai perėmė jodinėjimo gyvenimo būdą. Ispanijos imperijai ši atoki žemė rūpėjo ne tiek kaip gyvenamoji teritorija, kiek kaip skydas nuo kitų Europos valstybių.
XIX-XX a. sandūroje, kai Argentina ir Čilė tapo nepriklausomos, abi šalys pradėjo kolonizuoti šias milžiniškas erdves. Tūkstančiai naujakurių iš Argentinos, Čilės ir Europos, ieškodami naujo gyvenimo, pakeitė šimtmečius gyvavusį vietinių genčių pasaulį.
Šiandien Patagonijoje klesti avių auginimas, naftos ir dujų pramonė. Tačiau nepaisant modernizacijos, ši žemė išsaugojo savitą tapatybę ir autentiškumą.
Lankytinos vietos ir aktyvios pramogos
Patagonija siūlo daugybę įspūdingų lankytinų vietų ir aktyvių pramogų.
Nacionaliniai parkai
- Los Glaciares nacionalinis parkas - UNESCO saugomas parkas, garsėjantis didžiuliu Perito Moreno ledynu. Netoli parko įsikūręs El Calafate miestas yra pagrindinė bazė kelionėms į ledynus ir ekskursijoms.
- Ugnies žemės nacionalinio parkas - lankytojai gali grožėtis Beagle sąsiauriu, kalnuotomis pakrantėmis, ramiais ežerais ir pasivažinėti „Pasaulio pakraščio traukiniu“.
- Bariloche ir Nahuel Huapi nacionalinis parkas - šis rajonas, dar vadinamas „Argentinos Šveicarija“, garsėja ežerais, slidinėjimo trasomis žiemą ir žygių takais vasarą.
Kitos įspūdingos vietos
- Ruta 40 - legendinis Argentinos kelias, vienas ilgiausių ir įspūdingiausių maršrutų šalyje. Šis daugiau nei 5000 kilometrų ilgio kelias driekiasi nuo šiaurės iki pietų palei Andų kalnus, vingiuodamas per kvapą gniaužiančius Patagonijos kraštovaizdžius.
- Ledynų stebėjimas - Patagonijoje yra daugybė ledynų, tarp jų ir didžiausias visoje Pietų Amerikoje Pijaus XI ledynas.
- Žygiai kalnuose - Patagonijos Andai siūlo daugybę žygių maršrutų įvairaus sudėtingumo mėgėjams.
- Gyvūnijos stebėjimas - keliaudami laukinėje gamtoje, galite stebėti unikalius gyvūnus, tokius kaip guanakai, nandu stručiai, kondorai, pingvinai ir banginiai.
Laukinės gamtos stebuklai (5). Plunksnuotoji fauna
Praktinė informacija keliautojams
Kaip nuvykti: Iš Lietuvos į Patagoniją keliaujama lėktuvu. Pirmiausia reikia pasiekti Buenos Aires, o iš ten - vidaus skrydžiais į El Calafate, Bariloche ar Ushuaia.
Orai: Patagonijoje oras gali keistis labai greitai. Net ir vasarą čia dažnai tvyro stiprūs vėjai, o temperatūra išlieka gana žema - paprastai siekia 15-20 °C. Šilčiausias sezonas - nuo spalio iki balandžio.
Susisiekimas: Vidaus skrydžiai yra greitas būdas nuvykti iš vieno regiono į kitą. Tarpmiestinių autobusų sistema išvystyta ir patogi. Automobilių nuoma suteikia laisvę keliauti savo tempu.
Apgyvendinimas: El Calafate mieste daugybė vidutinės klasės viešbučių ir svečių namų. El Chaltén yra populiarus tarp žygeivių. Svarbu viešbučius rezervuoti iš anksto.
Maistas: Patagonija garsėja ėriena, patiekiama kepta ant žarijų (cordero patagónico). Taip pat verta paragauti ant grotelių keptos mėsos (asado) ir šviežių jūros gėrybių.
Valiuta: Argentinoje naudojama valiuta - Argentinos pesas (ARS). Didžiuosiuose miestuose ir turizmo centruose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau keliaujant į mažesnius miestelius rekomenduojama turėti grynųjų.
tags: #auksciausia #pavara #patagonijoje