Šiandieninė automobilių rinka neįsivaizduojama be padidinto pravažumo krosoverių ir SUV modelių, tačiau jie patinka ne visiems vairuotojams. Kai kurie ieško tradicinio praktiškumo bei komforto, kurį suteikia universalai, bet tuo pat metu, poreikiai reikalauja ir geresnių pravažumo savybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą automobilių, kurie siūlo aukštesnę sėdėseną ir geresnes pravažumo savybes, palyginti su tradiciniais lengvaisiais automobiliais.
Istoriniai Aukštos Sėdėsenos Universalų Pėdsakai
Pirmą kartą, „Outback“ vardą, „Subaru“ panaudojo 1994-ais, kai buvo pristatyta antroji „Legacy“ modelio karta. Japonai planavo sukurti atskirą padidinto pravažumo SUV modelį, tačiau dėl lėšų trūkumo naujo projekto vystymui, buvo pasirinktas kiek kuklesnis planas. Dėl padidintos prošvaisos, puikiai veikiančios nuolatinės visų varančių ratų pavaros, bei dinamiškų variklių, „Subaru Outback“ užsitarnavo labai universalaus ir praktiško automobilio reputaciją. Šiuo metu gaminama jau septintoji „Outback“ karta, bet iš padidinto pravažumo universalo, jis reinkarnavosi į pilnavertį krosoverį. Naudotų automobilių rinkoje daugiausia siūloma ketvirtos, penktos ir šeštos generacijos „Subaru Outback“ modelių, kurių gamybos metai yra nuo 2010-ųjų iki 2025-ųjų, o jų kainos svyruoja nuo maždaug 4-5 iki beveik 30 tūkst. eurų.
Pastebėję pirkėjų susidomėjimą padidinto pravažumo automobiliais, 2010-iais „Volkswagen“ pristatė B7 serijos „Passat“ modelio pagrindu sukurtą, padidintos prošvaisos ir visais ratais varomą „Alltrack“ versiją. Šio modelio pasiūlą vokiečiai pratęsė ir su B8 „Passat“ modeliu. Palyginti su standartiniu B7 „Passat“, „Alltrack“ versija turi 3 centimetrais aukštesnę prošvaisą, o naujesnis B8 turi 2,5 centimetro paaukštintą važiuoklę. Dėl šių pakeitimų, abu modeliai pasižymi didesniu tiek pakilimo, tiek nusileidimo nuo įkalnės, kampu. Kadangi tai universalai, vairuotojai vertina šių modelių praktiškumą - erdvų saloną, kuriame jaukiai gali keliauti keturi suaugusieji, bei dideles bagažines. B7 „Passat Alltrack“ krovinių skyriaus talpa siekia 588 litrus, o naujesniame B8 dar daugiau, 639 litrus. Šios padidinto pravažumo „Passat“ versijos buvo siūlomos su pakankamai galingais, bet ekonomiškais benzininiais ir dyzeliniais varikliais bei standartiškai montuojama „4Motion“ visų varančių ratų pavara. Tai išmani „Haldex“ sistema, kurios veikimas valdomas daviklių ir kompiuterio pagalba. Priklausomai nuo gamybos metų, „Volkswagen Passat Alltrack“ kainos gali siekti apie 6 tūkst. eurų už B7 serijos modelius ir pakilti iki daugiau nei 25 tūkst.
Nors mūsų šalies vairuotojams geriausiai pažįstami antros (2003 - 2007 m.) ir trečios (2007 - 2013 m.) kartos „Volvo XC70“ modeliai, tačiau pirmoji padidintos prošvaisos ir padidinto pravažumo universalo versija buvo pristatyta dar 1998-iais, kai buvo gaminamas pirmos kartos V70. Kartu su „Volvo“ universalams būdingu praktiškumu, premium komforto lygiu bei saugumu, „XC70“ vairuotojams suteikė ir geresnes galimybes esant sunkiai pravažiuojamoms sąlygoms. Ne retas tiek pirmos, tiek antros kartos „Volvo XC70“ turi pusiau arba pilnai odinį saloną, automatinę pavarų dėžę, o visi be išimties - visų varančių ratų pavarą. Nereikėtų stebėtis ir solidžiomis 300 ar net 400 tūkst. kilometrų ridomis, nes dėl savo praktiškumo bei komforto, šiuos modelius dažniausiai renkasi keliauti mėgstančios šeimos. Naudotų automobilių rinkoje, pirmos kartos „XC70“, kurie jau sulaukę 20 metų amžiaus, gali kainuoti vos nuo 2-3 tūkst. eurų. Antros kartos modeliai kainuoja nuo 5 iki 14 tūkst.
Populiarus kompaktiškas automobilis, kuris kelyje elgiasi kaip lengvasis automobilis, o erdvumu ir pravažumo savybėmis prilygsta rimtam visureigiui. 2005 metais Subaru Forester buvo atnaujintas, įgavo aliumininį variklio gaubtą, AVCS sistemą. Japonijoje buvo išleista ir Subaru STi versija su tuo pačiu turbo varikliu kaip ir 2005 metų Subaru Impreza WRX STi, tačiau dėka kitokio variklio suderinimo galia siekė įspūdingus 320 AG (240 kW). Dėka saugumo, puikių valdymo savybių Forester puikiai tinkančio ankštoms miesto gatvėms. Čia aukštos sėdėsenos automobilis yra itin vertinamas. Prie minusų galima priskirti prastoką ekonomiją, ankštokas galines sėdynes ir varginantį triukšmą.
Krosoveriai ir SUV: Moderni Aukštos Sėdėsenos Alternatyva
2024 metai atnešė gausybę naujų ir patobulintų visureigių modelių, kurie patenkina įvairiausius vairuotojų poreikius - nuo ieškančių ekonomiškumo ir patikimumo iki trokštančių prabangos ir aukšto pravažumo. Visureigiai (SUV) ir krosoveriai pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą. Jų populiarumas nuolat auga dėl universalumo, aukštesnės sėdėsenos, didesnio pravažumo ir erdvesnio salono. Šie automobiliai puikiai tinka tiek kasdieniam naudojimui mieste, tiek kelionėms užmiestyje ar net bekele.
2024 metais tendencijos nesikeičia. Gamintojai siūlo vis daugiau elektrinių ir hibridinių visureigių, atspindėdami augantį susidomėjimą aplinkai draugiškesniais automobiliais. Taip pat populiarėja kompaktiški ir ekonomiški krosoveriai, kurie puikiai tinka miesto sąlygoms. Kita vertus, nepamirštami ir dideli, prabangūs visureigiai, skirti tiems, kurie ieško komforto ir prestižo.
Kalbant apie patikimumą, keli modeliai nuolat figūruoja įvairiuose reitinguose. Toyota RAV4 jau ne vienerius metus išlieka vienu iš patikimiausių ir populiariausių pasirinkimų. Jo patikimumas, ekonomiškumas ir universalumas patraukia daugybę vairuotojų. Kiti patikimi modeliai, dažnai minimi reitinguose, yra Toyota Highlander ir Toyota 4Runner, pasižymintys ilgaamžiškumu ir patikima konstrukcija. Taip pat, Chevrolet Equinox dažnai patenka į patikimų krosoverių sąrašus. Lietuvoje 2024 metais populiariausiu automobiliu tapo Toyota Corolla, tačiau tarp visureigių taip pat pastebimas didelis susidomėjimas Toyota RAV4, Volkswagen Tiguan ir Kia modeliais. Šie visureigiai pasižymi gera kaina, patikimumu ir praktiškumu.
Toyota RAV4 yra vienas iš populiariausių visureigių pasaulyje ir Lietuvoje. 2024 metų modelis pasižymi atnaujintu dizainu, patobulintomis technologijomis ir dar didesniu patikimumu. RAV4 siūlomas su įvairiais varikliais, įskaitant hibridinę versiją, kuri užtikrina puikų ekonomiškumą. Salonas erdvus ir patogus, o bagažinė pakankamai didelė šeimos poreikiams.
Volkswagen Tiguan yra dar vienas populiarus pasirinkimas Lietuvoje. Šis visureigis pasižymi aukšta kokybe, patogiu salonu ir geromis valdymo savyėmis. Tiguan siūlomas su įvairiais benzininiais ir dyzeliniais varikliais, taip pat galima įsigyti hibridinę versiją. Automobilis turi daug modernių technologijų ir saugos sistemų.
Konkretūs Kia modeliai, populiarūs Lietuvoje tarp visureigių, gali skirtis priklausomai nuo metų laiko ir naujų modelių išleidimo. Tačiau, Kia Sportage ir Kia Sorento dažnai būna tarp populiariausių pasirinkimų. Sportage yra kompaktiškas krosoveris, tinkamas miesto sąlygoms, o Sorento - didesnis visureigis, siūlantis daugiau erdvės ir komforto.
Hyundai Santa Fe yra didžiausias gamintojo SUV Europoje, skirtas ieškantiems septynviečio automobilio. Tai patogus ir erdvus visureigis, tinkantis didelėms šeimoms. Santa Fe siūlomas su įvairiais varikliais ir moderniomis technologijomis.
BAIC BJ40 yra kinų gamintojo visureigis, pasižymintis išskirtiniu dizainu. 2024 metų modelis turi priekines groteles su penkių skylių dizainu ir pajuodintu apdorojimu. Tai kampuotas ir agresyvus visureigis, skirtas tiems, kurie ieško išskirtinumo. Tačiau, verta atkreipti dėmesį į patikimumo ir aptarnavimo klausimus, prieš renkantis šį modelį.
Elektriniai ir Hibridiniai Aukštos Sėdėsenos Automobiliai
Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai tampa vis populiaresni, o visureigių segmentas neatsilieka. 2024 metais rinkoje pasirodė daug naujų elektrinių ir hibridinių visureigių, siūlančių mažesnes eksploatavimo išlaidas ir mažesnį poveikį aplinkai.
Tarp populiariausių elektrinių visureigių galima paminėti Volkswagen ID.4, BMW iX3 ir Audi Q4 e-tron. Šie automobiliai pasižymi didele rida, greitu įkrovimu ir moderniomis technologijomis.
Tarp hibridinių visureigių populiarūs Toyota RAV4 Hybrid, Hyundai Tucson Hybrid ir Ford Puma Hybrid. Šie automobiliai sujungia benzininio variklio galią su elektrinio variklio ekonomiškumu, užtikrindami mažesnes degalų sąnaudas ir mažesnę emisiją.
Jei kažko nepadarai pats, dažniausiai rezultato ir neturi. Bet yra malonių išimčių, viena kurių noriu su jumis pasidalinti. Jau pusę metų šalia elektromobilių mano kieme yra įkraunamas hibridas Mitsubishi Outlander PHEV. Kaip gi jis pas mane atsirado? O gi labai spontaniškai, mat tikrai neturėjau plano pirkti hibridinį automobilį. Na, bet beieškodamas naujo „grobio” interneto platybėse užtikau Mitsubishi Outlander PHEV. Senesnės kartos Mitsubishi Outlander turėjome 8 metus ir tas automobilis buvo patikimas, kantrus prastiems keliams ir nekėlė daug rūpesčių. Niekad negalvojau, kad vėl pirksiu Outlander, bet PHEV mane „nupirko” vienintele savybe - tai vienintelis man žinomas įkraunamas hibridas, turintis greito įkrovimo jungtį. Apie kokias išimtis čia pasakoju? O gi, nepaisant to, kad Mitsubishi Outlander PHEV kieme yra jau pusę metų, šiame bloge nėra jokių užuominų apie tai. Nes tiesiog „nebuvo laiko” aprašyti įspūdžius, kurių jau susikaupė išties nemažai. Taigi, kaip ir minėjau, jei nepadarai pats, kartais už tave padaro kiti. Vienos iš komandiruočių metu palikau Mitsubishi Outlander PHEV Aurimui, taip pat kaip ir aš - elektromobilių ir hibridų mėgėjui. Pastaruoju metu mąstant apie didesnį automobilį (+PHEV) yra svarstomi įvairiausiai variantai. Sausio pradžioje pasitaikė proga kelias dienas išbandyti Mitsubishi Outlander PHEV. Taigi. Žiemos vėlyvas vakaras. Persėdu iš Ford C-MAX ENERGI į Mitsubishi Outlander PHEV preFL. Kelios akimirkos susigaudyti kaip pradėti judėti, ir važiuojam. Pirmas įspūdis - jis didelis. Labai didelis. Pirmi kilometrai buvo skirti apsiprasti su valdymu: pavaros įjungimas, “posūkiai”, šviesos, vairas, akceleracija ir t.t. Po keliolikos kilometrų jau drąsiau. Taip, greitesniame posūkyje apėmė lygiai toks jausmas, kaip važiuojant su minėta “bačka”. Dviprasmiškas jausmas, bet pozityvas tame, jog gal Mitsubishi paėmė gerasias savybes ne tik iš Audi važiuoklės, bet ir AWD? Tai patikrinsim vėliau. Antra diena, važiuojam matuoti naujų padangų. Lauke -13’C. Įsėdus, užvedus, iš karto užsiveda benzininis variklis-generatorius, pradeda šildyti saloną. Važiuojam EV rėžimu. Tikėtina baterijos temperatūra arti aplinkos temperatūrai (automobilis naktį stovėjo lauke), tad jaučiamas galios trūkumas negu vakar, kai buvo šilčiau, ir baterija buvo šiltesnė. Truputį pabandau, kaip veikia AWD ant apledėjusio namų gatvės asfalto. Startuoja ne kaip FWD, tad tikėtina, jog kažkas veikia. Bet pasitikėjimo nekelia. Taigi kelionė buvo trumpa, prognozuojamo 26km užteko. Antroji diena. Didesnė kelio. 68 km pirmyn ir 69 km atgal. Viso 137 km. Įdomiausia dalis: lauke -16’C. Užsivedam. Vėlgi variklis šildo. Pradedam važiuoti jau ne EV rėžimu - automobilis vizualiai rodo, jog elektros varikliai sukasi naudodami ne baterijos, bet generatoriaus energiją. Ok, važiuojam toliau: už miesto temperatūra pasiekia -18’C, ir keliose vietose visus -19’C. O taip - EV rėžimo nė su žiburiu. Kartais UI grafika parodo, jog “energijos poreikis paliečia” bateriją, bet trumpai. Tarkim sunaudojo 15%, bet panašu, jog jie pavirto ne kilometrais, o energijos nuostoliais dėl šalčio. Tad važiuojant 90% užmiestyje/10% mieste vidutinės benzino sąnaudos gavosi 9.3l/100km. Borto kompas paskaičiavo, jog 17% buvo EV per visą 137 km atstumą. Bet tai buvo nelabai panašu į tiesą. Nes tuo pat metu prognozavo, jog liko EV 15km, o visos kelionės EV sąnaudos 0,0kWh/100km. Dar verta paminėti apie “Mitsubišio” vidų. Vietos daug. Nėra minivenas, grindys nėra gilios, bet vietos tikrai pakanka. Šoninės durelės toliau nuo peties lyginant kad ir su Ford C-MAX. priekiniai statramsčiai taip pat jaučiasi, kad yra toliau. Na, trumpai galima sakyti, jog nuo Ford C-Max visur visko po 2~5cm papildomai. Visa kita liūdniau. Plastikai (tikiuosi dėl šalčio) skleidžia garsus, kai važiuojama nelygia danga. Surinkimo kokybė, tarpai tarp detalių kartais nesuprantami. Atrodo, jog surinkus automobilį į vyko žemės drebėjimas ir visi tarpai tarp detalių “išsiderino”. O kai kurias detales, mygtukus pritaikė nuo Mitsubishi Colt iš 1992 m (Bet tai mėgta visi Japonų gamintojai). Aš jau iš patirties su Nissan Leaf maniau, jog Nissan’o buhalteriai sutaupė ant salono ergonomikos tiek, kad jiems vadovybė išmokėjo 14-liktus atlyginimus. Dar galima paminėti medios interfeisą. Jeigu skydelis ties vairuotoju - visai ok, tai centrinis ekranas yra kažkas tokio. Kai Outlanderis “užvedamas”, tai UI užsikrauna tokiu greičiu, kaip senais laikais 3 metus “neperašyti” WindowsXP. Verta paminėti “energijos monitoringo” interfeisą ir grafiką. Jeigu interfeisas lyg ir galima kažkiek gaudytis, tai grafika, jog veikimo, išvaizdos pasirinkas kažką primenė. Tik po kažkiek laiko da’šilo iš kur tas genialumas. O gi manau, jog iš čia. Taip, atsakingi už Mitsubishi Oulander PHEV UI idėjų sėmėsi iš “bubbles shooter saga”. Reziumuojant galima sakyti, jog nėra viskas blogai. Labai patiko pats tikras PHEV sprendimas. Važiavimas, reakcija į akceleratoriaus paspaudimą tokia pati kaip Chevy Volt/Opel Ampera. Pavyzdžiui, pas Ford C-Max ENERGI, jeigu važiuojama “Auto” rėžimu, paspaudus iki galo, ir kai automobiliui pasirodo, jog pritrūko 35kW elektros variklio galios, jis jungia benziną - bet kol įjungia -1~2 sekundės. Kol benzinas įsisuka, ir pasijaučia galia dar -1 sekundė. Bendrai Outlander PHEV praktiškas - daug vietos. Bagažinė kaip Volvo V70 - daržinė. Užmiestyje greičio pojūčio nėra. Jeigu geras lygus asfaltas - jokių pašalinių garsų, nėra didelio triukšmo pro ratų arkas iki 100km/h. Tad kaip technologija - šis automobilis tikrai smagus. Jeigu važinėjete su Audi Q7, tai įsėdę į Outlanderį, apsiverksite… 🙂 Tad šioje vietoje reikia pačiam nusistatyti savo poreikius ir prioritetus. Aš pats tokį variantą pasilieku prie svarstomų. Bet papildoma sąlyga - norisi FaceLift’inio, nes jūrų kiaulytės man nelabai 🙂 Šio automobilio savininkas jį įsigijo, nes jis idealiai atitinka jo lūkesčius, taikomus antram automobiliui.
Radikali transformacija - kad ir kaip aštriai ši frazė skamba, tačiau ji puikiai tinka jau penktos kartos „Renault Scenic“ modeliui. Prancūzijos gamintoja, matydama, kokią rinkos dalį vis labiau atsipjauna įvairaus dydžio SUV automobiliai, „Renault Scenic“ tiesiog negalėjo savo gyvenimo tęsti kaip tradicinis aukštos sėdėsenos šeimos automobilis su visiškai lygia grindų plokštuma ir transformuojamu salonu. Vietoje to, „Renault“ visoje Europoje žinomą šeimovežį transformavo į tai, kas šiandien geriau rezonuotų su vairuotojų karta, kuri galbūt kadaise ir buvo vežiojama ant „Scenic“ galinės sėdynės, tačiau patys šiandien nenorėtų vairuoti tradicinio vienatūrio. „Espace“ jau spėjo transformuotis į septynių vietų SUV, tačiau „Scenic“ išvengė tokio paties likimo. Penktoji „Scenic“ evoliucija tapo elektra varomu modeliu. Ir nors tradicinių vertybių šalininkai gali pradėti raukytis, „Renault“ regis bando pasiūlyti kitokį šeimyninį automobilį, kuris galbūt ir neturi tam tikrų charakteristikų kaip senasis „Scenic“, tačiau vietoje jų siekia pasiūlyti šūsnį naujų. Ar šis eksperimentas pavyko? Laikas išsiaiškinti.
„Renault Scenic e-Tech“ verdiktas akimirksniu: Privalumai: erdvus ir labai patogus, efektyvumas, vos ne nepriekaištingai veikiančios technologijos, lengvas valdymas, 22 kW įkrovimo galia naudojant kintamos srovės įkrovimą (AC) Trūkumai: galinės vaizdo kameros raiška galėtų būti geresnė, kai kuriems gali užkliūti aukšta bagažinės pakrovimo anga, skirtingai nei kituose „Renault“ modeliuose - galinės sėdynės neslankioja.
Sukurti elektromobilį - brangu. Tą kartoja kone kiekvienas pasaulio gamintojas, todėl kai kuriems kyla pagunda standartizuoti kuo daugiau skirtingų komponentų. Iš esmės tai nėra bloga strategija, tačiau tarp vidaus degimo variklį ir elektrinį pavaros šaltinį turinčių automobilių esama esminių konstrukcinių skirtumų. Dėl to, kai elektromobilio technologijos diegiamos tradicinio automobilio kėbule, neišvengiamai reikia leistis į tam tikrus kompromisus. Tam, kad to išvengtų, kai kurie gamintojai pasirenka investuoti dvejomis kryptimis - paraleliai kuria atskiras platformas benzininiams ir elektriniams modeliams. Šios platformos gali dalintis iki 50 ar net 60 proc. tų pačių komponentų, tačiau likusi konstrukcijos dalis yra specifinė - pritaikyta konkrečiai jėgos agregatų rūšiai. Būtent ši specifika leidžia gamintojams išnaudoti visus platformos pranašumus: optimizuoti svorio paskirstymą, pagerinti aerodinamiką, efektyviau integruoti baterijas ir padidinti erdvę salone. „Renault“ šiuo atveju priklauso tai gamintojų grupei, kuri renkasi veikti dvejomis kryptimis. Naujosios kartos „Scenic e-Tech“ sukurtas ant modulinės, specialiai elektromobiliams pritaikytos „CMF-EV“ platformos - tos pačios, kurią naudoja ir neseniai pasirodęs „Renault 5“, ir „Megane E-Tech“. Vis dėlto „Scenic“ yra didžiausias šios šeimos atstovas. Lyginant su „Megane E-Tech“, jis yra 70 mm aukštesnis ir turi net 100 mm ilgesnę ratų bazę (atstumą tarp priekinės ir galinės ašies). Skirtingai nei „Volkswagen“, kuri savo elektromobiliuose pasirinko pritaikyti klasikinę galinių varančiųjų ratų komponuotę, „Renault“ nusprendė likti prie priekinių varančiųjų ratų pavaros. Kadangi visa jėgainė yra sutelkta priekinėje dalyje, „Renault“ inžinieriai galėjo išvengti brangių laidų išvedžiojimo, o tai sumažino ne tik gamybos kaštus, bet ir bendrą automobilio svorį. Iki šiol „Renault“ sprendimai kuriant naująjį „Scenic e-Tech“ modelį atrodė pagrįsti logika ir racionalumu, tačiau automobilio dizainas vertas atskiro paminėjimo. Elektriniai automobiliai dažnai turi būti itin aerodinamiški - tai būtina siekiant kuo efektyvesnio energijos panaudojimo. Vis dėlto šis poreikis dažnai suformuoja gana vienodus, aptakius, bet vizualiai nuobodžius siluetus, primenančius „muilines ant ratų“. „Scenic e-Tech“ šiuo atžvilgiu išsiskiria. Jo formos labiau primena griežtą, kampuotą statybinį bloką nei aptakų elektromobilį. Be to, „Renault“ markės pastaraisiais metais demonstruojama dizaino kryptis išsiskiria savo nuosaikumu ir vientisumu - tai savotiška alternatyva tiek Kinijos gamintojų siūlomai dizaino standartizacijai, tiek kai kurių Vokietijos markių bandymams šokiruoti ar palikti trumpalaikį įspūdį. Gamintojas, regis, siekia kurti vizualiai santūrius, bet šiuolaikiškus automobilius, be perteklinių elementų, tačiau su aiškiai apibrėžtomis proporcijomis, ir „Scenic e-Tech“ yra vienas iš šios filosofijos pavyzdžių.
Kaip jau minėjau anksčiau, specialiai elektromobiliams sukurta platforma leidžia konstrukcinius ypatumus išnaudoti maksimaliai efektyviai. Automobiliai, nuo pat pradžių kurti kaip elektromobiliai, dažnai pasižymi itin erdviu salonu. Jiems nereikia daug vietos po variklio dangčiu, taip pat nebūtinas transmisijos tunelis - šios ypatybės leidžia efektyviau išnaudoti erdvę tiek priekyje, tiek gale. Būtent čia atsiskleidžia „Scenic E-Tech“ modelio pranašumai. Vertinant vien per automobilio išmatavimų prizmę, „Scenic E-Tech“ būtų galima laikyti kone kompaktinės klasės automobiliu. Kad būtų lengviau įsivaizduoti - prancūziško krosoverio ilgis ir plotis beveik identiški „Volvo XC40“, tačiau erdvės pojūčio skirtumai - milžiniški. Tiek priekyje, tiek gale - vietos apstu. Sėdynės patogios, gerai prilaiko kūną, o sėdimoji dalis nėra pernelyg žema. Be to, kadangi automobilis neturi aukšto transmisijos tunelio, kuris dažnai dalina saloną į dvi zonas, gale gali patogiai įsitaisyti ir trečias keleivis. Neabejoju, kad vaikams itin patiks išskirtinis „Solarbay“ panoraminis stogas. Jis naudoja polimerais išsklaidytų skystųjų kristalų technologiją, leidžiančią pasirinktus stiklo segmentus padaryti nepermatomais. Tokiu būdu karštą vasaros dieną galima apsisaugoti nuo kepinančių saulės spindulių, o žiemą - padėti greičiau išvaryti šaltį iš salono. Prakalbus apie vaikus - jie tikrai įvertins ir unikalų galinį porankį. Jame yra ne tik tradiciniai puodelių laikikliai, bet ir specialūs dėklai išmaniesiems telefonams bei dvi atskiros USB jungtys. Kita vertus, gaila, kad „Scenic E-Tech“ dėl konstrukcinių ypatybių neturi slankiojančių galinių sėdynių - funkcijos, kuri suteiktų automobiliui dar daugiau universalumo. Tačiau kaip kompensaciją, „Renault“ leidžia galines sėdynes sulankstyti 40:20:40 santykiu. Sulanksčius galines sėdynes, bagažinės tūris išauga nuo 545 iki 1670 litrų, o tai - labai artimi rodikliai net ir gerokai ilgesniam „Škoda Enyaq“. Po bagažinės grindimis slepiasi dar 38 litrai papildomos vietos, kurioje galima laikyti įkrovimo kabelius. Vis dėlto, kaip ir daugelis europietiškų elektromobilių, „Scenic E-Tech“ neturi priekinės bagažinės („frunk“). Apie keleivių gerbūvį „Renault“ tikrai pagalvojo, o ką galima pasakyti apie vairuotojo vietą? Patogią vairuotojo poziciją čia rasti nesunku - tiek vairas, tiek sėdynė reguliuojami įvairiomis kryptimis. Visose komplektacijose yra elektrinis juosmens atramos reguliavimas, o „Iconic“ versijoje - elektra valdomą sėdynę su masažo funkcija. Už vairo - trys valdiklių svirtelės dešinėje pusėje: viena skirta pavarų pasirinkimui, kita - valytuvams, trečia - garso sistemai. Nors iš pradžių toks sprendimas gali pasirodyti neįprastas, po kelių dienų jis tampa visiškai intuityvus. Salone taip pat vyrauja malonios liesti medžiagos: minkšta dirbtinė oda, tekstilė, taip pat medžiaga dengti priekiniai statramsčiai ir lubos. Kietų plastikinių detalių pasitaiko, bet jų gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, „Audi Q4 e-Tron“, „Hyundai Ioniq 5“ ar „Škoda Elroq“.
Technologinis arsenalas - šiandien be jo neišsiverčia nė vienas automobilių gamintojas. Tačiau kiekvienas jų pasirenka savitą būdą, kaip šias technologijas pateikti ir įgyvendinti. „Renault Scenic E-Tech“ nėra pirmasis naujos technologinės krypties modelis šios markės gamoje, tačiau būtent tęstinumas yra ta savybė, dėl kurios „Renault“ naudojami sprendimai atrodo patrauklūs ir nuoseklūs. Pirmiausia - „Renault“ automobiliuose montuojama „OpenR“ multimedijos sistema yra paprasto ir intuityvaus valdymo pavyzdys. Pagrindinės funkcijos pasiekiamos vienu ar dviem paspaudimais. Antra, ši multimedijos sistema veikia „Android Automotive“ operacinės sistemos pagrindu. Tai reiškia, kad ji funkcionuoja kaip išmanusis telefonas - tik didesniame ekrane. Šio sprendimo pranašumas - galimybė naudotis tokiomis programėlėmis kaip „Spotify“, „Waze“, „Vivaldi“, „Amazon Music“ ir kitomis. Funkcionalumo požiūriu „Renault“ lenkia daugelį konkurentų savo kainų kategorijoje. Tačiau didžiausias „Renault“ pranašumas - vairuotojo pagalbos ir saugos sistemų gausa. Jų čia - kelios dešimtys. Kad būtų lengviau suprasti šį pranašumą, pateiksiu praktinį pavyzdį. Naudojant adaptyvią greičio palaikymo, atstumo laikymosi ir eismo juostos išlaikymo sistemą, „Scenic E-Tech“, kaip ir „Hyundai Ioniq 5“ bei „Volkswagen ID.4“, geba stabiliai veikti pagal nustatytus parametrus. Be to, jei vairuotojas nereaguoja į perspėjimus, tiek „Renault“, tiek „Volkswagen“ automobiliai šiame kainų segmente geba savarankiškai sustoti šalikelėje ir iškviesti pagalbą. Tuo tarpu, pavyzdžiui, „Stellantis“ koncerno gaminiai - nepriklausomai nuo jų kainos - po tam tikro laiko išjungia pagalbines sistemas ir leidžia automobiliui važiuoti toliau, net jei tai reikštų kelionę į artimiausią griovį.
Veikiausiai jau esate girdėję, kad viena pagrindinių elektra varomų automobilių savybių - momentaliai pasiekiamas maksimalus sukimo momentas. Tai - lyg elektromobilių šventasis gralis ir kone ryškiausias argumentas prieš tradicinius automobilius. Turiu pripažinti, kad iš dalies - tai yra tiesa. Ypač, jeigu tai velniškai pajėgūs ir specifinei funkcijai sukurti elektromobiliai, tokie kaip „Hyundai IONIQ 5 N“ ar „Porsche Taycan Turbo“, tačiau kasdieniškuose, šeimai pritaikytuose automobiliuose ši funkcija, dažnu atveju, nėra reikalinga. Tikėtina, kad dėl šios priežasties „Renault“ esantis elektros motoras, išvystantis 218 arklio galių, nėra sukonfigūruotas taip, kad bandymas pramušti dugną su dešine koja kaskart pasibaigtų tarpgalaktiniu skrydžiu į kitą visatą. Tik nesupraskite klaidingai - „Scenic e-Tech“ galima vadinti dinamišku automobiliu, tačiau jis elektrinio variklio dinamiką perteikia labiau kaip benzininis variklis - sklandžiai, tolygiai, užtikrintai.Įdomu yra ir tai, kad atliekant elementarius akceleracijos bandymus, „Scenic e-Tech“ labai stipriai nenusileido panašaus galingumo „Volkswagen ID.4“. Pavyzdžiui, 204 arklio galių išvystantį elektros motorą turintis „ID.4“ iki 100 km/val. realiomis sąlygomis įsibėgėja per 8,5 sekundės, o „Scenic“ - per 8,4 sekundės. Vis dėlto, „Volkswagen“ turi akivaizdų pranašumą akceleruojant iki 50 km/val. - 3,2 sek. prieš 3,7 sek. Šis rezultatas rodo, kad „Scenic“, nors ir startuoja šiek tiek vangiau dėl traukos ribojimų, tačiau vėliau šį skirtumą kompensuoja. Netikėtą „Scenic e-Tech“ savybę pavyko atrasti ir važiuojant didesniu greičiu. Daugelio elektromobilių silpnoji vieta - juose montuojamų variklių efektyvumo stoka perkopus 100 km/val. Juk kuo didesniais sūkiais veikia elektros variklis, tuo didesnės energijos sąnaudos. Be to, aerodinaminis pasipriešinimas ir padidėjęs energijos poreikis sumažina akceleracijos našumą. Tačiau šioje vietoje „Scenic“ tapo netikėtu atradimu. Elektros variklio trauka išlieka sklandi net ir perkopus socialiai neatsakingą ribą. Apie tokią charakteristiką dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti. Jeigu anksčiau už progresyvumą elektromobilių rinkoje girtas „BMW i3“ užsidegus žaliam šviesoforo signalui sugebėjo įsiveržti į priekį, vos po keletos kilometrų greitkelyje jį be didesnių galėdavo aplenkti skersai ir išilgai supuvusi „Opel Vectra“. „Renault“, šiuo atžvilgiu, aiškiai parodo, kad tolygus ir efektyvus pagreitėjimas gali būti pasiektas ne tik užtikrinant maksimalų našumą nuo nulio, bet ir išlaikant traukos balansą platesnėje greičio amplitudėje, o tai, elektromobilių tobulėjimo kontekste, svarbus kokybinis šuolis.
Renault Scenic E-Tech 87 kWh - ciekawy elektryk dla rodziny (PL) - test i jazda próbna
Skirtingai nei prieš dešimtmetį, šiandien vairuotojas, sėdantis prie modernaus automobilio vairo, nebegali tiesiog sėsti ir važiuoti. Na, techniškai tai įmanoma, tačiau įveikus vos keletą metrų vairuotoją pasitinka virtinė garsinių ir vaizdinių įspėjimų. Aš asmeniškai, kiekvieną kartą įsėdęs į modernų automobilį išjungiu tris dalykus: eismo juostos palaikymo sistemą, vairuotojo atidumo stebėjimo sistemą ir greičio stebėjimo sistemą, kuri net ir viršijus 2 km/val. pradeda pypsėti. Atsižvelgiant į tai, kad kelio ženklų žymėjimas Lietuvoje ne visada tikslus ar logiškas, šios sistemos dažniau trikdo nei realiai padeda, todėl šių sistemų išjungimas tiesiog padeda susitelkti į pagrindinę veiklą - vairavimą. Keisčiausia tai, kad kai kurie gamintojai šių sistemų išjungimą sugeba apsunkinti. Pavyzdžiui, „Hyundai“, „Ford“, „Kia“ ar „Subaru“ modeliuose pagalbinių sistemų išjungimas išlieka pertekliniu procesu, neretai apsunkinančiu kasdienį naudojimą. Tuo tarpu „Renault“ šioje srityje galėtų būti sektinu pavyzdžiu. Vos įsigijus automobilį, vairuotojui pakanka vieną kartą sukonfigūruoti pagalbinių sistemų profilį, jį išsaugoti ir ateityje visus pasirinktus nustatymus aktyvuoti vienu mygtuku. Labai paprasta ir intuityvu. Atlikus tai - metas automobilį išbandyti jam palankiose ir ne visuomet priimtinose sąlygose. Mieste, kur tikėtina „Scenic e-T...
Komfortas ir Ergonomika Aukštos Sėdėsenos Automobiliuose
Komfortas šiandien daugeliui vairuotojų svarbus ne mažiau nei degalų sąnaudos ar automobilio kaina. „Consumer Reports“ ekspertai išskyrė kelis modelius, kurie pasižymi išskirtinai malonia važiavimo eiga, tyliais salonais ir patogiomis sėdynėmis.
Honda CR-V jau daugelį metų laikomas vienu patogiausių kompaktiškų SUV. Naujausios kartos modelis šią reputaciją tik sustiprina. Šeštosios kartos CR-V taip pat siūlo daugiausiai salono ir bagažo erdvės per visą modelio istoriją. Automobilių apžvalgininkai pabrėžia, kad „Honda optimizavo CR-V saloną taip, kad jis taptų pastebimai erdvesnis ir labiau atpalaiduojantis visiems keleiviams“.
Subaru Outback išlieka vienu patogiausių pasirinkimų vairuotojams, kurie nori daug komforto už santykinai prieinamą kainą. Per pastaruosius modelių atnaujinimus Subaru nuosekliai gerino medžiagų kokybę ir sėdynių konstrukciją, todėl dabartinė karta jaučiasi žymiai solidesnė. Galinių sėdynių keleiviai ypač vertina erdvę ir galimybę patogiai išsitiesti. Salone triukšmo lygis išlieka žemas net važiuojant greitkeliu, nors važiuojant greičiau posūkiuose galima jausti šiokį tokį kėbulo svyravimą.
Subaru Ascent - antrasis šio gamintojo modelis, įtrauktas į „Consumer Reports“ komfortiškiausių automobilių sąrašą. Tai trijų eilių šeimos SUV, kuriame daug dėmesio skirta erdvei ir universalumui. Pirmos dvi sėdynių eilės yra patogios ir tinkamos ilgesnėms kelionėms, o trečioji labiau pritaikyta vaikams. Pakaba švelniai sugeria nelygumus, todėl Ascent užtikrina malonią važiavimo eigą net prastesnės kokybės keliais.
BMW X3 yra vienas iš modelių, padėjusių išpopuliarinti prabangių kompaktiškų krosoverių segmentą. Ilgainiui gamintojas išplėtė X3 ratų bazę ir gerokai patobulino pakabos darbą, todėl šiuolaikiniai modeliai pasižymi žymiai švelnesne važiavimo eiga. Komforto lygis čia priklauso ir nuo pasirinktos komplektacijos - sportiškesnės pakabos ar didesni ratlankiai gali kiek sumažinti minkštumą. Automobilių ekspertai vis dėlto akcentuoja, kad „X3 užtikrina stebėtinai ramų ir kontroliuojamą važiavimą net ir dinamiškiau įveikiant posūkius“.
Įkraunamas hibridinis BMW X5 PHEV sėkmingai suderina prabangą ir dinamiką. Galinga jėgainė leidžia automobiliui itin greitai įsibėgėti, tačiau tai beveik neatsiliepia komfortui - kelionės išlieka sklandžios ir ramios. Interjero kokybė visiškai atitinka prabangaus SUV lūkesčius. Priklausomai nuo versijos, X5 gali turėti dirbtinės ar tikros Merino odos apmušalus, masažo funkciją sėdynėse ir itin malonias lietimui apdailos medžiagas. Automobilis patogiai sutalpina suaugusius keleivius priekinėse ir galinėse sėdynėse, o bagažo skyrius yra talpus - tai svarbu ilgesnėms kelionėms ar šeimos atostogoms.
Subaru Legacy yra dar vienas modelis, kurį „Consumer Reports“ mini kaip komfortišką sedano pasirinkimą. Svarbiausi jo privalumai - labai geras matomumas ir užtikrinta visų varančiųjų ratų sistema, suteikianti pasitikėjimo važiuojant įvairiomis oro sąlygomis. Vis dėlto į saloną patenka daugiau vėjo ir kelio triukšmo nei į kai kuriuos kitus šiame sąraše esančius automobilius. Važiavimo dinamika taip pat priklauso nuo pasirinktos versijos - bazinis variklis gana santūrus, o galingesnė turboversija suteikia žymiai gyvesnius įspūdžius.
Audi A6 reprezentuoja santūrią, bet labai apgalvotą prabangos kryptį verslo klasės sedanų segmente. Vietoj demonstratyvaus blizgesio čia daugiausia dėmesio skiriama subalansuotam komfortui: minkštoms odinėms sėdynėms, kokybiškoms apdailos medžiagoms ir sklandžiam, užtikrintam važiavimui. Variklių gama apima ir ekonomiškesnius, ir galingesnius variantus, todėl A6 gali būti ir ramesnis, ir dinamiškesnis - priklausomai nuo vairuotojo poreikių. Nors didesni ratlankiai kartais perduoda daugiau kelio nelygumų, bendrai važiavimo eiga išlieka labai rami ir solidi.
„Consumer Reports“ reitingas rodo, kad išskirtinis komfortas nėra vien tik brangių, prabangių markių privilegija. Renkantis patogiausią automobilį svarbu atsižvelgti į savo kasdienius maršrutus, keleivių skaičių, sėdynių kietumo ar minkštumo lūkesčius ir tai, kiek jums svarbus tylus, nuo išorės triukšmo apsaugotas salonas.
Ieškantys šeimos hečbeko, kuris išsiskiria dizainu, dažnai nusivilia - dauguma modelių atrodo gan nuobodžiai. Tačiau „Alfa Romeo Giulietta“ iš karto sužavi savo itališku charakteriu. Giulietta tikrai traukia akį. Priekinės grotelės ir išskirtinės formos kapotas kelia aliuzijas į garsiuosius markės praeities modelius. Unikalios galinių durelių rankenėlės ir raudoni LED galiniai žibintai papildo išskirtinį šio hečbeko įvaizdį. Vairavimo pojūčiai Giuliettoje nėra prasti, tačiau tiems, kas tikisi sportinio charakterio, jis gali pasirodyti per daug ramus. Taip pat automobilis kartais pernelyg jautriai reaguoja į nelygumus ir duobes, o triukšmo lygis salone - vidutinis. Vis dėlto didžiausias privalumas slypi variklių pasirinkime. Nuo 1,4 litro benzininio agregato kelių galios versijų iki galingo 237 AG 1,75 litro varianto. Svarbu žinoti, kad automobilio interjero kokybė ir apdaila nestebina, o sėdėsenos patogumas tartum aukojamas dizaino vardan. Priekinių sėdynių keleiviai jausis pakankamai laisvai, bet gale aukštesniems žmonėms pritrūks vietos kojoms ir galvai. Kai kuriuos pirkėjus gali neraminti Euro NCAP saugumo bandymų rezultatai - 2017 metais automobilis gavo tik 3 žvaigždes iš 5. Ypač prastas įvertinimas skirtas galinių sėdynių saugumui ir pėsčiųjų apsaugai. Rinkoje pasitaiko variantų už mažiau nei 4000 svarų, tačiau verta sumokėti šiek tiek daugiau už automobilį su vidutine rida ir visa aptarnavimų istorija. Paprastai už 5000-6000 svarų gausite 2010-2012 metų modelį iš patikimo pardavėjo. Draudimo įmokos priklauso nuo variklio, o už 1,75 TBi Veloce versiją bus aukščiausios. Jei automobilis registruotas iki 2017 metų balandžio, už 1,6 litro dyzelį mokėsite mažesnį kelių mokestį. Visose Giulietta versijose net bazinėje įrangoje rasite kondicionierių, 16 colių lengvojo lydinio ratlankius, DAB radiją, keturis elektrinius langus ir „Bluetooth“. Tarp panašaus dydžio automobilių verta atkreipti dėmesį į „Audi A3 Sportback“. Šis modelis pasižymi aukštos kokybės salonu, našiais ir efektyviais varikliais bei šiuolaikiška pramogų ir informacinė sistema. Kita alternatyva - „Skoda Octavia“. Šis modelis tuo pačiu pagrindu, kaip „Audi A3“, bet dar didesnis - salone ir bagažinėje vietos gerokai daugiau nei daugelyje konkurentų. Jeigu vertinate savitą stilių ir norite išsiskirti iš kitų šeimai skirtų hečbekų savininkų, Giulietta gali tapti tikrai įdomiu sprendimu.
Prie minusų galima priskirti prastoką ekonomiją, ankštokas galines sėdynes ir varginantį triukšmą.
tags: #aukstos #sedesenos #automobiliai