Aušinimo skystis (antifrizas) yra daugelyje automobilių ir užtikrina šilumos paskirstymą variklyje bei padeda išvengti perkaitimo. Kadangi variklis ir pats automobilis nuolat juda ir vibruoja, ilgainiui atsiranda įvairūs pažeidimai, pro kuriuos skystis gali pratekėti. Atsiradus antifrizo nuotėkiui galite susidurti su labai rimtomis problemomis, kurių šalinimas neretai kainuoja tūkstančius eurų. Antifrizo nuotėkio priežastys gali būti įvairios, tad turime jums paruošę penkias dažniausias. Taip pat kviečiame daugiau sužinoti apie šią problemą sukeliančius veiksnius ir prevencines priemones.
Aušinimo sistema yra viena iš svarbiausių automobilio variklio komponentų, atsakinga už variklio temperatūros reguliavimą. Efektyvi aušinimo sistema užtikrina, kad variklis dirbtų optimaliame temperatūros diapazone, neperkaistų ir išvengtų gedimų. Be tinkamai veikiančios aušinimo sistemos, variklis gali sugadinti daugelį komponentų, o ilgalaikėje perspektyvoje sukelti rimtų problemų. Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra pašalinti šilumos perteklių, susidariusį variklio darbo metu, ir palaikyti optimalią variklio temperatūrą.
Aušinimo skystis - tai vienas svarbiausių eksploatacinių automobilio skysčių. Be jo automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas. Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų. Trys svarbiausios aušinimo skysčio savybės:
- Pirmoji - virimo temperatūra, kuri turi būti ne mažesnė nei 107°C.
- Antroji - kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei - 35°C.
- Trečioji savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos.
Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai norėdami sumažinti gamybos kaštus naudoja gliceriną. Glicerinas yra pigesnė ir netoksiška medžiaga, tačiau jo klampa ženkliai padidėja krentant temperatūrai, kas užkrauna didelę apkrovą vandens pompai ir sulėtina skysčio cirkuliaciją.
Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą (G11, G12, G12++, G13).
Siekiant išvengti aušinimo sistemos gedimų, svarbu žinoti pagrindines antifrizo nuotėkio priežastis:
Dažniausios antifrizo nuotėkio priežastys
1. Nepriveržtos žarnų jungtys
Aušinimo skystis teka per įvairius komponentus, o tie komponentai dažniausiai sujungti guminėmis aušinimo skysčio žarnomis. Tam, kad skystis iš rezervuaro patektų į variklio bloką, turbiną, radiatorių ir kitus komponentus, naudojamos tvirtos žarnos, o silpniausia vieta tampa jungtys. Jos dažniausiai yra labai paprastos - naudojamos suspaudžiamos arba susukamos metalinės sąvaržos, kurios užsandarina jungtį ir neleidžia skysčiui pratekėti. Laikui bėgant tokios jungtys gali sutrunkti arba atsilaisvinti. Tokiu atveju gali pakakti suveržimo, o kartais pakanka pakeisti pačią sąvaržą. Kai skystis prateka pro jungtis, galima pastebėti toje vietoje besikaupiančią drėgmę. Turėkite omeny, kad neretai ta drėgmė yra žarnos apačioje ir gali būti sunkiai pastebima iš viršaus.
2. Pažeistos žarnos
Dėl pažeistų žarnų antifrizas gali ištekėti labai greitai. Laikui bėgant, žarnų būklė suprastėja dėl amžiaus, temperatūrų pokyčių ir įvairių cheminių medžiagų. Žarnose esantys įtrūkimai, plyšiai ar įbrėžimai pažeidžia jos konstrukciją, todėl aušinimo skystis gali pratekėti, ypač kai sistemoje pakyla slėgis. Be to, nuolatinis žarnų išsiplėtimas ir susitraukimas temperatūros svyravimų metu dar labiau pablogina situaciją ir paspartina skysčio nuotėkius. Atsiradus pažeidimams, aušinimo skysčio nuotėkis ne tik gali perkaitinti variklį, bet ir kelia pavojų aplinkai bei saugumui. Pastebėjus nuotėkį labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus, kad jie pakeistų pažeistas dalis. Kuo pažeidimas didesnis, tuo stipriau prateka aušinimo skystis.
3. Kiauras radiatorius
Pažeistas radiatorius yra dažna aušinimo skysčio nuotėkio priežastis. Aušinimo radiatorius yra viena svarbiausių aušinimo sistemos detalių, kuri gali būti pažeista dėl įvairių veiksnių, tokių kaip korozija, išoriniai smūgiai arba natūralus nusidėvėjimas. Įtrūkimai, skylės ar korozija radiatoriaus konstrukcijoje praleidžia antifrizą, todėl jis ilgainiui išbėga ir variklis gali perkaisti. Be to, pažeistos radiatoriaus briaunos ar vamzdeliai gali trikdyti antifrizo cirkuliaciją, dar labiau sumažinant sistemos efektyvumą. Radiatoriaus nuotėkį pastebėti nesunku, o jį pastebėjus reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Išvengti radiatoriaus pažeidimų galima užtikrinant, kad po varikliu yra dugno apsauga, taip pat reikėtų naudoti gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kuris nepažeistų aušinimo sistemoje naudojamų medžiagų.
4. Nesandarus aušinimo bakelio kamštis
Pažeistas, nesandarus, susidėvėjęs antifrizo bakelio kamštis yra mažiau žinoma, tačiau gana dažna ir svarbi priežastis, dėl kurios dingsta antifrizas. Kamštis yra svarbus aušinimo sistemos sandariklis, kuris palaiko slėgį ir reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jei kamštis veikia netinkamai, gali kilti įvairių problemų, įskaitant aušinimo skysčio nuotėkį. Blogas antifrizo bakelio kamštis negali tinkamai užsandarinti sistemos, todėl aušinimo skystis gali pasišalinti per dangtelio sandariklį. Negana to, netinkamai veikiantis slėgio reguliavimo vožtuvas kamštelyje gali sukelti per didelį slėgį sistemoje, dėl kurio gali būti pažeidžiamos žarnos, tarpikliai ir kiti sistemos komponentai. Priklausomai nuo automobilio, tai gali būti tiek bakelio, tiek pačio radiatoriaus kamštis. Savarankiškai kamštį patikrinti gana sudėtinga, todėl geriausias sprendimas yra išbandyti kitą kamštį ir stebėti, ar problema tęsiasi.
5. Pažeista variklio galvos tarpinė
Tai yra kone rimčiausia problema šiame sąraše. Variklio pagrindas susideda iš bloko ir galvos. Šias dvi dalis jungia speciali tarpinė, kuri užtikrina, kad kompresija liktų cilindruose, antifrizas aušinimo sistemoje, o alyva tepimo sistemoje. Laikui bėgant variklio galvos tarpinė gali būti prapučiama, o tai priveda prie rimtų problemų, tarp kurių yra ir antifrizo nuotėkis. Variklio galvos tarpinė dažniausiai pažeidžiama dėl variklio perkaitinimo ar nekokybiško ankstesnio remonto. Taip nutikus, aušinimo skystis gali prasiskverbti į cilindrus, kuriuose skystis tiesiog išgaruoja, arba pratekėti į variklio išorę. Patekus į tokią situaciją remontas dažniausiai yra labai brangus, kadangi reikia išardyti visą variklį, šlifuoti galvą ir atlikti kitus remonto darbus. Negana to, važinėti su tokiu defektu nerekomenduojama, kadangi galite pažeisti variklio tepimo sistemą ir cilindrus, sukeliant dar daugiau papildomų problemų. Variklio galvos tarpinės defektą nustatyti turėtų specialistai.
Požymiai, kad automobilyje trūksta antifrizo
Patikrinti aušinimo skysčio lygį automobilyje mokame turbūt kiekvienas, tačiau to nedarome kiekvieną dieną, todėl, esant aušinimo skysčio trūkumui, labai svarbu gebėti pastebėti automobilio siunčiamus ženklus. Štai keletas pagrindinių požymių, kad jūsų automobilyje trūksta antifrizo:
- Variklio temperatūros svyravimai. Jei variklio temperatūra kyla neįprastai aukštai arba dažnai svyruoja, tai gali būti žemo aušinimo skysčio lygio požymis. Kai nėra pakankamai aušinimo skysčio, variklio temperatūra pradeda kilti ir gali sugadinti variklį.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje. Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių yra įspėjamoji aušinimo skysčio temperatūros lemputė. Jei prietaisų skydelyje ji užsidega, tai įspėja apie galimas aušinimo skysčio problemas, įskaitant žemą antifrizo lygį.
- Pastebimi skysčio nuotėkiai. Aušinimo skysčio balos po transporto priemone arba matomi nuotėkiai aplink žarnas, radiatorių ar variklį yra aiškus įspėjimas apie žemą aušinimo skysčio lygį. Turėkite omeny, kad antifrizo nuotėkiai įprastai yra spalvoti (dažniausiai žalias, oranžinis arba rožinis).
- Garai variklio skyriuje. Jei pastebėjote, kad iš po variklio gaubto sklinda garai, tai gali būti ženklas, kad aušinimo skystis laša ant karštų variklio dalių ir garuoja.
- Silpna šildymo sistema. Nepakankamas antifrizo lygis paveikia ir salono pečiuką. Jei pastebite, kad salono pečiukas nepučia šilto oro, tai gali būti dėl antifrizo trūkumo.
- Neįprastas variklio veikimas. Kai variklis veikia ekstremaliomis temperatūromis, jo veikimas gali sutrikti, todėl netolygus, triukšmingas ar tiesiog neįprastas variklio veikimas gali būti įspėjimas apie antifrizo trūkumą.
Susidūrus su šiomis ar kitomis panašiomis problemomis reikėtų nedelsiant užgesinti variklį, kad išvengtumėte rimtesnių pažeidimų.
Kaip galima išvengti antifrizo nuotėkių?
Norint išvengti aušinimo sistemos nuotėkių ir gedimų reikia reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus ir radiatorių, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti, ir pakeisti nekokybiškus komponentus laiku. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą, plovimą, naudokite jūsų automobiliui tinkamą antifrizą ar jo mišinį. Reguliariai atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus, kad laiku pastebėtumėte aukštą temperatūrą ir išvengtumėte perkaitimo. Nuolatinė ir atsakinga priežiūra yra labai svarbi norint išvengti aušinimo skysčio nuotėkio ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą.
Ar reikia keisti antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti variklio nuo korozijos. Senas aušinimo skystis tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir padidėja nuotėkio rizika. Be to, aušinimo skystis laikui bėgant praranda gebėjimą sutepti vandens siurblį ir kitas judančias dalis. Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
Kaip savarankiškai patikrinti antifryzo klampumą ir kokybę | AUTODOC
Variklio aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis yra rezervuaras, skirtas apsaugoti sistemą nuo per didelio slėgio. Struktūriškai išsiplėtimo bakelis yra mažas plastikinis indas su dangteliu, į kurį pilamas aušinimo skystis. Jis reikalingas, kad veikiant varikliui skystis, kurio tūris didėja kaitinant, neištekėtų iš sistemos. Išsiplėtimo bakelio tūris, priklausomai nuo vidaus degimo variklio modelio, svyruoja nuo 1,5 iki 8 litrų. Jis yra iš karto po variklio gaubtu, skysčio lygis turi būti maždaug per pusę rezervuaro aukščio. Išsiplėtimo bake yra du vamzdžiai, skirti prijungti žarnas skysčio cirkuliacijai. Apatinė žarna yra prijungta prie aušinimo linijos, viršutinė reikalinga garams ir orui pašalinti iš sistemos. Bako šone yra keletas kontrolinių ženklų, taip pat pažymėtos ribos: apatinė - MIN ir viršutinė - MAX. Optimalus aušinimo skysčio lygis turi būti tarp MIN ir MAX ženklų. Išsiplėtimo bako dangtis turi du vožtuvus - apsauginį ir vakuuminį. Jie yra būtini norint reguliuoti slėgį bakelyje.
Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio galimi gedimai:
- Bako nuotėkis dėl medžiagos susidėvėjimo.
- Vakuuminio vožtuvo gedimas, dėl kurio skystyje patenka oro.
- Apsauginio vožtuvo gedimas, dėl kurio jungtyse pasislenka skysčio slėgis.
Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo.
Geriausiai yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galima ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tiek yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje. Galbūt neatrodo, kad aušinimo skysčio nutekėjimas yra didelė problema, tačiau tai gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui. Be tinkamo antifrizo kiekio jūsų variklis gali perkaisti (arba užšalti žiemos metu). Kadangi jis atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir žinom apskritai gamtai. Kitas gana paprastas būdas, kuriuo galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio yra stebint variklio temperatūros daviklį. Paprastai norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos taip pat praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t. Radiatoriaus dangtelis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Kiti patarimai: stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą. Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį. Galvojama, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint techniškai, vis dėl to tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.