Automobilis visuomet buvo patogiausias būdas keliauti. Visgi, kasmet atostogauti su automobiliais išsileidžia tūkstančiai keliautojų, kurie turi kirsti vieną ar net kelias šalis, jog galėtų pasiekti galutinį tikslą.
Bendra taisyklė ES yra ta, kad savo transporto priemonę turite įregistruoti toje šalyje, kurioje yra jūsų įprastinė gyvenamoji vieta. Automobilių savininkai atsakingi už tai, kad jų automobiliai būtų geros techninės būklės. Gyvenamojoje šalyje buvo atlikta jo techninė apžiūra. Techninių apžiūrų dažnumas įvairiose ES šalyse gali būti labai skirtingas. Net ir pasikeitus automobilio savininkui, techninė apžiūra turi būti atlikta laiku. Jeigu jūsų pažymėjimą sudaro dvi dalys, jums reikės pateikti abi dalis. Jeigu dokumentą sudaro dvi dalys, pakankama pasiimti pirmąją dalį.
Bendro ES teisės akto dėl transporto priemonių registracijos nėra. Čia aprašoma daugelyje ES šalių galiojanti tvarka. Kai registruojate savo automobilį, turite įrodyti, kad esate apsidraudęs. Automobilio registracijos pažymėjimą sudaro viena arba dvi dalys, priklausomai nuo jūsų šalyje galiojančių taisyklių. Jeigu perkate Lietuvoje ankstesnio savininko įsigytą automobilį, viskas daug paprasčiau. Užsisakę patikrą firminiame servise sužinosite ir automobilio istoriją: pvz., ar laiku buvo atliekami garantiniai aptarnavimai, ar buvo užsakomi kėbulo remonto darbai.
Jei automobilis jau seniai nebe garantinis, tačiau žinote jo VIN kodą (kėbulo numerį), galima patikrinti istoriją valstybinės įmonės „Transeksta“ (vienijančios techninės apžiūros stotis) interneto svetainėje.
Automobiliai iš užsienio: kaip sužinoti tiesą?
Žymiai sunkiau tiesą apie automobilį sužinoti, jei jis atkeliavo iš užsienio, o pardavėjas seka pasakas. Pasak populiariausio automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, Vokietijoje dėl asmens duomenų apsaugos sužinoti visą automobilio istoriją labai sunku. Iš esmės prekybos atstovas Lietuvoje galėtų teikti informaciją apie, pavyzdžiui, iš Vokietijos atvežtą BMW. Tačiau tam reikia gauti automobilio savininko sutikimą. O čia jau prasidės problemos. Jei ir rasite tikrąjį savininką (nes pardavinėti gali tarpininkas), jis nebūtinai bus linkęs bendradarbiauti.
Deja, beveik kas antras į Lietuvą įvežamas naudotas automobilis atkeliauja būtent iš Vokietijos. 2018 m. duomenimis 46,9 proc. naudotų automobilių atkeliavo iš Vokietijos. 14,7 proc. iš visų importuojamų lengvųjų automobilių atvyko iš Prancūzijos, o maždaug perpus mažiau - iš Olandijos. „Šios trys valstybės yra populiariausios tarp šalių, kuriose vairuotojai bei perpardavėjai iš Lietuvos renkasi automobilius. Jungtinės Amerikos Valstijos yra 6 vietoje - iš JAV atkeliauja tik 4 proc. automobilių - maždaug tiek pat įvežama iš Švedijos“, - komentavo Matas Buzelis.
Kitos šalys turi atvirus registrus
O kita pusė įvežamų automobilių yra patikrinami lengviau. Apie jas ir prabilo „Regitra“, paskelbusi interneto svetainių sąrašą, kuriose, įvedus valstybinį numerį arba VIN kodą, galima gauti informaciją apie ridą ir technines apžiūras.
Tokias duomenų bazes turi Švedija, Danija, Prancūzija, Belgija, Olandija ir kt. Norint rasti atsakymus, dažniausiai net nereikia mokėti tos šalies kalbos. Prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę iš užsienio, „Regitra“ rekomenduoja pasitikrinti duomenis apie ją kai kurių šalių viešai prieinamose nacionalinėse duomenų bazėse:
- Airija
- Austrija
- Čekija
- Danija
- Estija
- Izraelis
- JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai):
- Abu Dhabi Emyratas
- Dubai Emyratas
- JAV (Jungtinės Amerikos Valstijos):
- NICB (Nacionalinis draudiminių nusikaltimų tyrimo biuras)
- Floridos valstija
- Šiaurės Dakotos valstija
- Kanada
- Lenkija
- Norvegija
- Olandija
- Prancūzija
- Slovakija
- Slovėnija
- Švedija
- Šveicarija (nuorodos į atskirų kantonų duomenų bazes):
- Aargau (AG)
- Freiburgas (FR)
- Lucernas (LU)
- Šafhauzenas (SH)
- Tesinas (TI)
- Valis (VS)
- Cugas (ZG)
- Ciurichas (ZH)
Techninė apžiūra Austrijoje ir ekologiniai standartai
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Austrijos sostinėje Vienoje ir jos apylinkėse sunkvežimiai privalėjo turėti lipduką ant priekinio stiklo, kuris patvirtina transporto priemonės ekologinę klasę. Vienos regione šiuo metu draudžiama eksploatuoti „Euro“ standartų neatitinkančių sunkvežimių. Nuo 2015 m. liepos 1 d. šiais keliais nebegalėjo naudotis ir „Euro 1“ standarto sunkiasvorės transporto priemonės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šis draudimas įsigaliojo „Euro 2“ emisijos kasę atitinkantiems sunkvežimiams. Apribojimai galiojo visoms N1, N2 ir N3 klasės transporto priemonėms. Išimtys buvo taikomos tik išskirtiniais atvejais. Dėl artėjančių draudimų sunkvežimiai turėjo būti pažymėti lipdukais, kurie nurodė jų emisijos klasę. Šis reikalavimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Lipdukus buvo galima gauti specialiuose autorizuotuose servisuose, kurie atlieka techninę apžiūrą, o taip pat „ÖAMTC“ ir „ARBÖ“ centruose. Lipduko kaina siekė 2,5 euro. Taip pat papildomai teko mokėti už serviso darbus. Emisijos standarto nustatymas austrų skaičiavimu turėjo užtrukti iki 12 min. Lipdukai buvo klijuojami ant priekinio stiklo ir galiojo ir tuo atveju, jei buvo pakeisti transporto priemonės numeriai. Lipdukai, kurie nurodė emisijos klasę, buvo skirtingų spalvų.
Kelių vinjetės Vidurio Europoje
Jeigu šiuo metu planuojate kelionę į Vidurio Europą, turėtumėte žinoti, jog daugelyje šalių turėsite įsigyti kelių vinjetę. Nors jos įsigijimas nėra sudėtingas, praktiškai visose Vidurio Europos šalyse veikia kelių vinječių perpardavinėtojai, kurie taiko grubokus antkainius. Norėdami jums palengvinti keliones po Čekiją, Vengriją, Austriją, Slovakiją ar Slovėniją, žemiau pridėjome nuorodas, kur kelių vinjetes galėsite įsigyti be tarpininkų.
Austrija:
Austrijoje yra bene daugiausia tarpininkų vaidmenį atliekančių įmonių, tad neapsigaukite ir kiekvieną kartą keliaudami į Austriją užsukite į oficialią svetainę. Įsigyti kelių vinjetę šioje svetainėje yra labai paprasta. Visa informacija pateikiama anglų ir kitomis kalbomis. Lengvajam automobiliui skirta 10 dienų vinjetė kainuoja 9,9 euro, o motociklui - 5,8 euro. Pirkdami kelių vinjetę, įsitikinkite, jog jos neperkate digitale-vignette-online.at. Ten už 10 dienų Austrijos vinjetę lengviesiems automobiliams sumokėsite 17,9 euro, t. y. beveik dvigubai daugiau. Dar daugiau (beveik 20 eurų) galite sumokėti svetainėje austriavignette.com arba vignetteosesterreich.eu.
Čekija:
Keliaujančiųjų į Čekiją dėmesiui - kelių vinjetes reikėtų įsigyti tik edalnice.cz adresu. Dešimties dienų vinjetė lengviesiems automobiliams kainuoja apie 13 eurų. Jeigu nenorite permokėti už kelių vinjetę, venkite jų įsigijimo Čekijos pašto skyriuose, valstybinei bendrovei „Čepro“ priklausančiame degalinių „Euro Oil“ tinkle ir pasienio punktuose esančiuose kioskuose. Taip pat venkite vinječių įsigijimo tokiuose puslapiuose kaip digitale-vignette-online.cz. Ten 10 dienų vinjetė kainuoja beveik 21 eurą. Nepatartina pirkti ir e-vignette.cz ir czechvignette.cz.
Vengrija:
Vengrija taip pat turi oficialią svetainę, skirtą elektroninėms vinjetėms įsigyti. Ją galite pasiekti adresu ematrica.nemzetiutdij.hu. Vengrijoje dešimties dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja maždaug 14 eurų. Naršydami internete galite susidurti su kitomis svetainėmis, kuriose siūloma įsigyti kelių vinjetes. Dažniausiai sutinkamos: digitale-vignette-online.hu, hu-mobility.com, autovignet.hu.
Slovakija:
Dar viena, dažnai turistų lankoma šalis. Kaip ir kaimynėse šalyse, Slovakijoje netrūksta kelių vinjetes brangiau pardavinėjančių tarpininkų, todėl keliaudami į šią šalį, kelių vinjetę pirkite tik eznamka.sk puslapyje. Slovakijoje 10 dienų kelių vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 12 eurų. 30 dienų vinjetė - 17 eurų.
Slovėnija:
Jei planuojate važiuoti į Slovėniją ar planuojate ją kirsti, kelių vinjetę galite įsigyti adresu: evinjeta.dars.si. Septynių dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 16 eurų, mėnesio - 32 eurus. Ieškodami būdų kaip įsigyti kelių vinjetę internetu galite susidurti su tokiomis svetainėmis kaip vignetteslovenia.si, si-vignette.com ar digitale-vignette-online.si. Šiose svetainėse kelių vinjetės kainuoja nuo 25 iki 41 euro.
Kaip Valdžioje, Taip - Ir "Maisto Banke" Arba Kas Po Mūšio Liko Iš Burokėlių
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas techninės apžiūros srityje
Nuo 2015 m. vasaros Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (dabar - Lietuvos transporto saugos administracija - LTSA) vadovai po ilgai trukusių derybų pasiekė susitarimą su Vokietijos techninės apžiūros įmonėmis, kurios sutiko įvertinti mūsų šalyje registruotų, tačiau pagal ilgalaikius kontraktus Europos rinkose dirbančių sunkvežimių techninę būklę. T. y. vežėjams buvo sudaryta galimybė neprarasti leidimo dalyvauti viešajame eisme neapsilankius Techninės apžiūros centruose Lietuvoje. Lig šiol privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo Vokietijoje (vėliau prie to prisijungė Prancūzija) mechanizmas veikė taip: „lietuviški“ automobiliai vienoje iš 90 techninės apžiūros stočių būdavo apžiūrimi vietinių kontrolierių, o patikros protokolai būdavo siunčiamas į asociaciją „Transeksta“. 2018 metų pavasarį minėta tvarka buvo peržiūrėta ir nuspręsta, kad kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje veikiančioms techninės apžiūros įmonėms pasirašius duomenų teikimo sutartį ir gavus atitinkamą LTSA leidimą bus suteikta tiesioginė prieiga prie lietuviškosios CTADB. Tokių sprendimų įgyvendinimui reikėjo atlikti Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės programinius pakeitimus, parengti ir pasirašyti sutartis su kitų EEE šalių techninės apžiūros įmonėmis, kurios sutiktų atlikti apžiūras „svetimiems“ automobiliams. Asociacijos „Transeksta“ specialistai sėkmingai įveikė visus iššūkius, atliko atitinkamus pakeitimus CTADB programinėje įrangoje ir 2019 m. kovą pasirašė reikiamas sutartis su kolegomis Vokietijoje. Todėl nuo 2019 m. balandžio 1-osios neliko jokių kliūčių automatiniu būdu keistis informacija apie užsienyje atliktas transporto priemonių apžiūras. Dar daugiau - dabar automobilius patikrinti galima 7 Vokietijos TA įmonių 123 apžiūros stotyse. Visas EEE šalių įmonių stočių sąrašas skelbiamas LTSA ir „Transeksta“ interneto svetainėse. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijos ir toliau atidžiai stebės ar Lietuvos vežėjų kompanijos už N2, N3, O4 klasių transporto priemones yra sumokėjusios mokesčius už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones ir ar joms nėra taikomi kokie nors kiti apribojimai.
Automobilių amžius ir techninė būklė
Įvairios patikros Lietuvos keliuose rodo, kad vis dar daug vairuotojų apie savo automobilio technines problemas nieko nenutuokia ar jų nesureikšmina: netvarkingų transporto priemonių per tokias patikras būna apie 40 proc. 14 metų ir senesnės mašinos sudaro beveik 60 proc. Lietuvos automobilių parko, o inžinierių teigimu, bendrosios techninės būklės požiūriu šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9-12 metų, o po šios ribos traumų ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Tokių „senukų“, palyginti su 2-4 metų automobiliais, skaudžių padarinių avarijos metu tikimybė išauga 1,5-2 kartus, jie turi daugiau didelių techninių trūkumų, dėl kurių rizika pakliūti į eismo įvykį yra apie 50-60 proc.
Beveik visose Vakarų Europos šalyse po tam tikro laiko - paprastai 6-10 metų - techninės apžiūros atliekamos kasmet. Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje prie kasmetės techninės apžiūros pereinama po 3 metų, Belgijoje - po 4, Suomijoje, Švedijoje, Austrijoje, Lenkijoje - po 5 metų, Ispanijoje ir Estijoje - po 10 metų. Taigi vienintelis būdas išvengti techninių grėsmių ar bent jau jas sumažinti - nuolat tikrinti automobilių techninę būklę.
