Kelių eismo taisyklės (KET) nustato tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, užtikrinant saugumą ir sklandų eismą. Jos yra privalomos visiems eismo dalyviams ir grindžiamos savitarpio pagarba bei atsargumu. KET yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis eismo tvarką, tačiau kiti įstatymai ir teisės aktai, susiję su saugiu eismu keliuose, negali prieštarauti Taisyklėms.
I. Bendrosios nuostatos
Kelių eismo taisyklės yra pagrindinis dokumentas, reguliuojantis eismo tvarką Lietuvos Respublikoje. Jos apibrėžia visų eismo dalyvių pareigas, eismo reguliavimo signalus, transporto priemonių naudojimą ir kitus svarbius aspektus, užtikrinančius saugumą keliuose. KET yra privalomos visiems eismo dalyviams, o jų nesilaikymas užtraukia atsakomybę.
Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis nustatytų reikalavimų ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems pareigūnų, atsakingų už kelių priežiūrą, ir kelių eismo reguliuotojų reikalavimams bei vykdyti jų nurodymus.
Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, jie privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai tai keltų pavojų jų pačių ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Taip pat draudžiama gadinti kelią, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti. Jei to padaryti negali, jie privalo pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie tai kitus eismo dalyvius.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jų lydimoms transporto priemonėms. Kelias tokioms transporto priemonėms duodamas ir avarinis koridorius sudaromas laikantis nustatytos tvarkos, priklausomai nuo eismo juostų skaičiaus kelyje.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.
II. Sąvokos
Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
- Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
- Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
- Eismo įvykio deklaracija - kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
- Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
- Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
- Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
- Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
- Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
- Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai).
- Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
- Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
- Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu.
- Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau - stovėjimo aikštelė) - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
- Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau - važiuojamųjų dalių sankirta) - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęšus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
III. Transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimai
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių.
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Jis privalo su savimi turėti ir pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar kitus nustatytus dokumentus (transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, privalomojo draudimo liudijimą ir kt.). Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama tęsti judėjimą, jeigu yra pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie nebus pašalinti.
Mopedą, motociklą, triratį, taip pat įvairių rūšių keturračius privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, išskyrus naudojimą per laisvų rankų įrangą arba transporto priemonės įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims.
Vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui (išskyrus tam skirtas vietas), privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Vairuotojams draudžiama dalyvauti neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
Dalyvaudami viešajame eisme, vairuotojai privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų. Papildomos šviesos, skirtos darbo vietai apšviesti, turi būti išjungtos.
IV. Sustojimas ir stovėjimas
Sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų. Taip pat draudžiama stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais (išskyrus leidžiamus atvejus), tuneliuose, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas. Keliuose su viena eismo juosta kryptimi, draudžiama stovėti arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
Draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus leidžiamus atvejus), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonėms neskirtose teritorijose. Taip pat draudžiama stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku. Keliuose su viena eismo juosta kryptimi, draudžiama stovėti arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
Draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio (kai jo nėra - važiuojamosios dalies krašto) mažesnis kaip 3 m atstumas. Taip pat draudžiama stovėti sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus leidžiamus atvejus).
Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“) draudžiama stovėti kitoms transporto priemonėms, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
Draudžiama sustoti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-es), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu, taip pat įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais, sustoti ir stovėti draudžiama. Gyvenvietėse šie atstumai yra 50 m.
Draudžiama sustoti ir stovėti ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles. Taip pat draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
Draudžiama sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus atvejus, kai tai leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
