Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nuolat siekia užtikrinti lietuvių kalbos taisyklingumą ir vieningumą įvairiose vartosenos srityse. Vienas iš svarbių aspektų yra terminų ir santrumpų vartojimas, ypač atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir kalbos raidą. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs kalbos vartojimo aspektai, pradedant valiutos santrumpomis ir baigiant jaunimo bendravimo ypatumais socialiniuose tinkluose.
Euro Santrumpa ir Valiutos Pavadinimas
Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą - Eur. Tai atitinka ankstesnį sprendimą dėl lito santrumpos - Lt. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas - su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis „prie“ nevartotinas. Todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito; už vieną eurą - trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito.
VLKK svetainėje aiškinama, kad labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais, rašomais be kabučių ir mažąja raide (plg.: audi, mersedesas, boingas). Tai rodo kalbos prisitaikymą prie naujų realijų ir tarptautinių įtakų.
Gramatinės Formos ir Vartojimo Klaidos
Daiktavardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -(i)ui kartais pridedama santykiniams būdvardžiams, vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke turintiems galūnę -is, ir - inis priesagos būdvardžiams, nors tokių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė turėtų būti -(i)am. „Kalbos patarimų“ 1 knygoje „Gramatinės formos ir jų vartojimas“ ši klaida pateikta su nuoroda „vngt.“ (vengtina). Kai santykinis būdvardis sudaiktavardėjęs, t. y. vartojamas be daiktavardžio, vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė yra tokia, kaip ir daiktavardžio: Šiam daugiaaukščiui renovacijos dar teks palaukti. Šešiolikmečiui taip elgtis netinka.
Tačiau yra bendrinių žodžių, pvz.: aidas (girdimas garso atsikartojimas), linas (augalas), gintaras (suakmenėję sakai), vilkas (žvėris), sakalas (paukštis), seniūnas (renkamas ar skiriamas vyresnysis; seniūnijos vadovas), tapusių asmenų vardais ir pavardėmis. Pasitaiko atvejų, kad į asmenis, turinčius tokius ar panašius vardus ir pavardes, kreipiamasi netaisyklingai: Áide, Líne, Giñtare, Sãkale, Vil̃ke, Seniū́ne. Taip kreiptis galima į asmenį nurodant jo pareigas (pvz., seniūne) ar į suasmenintus reiškinius, daiktus (pvz.: aidų aide; mėlynaki line; Baltijos gintare), pasakų veikėjus (pvz.: vilke pilke; sakale raibasis).
Prievartinių Junginių Vartojimas
Prielinksniniai junginiai laikas nuo laiko (ir kartas nuo karto) vertinami kaip vengtini junginiai ir vietoj jų teikiama kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada. Pvz.: Laikas nuo laiko (-Kartais; Retkarčiais; Retsykiais; Kai kada) tenka skaityti paskaitas (žr. „Kalbos patarimai“. Kn. 2. Sintaksė: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, p. 130). Junginys „laikas kavai“ - pažodinis vertimas iš anglų kalbos „time for coffee“. Ypač dažnai vartojamas junginys „turėti gerą laiką“ - vertalas iš anglų kalbos „to have a good time“. Jis visiškai nereikalingas. Užuot sakę „Mes turėjome gerą laiką“, galime sakyti taip: Mes maloniai, šauniai, puikiai ir pan. praleidome laiką; Malonu buvo bendrauti ir pan. (žr. L. Murinienė. Ko vertas pasakymas „turėti gerą laiką“? Parengta pagal VLKK informaciją).
Naujadarai ir Skoliniai
Influenceris, -ė (angl. influencer) yra skolinys, palyginti neseniai pradėjęs plisti internetinėje erdvėje. Kaip rodo vartosena, populiaresnis yra nuomonės formuotojas.
Ar kada skaičiavote, kiek kartų per dieną spaudžiate socialiniuose tinkluose naudojamą mygtuką „Patinka“ (angl. Like)? Daugeliui internautų šis veiksmas jau tapo kasdieniu įpročiu. Tačiau bet kokį veiksmą reikia kaip nors pavadinti. Jei nėra savo kalbos tinkamo žodžio, nueinama lengviausiu keliu - vartojamas svetimos kalbos žodis arba jis „perdirbamas“, t. y. pritaikomas savo kalbos gramatinei sistemai. Taip nutiko ir su naujai skolintos šaknies žodžiais: láikas, laikinti, atlaikinti, laikintojas, -a (angl. Šiai svetimybei kalbininkai pasiūlė lietuviškus atitikmenis: patiktukas, pamėgtukas; spausti patiktuką, spausti „Patinka“, patiktukinti; patiktukų spaudytojas, -a. Priešingam veiksmui pavadinti gali būti vartojamas nepatiktukas, žodžių junginys atsisakyti patiktuko (t. y. Oficialiojoje vartosenoje, žiniasklaidoje patiktukas tampa vis populiaresnis, tačiau vargu, ar dviejų žodžių junginiai pakeis svetimžodžius laikinti, atlaikinti, laikintojas...
Dabar nemaži blògeriai turi tūkstančius lankytojų per dieną. Vietoj šio skolinio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Svetimžodžių atitikmenų sąraše teikiamas lietuviškas atitikmuo tinklaraštis. Bendrinėje kalboje jau įsigaliojo ir lietuviški pakaitai: rašyti tinklaraštį (vietoj blòginti), tinklaraščio rašymas (vietoj blòginimas).
Švenčių ir Renginių Pavadinimų Rašyba
Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016, Nr. 10) rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Atmintinų dienų įstatyme (1997, Nr. 6) kovo 4-oji - Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena; gegužės 3-ioji - 1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos atmintinė diena; gegužės 4-oji - Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena; rugsėjo 8-oji - Šilinė (Švč. Marijos gimimo šventė); spalio 20-oji - 1791 m. spalio 20-osios Steigiamojo Seimo diena. Dažnai kalendorinis šventės pavadinimas, nors ir neįteisintas įstatymuose, yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis. Tad švenčių pavadinimų, sudarytų ne tik iš prasminių žodžių, bet ir iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama - rašoma mažąja raide, pvz.: Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.
Ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas, tačiau jei šis žodis ar jo sutrumpinimas šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes jis neįeina į šventės pavadinimą. pvz.: šv. Velykos (ir Šv. Velykos), šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos). Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį tikrinį pavadinimą ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu, pvz.: Šv. Elenos sala, Šv. Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Valentino diena, Šv. Antano atlaidai.
Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 644) ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 11, Vilnius, 1978, p. 1287) pateikiami šie pavadinimai. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas Visų Šventųjų diena (abu žodžiai pradedami didžiąja raide).
Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų. Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Ch. Darbo stovykla. Simboliniai tokių renginių pavadinimai rašomos su kabutėmis, pvz.: „Šiaulių dienos 2012“, „Šv. Valentino dienos mugė“.
Įstaigų, Įmonių ir Organizacijų Pavadinimai
Įstaigos yra institucijos, atliekančios administravimo, mokslo, mokymo, kultūros ar kitas socialines funkcijas. Įmonės - gamybos, prekybos, finansų ir kitokios ūkinės veiklos vienetai. Organizacijos - oficialiai įforminti žmonių ar jų bendrijų susivienijimai. Poklasiai skaidomi į smulkesnes grupes, nusakomas junginiais su tikslinamaisiais žodžiais. Pavyzdžiui, mokyklos gali būti: vidurinės, pagrindinės, pradinės, prekybos, muzikos, vairuotojų ir t. t. Konkrečius juridinius asmenis iš kitų tos pačios grupės vienetų išskiria jų individualieji vardai - tikriniai pavadinimai, kurie yra arba tiesioginiai, arba simboliniai.
Įstaigų, įmonių ir organizacijų tiesioginės reikšmės pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide be kabučių. Sutrumpintų ilgesnių tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Tiesioginės reikšmės pavadinimų atskirą grupę sudaro dvigubi ar net trigubi pavadinimai, kurių viena dalis reiškia aukštesnę, kita - jai priklausančią žemesnę instituciją.
Pastaba. Ilgesni įstaigų pavadinimai gali būti trumpinami raidiniu būdu. Raidinės santrumpos daromos iš didžiųjų raidžių, kurios atitinka pavadinimo žodžių pirmąsias raides (pagalbiniai žodžiai praleidžiami). Įstaigos ar įmonės teisinę formą rodantys žodžiai, išskyrus teksto ar užrašo pradžią, rašomi mažąja raide. Simboliniai pavadinimai juridinius asmenis pavadina perkeltinės reikšmės žodžiais. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis (kabutes gali atstoti kitas šriftas ar visos didžiosios raidės) ir pradedami didžiąja raide. Teisinės formos nuoroda ar jos santrumpa prieš simbolinį pavadinimą gali būti vartojama su gimininiais žodžiais (spaustuvė, mokykla, bankas ir kt.), kurie rašomi mažąja raide. pvz.: akcinė bendrovė spaustuvė „Titnagas“ - akcinės bendrovės spaustuvės „Titnagas“...
Pastaba. Simboliniais pavadinimais nelaikytini junginiai, kurių pagrindinis žodis yra daiktavardis, reiškiantis įstaigos ar įmonės gimininį vardą.
Dokumentų Pavadinimų Rašyba
Dokumentų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinių žodžių, tik pirmasis pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide. Kiti žodžiai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus į pavadinimą įeinančius tikrinius daiktavardžius. Sutrumpintų ilgesnių dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.
Pareigų Pavadinimai ir Titulai
Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Raštuose, prašymuose ir pan.
Pasaulio Šalių Pavadinimai
Pasaulio šalių pavadinimai - rytai, vakarai, pietūs, šiaurė - paprastai rašomi mažąja raide: rytų vėjas, važiuojame iš vakarų į rytus, Lietuvos rytuose, šiaurės rytuose.
Teksto Tvarkymas ir Aiškumas
Senesni dokumentai gali būti neaiškūs, neatspindėti pokyčių ar naujų teksto rengimo taisyklių. Kartais naujas tekstas rengiamas sujungiant daug įvairių dokumentų dalių. Nepamirškite, kad dėl to gali atsirasti terminų nenuoseklumo, teksto dalys gali būti be reikalo kartojamos arba praleidžiamos. Paklauskite savęs, ar pastraipa, sakinys ar žodis iš tiesų reikalingi. Nereikalingus žodžius nedvejodami išbraukite. Kuo ilgesni sakiniai, tuo dokumentą sunkiau suprasti. Perdėm ilgus sakinius stenkitės suskaidyti į keletą trumpesnių. Jei skirtingiems dalykams pavadinti vartosite tą patį žodį, skaitytojas susipainios. Nauja informacija rašytina sakinio pabaigoje. Pastaba. Atidžiai perskaitykite dokumentą kaip paprastas skaitytojas. Ar aiškios sakinių ir pastraipų sąsajos? Ar išlaikomi loginiai ryšiai? Paprašykite kolegų tekstą perskaityti ir pakomentuoti.
Telefono Ryšio Numerių Rašymo Rekomendacijos
Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus (Žin., 2005, Nr. 152-5628; 2006, Nr. 88-3502), nustato nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo ir išdėstymo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamuose formuliaruose, raštuose, sąskaitose ir kituose dokumentuose. Toninių parengties signalų simbolis ~ rašomas toje telefono ryšio numerio vietoje, kur galimas toninis signalas, ir iš abiejų pusių atskiriamas tarpais. Tarpas naudojamas telefono ryšio numerio skaitmenims grupuoti. Pvz.: (8 41) 00 00 00 Faks. (8 5) 000 0000 arba Faks. Mob. Mob. Telefono ryšio numerių grupavimo simbolis „/“ vartojamas keliems telefono ryšio numeriams atskirti, jei jie nesujungti automatinės paieškos rinkimo būdu. Norint sutrumpinti užrašą, rašomas visas tik pirmasis telefono ryšio numeris, o kitų - tik paskutinieji besiskiriantys skaitmenys. Informacinis simbolis rodo, kad surinkus telefono ryšio numerį atsilieps automatinis atsakiklis.
Grafiniai Žodžių Trumpinimai
Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu (žr. prof. sav., saviv. sen. m. Kr. a. asmens kodas (asm. k., asm. a. atsiskaitomoji sąskaita (atsisk. sąsk., atsisk. b. e. elektroninis paštas, dar žr. el. elektroninis (el. paštas, e. paštas; el. parašas, e. parašas, taip pat e. bankas, e. lot. ir t. J. J. k. l. e. laikinai einantis (-i) pareigas (pvz., l. e. direktoriaus pareigas J. metai, dar žr. m. m. m. p. p. m. pr. sūnus; sąskaita (žr. a. š. t. t. žiūrėk (žodynuose žr. ž. Neoficialiojoje vartosenoje įstatymų, institucijų ir kt. Žmonių vardai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat ir dviraidžius dz, dž), rečiau - pagal kitas trumpinimo taisykles, pvz.: J.Biliūnas, M. K. Čiurlionis, Just. Marcinkevičius, Dž. Verdis. Yra sutrumpinimų, kurie iš tradicijos rašomi su taškais: A. V. (antspaudo vieta), P. S. (Post scriptum). Beje, post scriptum santrumpa rašoma dvejopai: be taškų (PS) ir su taškais (P. Ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kiti matai žymimi tam tikrais simboliais, po kurių taškas nededamas, išskyrus sakinio galą, pvz.: Lt (litai), ct (centai), m (metrai), kg (kilogramai), g (gramai) ir kt. Kai kurie jų yra tarptautiniai. Turi būti faks., el. paštas arba el. p., e. Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl rašyti e-verslas, e-parašas, e-bankas negalima, čia reikia taško. Taigi turi būti: e. verslas, e. parašas, e. bankas. Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės. Todėl ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. Sutrumpinimas Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. - tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: Pataisykite tvarkos aprašo 1 priedą.Įkainių sąrašas pateikiamas 3 lentelėje. Temperatūros svyravimai pavaizduoti diagramoje (žr. 5 pav.). Mokosi Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje. Tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t. y. Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams).
Kontaktinė Informacija ir Adresų Rašyba
Kontaktinė informacija - asmens, su kuriuo palaikomi ryšiai, įvardijimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai, darbo laikas, kiti panašūs duomenys -dažnai nurodomi tiek dokumentuose, tiek viešuosiuose reklaminiuose ir informaciniuose tekstuose, tiek žiniasklaidoje, tiek elektroninėje erdvėje. Šie duomenys dažnai pateikiami netaisyklingai, su kalbos klaidomis. Žmogus, į kurį pirmiausia kreipiamasi informacijos, kuriam kas nors pranešama ar kaip kitaip palaikomi ryšiai, gali būti vadinamas asmeniu kontaktams ar kontaktiniu asmeniu. Teiktini ir šie pavadinimai: asmuo ryšiams, informacijos teikėjas, ryšių tarpininkas ar pan. Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 (žr. Gerb. p. Laisvės pr. (Daugiau pavyzdžių žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (žr. Utena, J. Basanavičiaus g. Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. Tokia adreso rašymo tvarka, kai pirmiausia pateikiami platesnės reikšmės žodžiai (miesto ar rajono pavadinimas), ypač jei greta dar yra ir kitų duomenų ar vardijami kelių skirtingų būstinių adresai, o adresatas ir pašto kodas nenurodomi, gali būti naudojama ir informaciniuose užrašuose, skelbimuose ar reklamoje (žr. Kreiptis: Vilnius, Verkių g. Firmos skyriai: Kaunas, Gedimino g. 47, 102 kab.; Klaipėda, S. Šimkaus g. 2, 54 kab. Pagal Adresų formavimo taisyklių 13 punktą „pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija“, pvz., Pamėnkalnio g. Jono Jablonskio g. Aušros al. Gerosios Vilties skg. Daugiau informacijos apie gatvių pavadinimų sudarymą ir rašymą žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 14 (R-2) patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (žr. Kampiniai adresai oficialiai nebesudaromi nuo 2011 m. sausio 1 d. Gedimino pr. 39 / Ankštoji g. Karo Ligoninės g. 6 / Kaunakiemio g. Laisvuosiuose stiliuose pakanka trumpesnio varianto, pvz., Gedimino pr. Vartoti junginį „kreiptis adresu“ tikrai ne klaida, plg. „kreiptis telefonu“. Kreiptis adresu: Vilnius, V...
Socialinių Tinkų Įtaka Gramatikai
Viena populiariausių bendravimo formų tarp jaunimo - momentiniai pranešimai. Vienu metu dalyvauti keliuose virtuliuose pokalbiuose šiandien jaunimui yra kasdienybė. Kad bendravimas taptų greitesnis ir nereikėtų skirti daug laiko rašymui, jaunuoliai dažnai savo nuotaikas išreiškia jaustukais ar nekreipia dėmesio į rašybą - nenaudoja lietuviškų diakritikų ar trumpina žodžius. Tačiau vis daugiau gyvenimo keliantis į virtualią erdvę, skaitmeninė reputacija tampa svarbesnė ir jaunimui, tad panašu, kad paaugliai stengiasi savo mintis reikšti taisyklingai. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. 14-18 metų Lietuvos jaunuolių susirašinėdami internete stengiasi vengti gramatinių klaidų. Susirašinėjimo mada keičiasi. Primenant paauglių bendravimą internete maždaug prieš 10-15 metų, susirašinėjimas pasižymėjo neįprastu žodžių iškraipymu ir trumpinimu. Frazės „Ka tjumz?“ (ką veiki? - aut. pastaba) ar „kajp gyweni?“ (kaip gyveni? - aut. pastaba) buvo visiems puikiai pažįstamos kasdienėje jaunimo kalboje. Bėgant laikui ši neįprasta mada išnyko. Tačiau žodžių trumpinimas jaunimo bendravime vis dar dažnas atvejis tiek realiame, tiek virtualiame gyvenime - paaugliai trumpina žodžius netaisyklingai. Anot atlikto tyrimo, net 63 proc. jaunuolių tai daro ir realybėje, o virtualioje erdvėje dar daugiau - net 80 proc. susirašinėdami trumpina žodžius. Tačiau bendravimo tendencijos keičiasi.
Dar vienas šiuolaikinių jaunuolių skaitmeninio bendravimo išskirtinumas - dažnas angliškų žodžių vartojimas. Žodžius, kaip „ok“ (liet. - gerai) ar „cool“ (liet. - jėga) supranta daugelis ir vyresnio amžiaus atstovų. Tačiau jaunimas į savo kalbą įtraukia vis daugiau negirdėtų angliškų žodžių, kuriuos kalboje sulietuvina. Greičiausiai ne visi tėvai aiškiai supranta jaunimo kalbą, kai girdi žodžius „užsihaipinti“ (angl. hype - liet. labai susidomėti, įsitraukti) ar „šierinti“ (angl. share - liet. dalintis). Tokia tendencija nors ir gramatiškai nėra taisyklinga, bet yra visiškai natūrali, kadangi jaunimą pasiekia didelė dalis turinio užsienio kalba.
Bendravimo Kultūra ir Skaitmeninės Technologijos
Šiuolaikinės technologijos yra geras įrankis ne tik pramogauti ar bendrauti su draugais, bet ir mokytis. Skaitmeninių technologijų naudojimas jaunuoliams kaip tik padeda įgyti daugiau reikalingų gebėjimų - kritinio ar kūrybiško mąstymo, suprasti, kas yra autorių teisės ar kaip originaliai pateikti savo idėjas. „Skaitmeninis Moksleivio IQ“ atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai puikiai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau kartu atskleidė vietas, kur negalima atsipalaiduoti ir reikia toliau šviesti jaunimą. Pavyzdžiui, beveik 40 proc. Lietuvos moksleivių yra nors kartą savo socialiniuose tinkluose pasidalinę svetima nuotrauka ar tekstu ir nenurodę autoriaus. Tad akivaizdu, kad apie autorių teises reikia su jaunimu kalbėti garsiau.
tags: #aut #pastaba #trumpinimas