Sakartvelas, dar žinomas kaip Gruzija, yra valstybė Pietų Kaukaze, prie rytinės Juodosios jūros pakrantės. Šiaurėje jis ribojasi su Rusija, rytuose ir pietryčiuose su Azerbaidžanu, pietuose su Armėnija, o pietvakariuose su Turkija. Vakaruose skalauja Juodoji jūra. Pats gruzinų vartojamas pavadinimas yra „Sakartvelo“. Nors tikslus pavadinimo kilmės variantas nėra galutinai nustatytas, dažniausiai jis siejamas su šventuoju Jurgiu arba graikišku žodžiu „georgos“, reiškiančiu „žemdirbys“.
Sakartvelo teritorija apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. Jau VI a. pr. Kr. Vakarų Gruzijoje susikūrė Kolchidės valstybė, o IV a. pr. Kr. - rytinė Kaukazo Iberija. Vėliau šalį valdė asirai ir Aleksandras Didysis. X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta, prasideda jos „Aukso amžius“. Ilgą laiką šalis priklausė Bizantijai.
Po Spalio revoliucijos, 1918 m. gegužės 26 d., Gruzija pasiskelbė nepriklausoma. Tačiau 1921 m. vasario 16 d. ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos. XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus Gruzijos nepriklausomybės judėjimas, ir 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl atgavo nepriklausomybę. Deja, netrukus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karai dėl atsiskyrimo, ir iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja visos savo teritorijos.
XX a. pirmojo prezidento Zviado Gamsachurdijos nuvertimas karinio perversmo metu atvėrė kelią buvusiam Gruzijos komunistų partijos vadovui Eduardui Ševardnadzei. Nors jis ir bandė reformuoti šalį, ekonomika stagnavo, plito korupcija ir rinkimų klastojimai. 2003 m. lapkričio mėnesį E. Ševardnadzė buvo nušalintas jaunų reformatorių, įvykdžiusių „Rožių revoliuciją“. Po to sekė laikinosios vadovės Nino Burdžanadzės prezidentavimas, o 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis.
2008 m. rugpjūčio 8 d. Gruzija atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į ką Rusijos kariuomenė sureagavo įžengdama į Pietų Osetiją ir bombarduodama Gruzijos miestus. Šis konfliktas paaštrino padėtį okupuotuose regionuose.
Geografija ir gamta
Sakartvelas pasižymi neįtikėtina gamtos įvairove. Nors geografiškai jis priskiriamas Azijai, kultūriškai dažnai laikomas Europos dalimi, o patys gyventojai šalį vadina „Europos balkonu“. Dvi trečiosios šalies teritorijos yra kalnuotos, aukščiausia viršukalnė - Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė - Kura (Mtkvari), tekanti per šalį iš pietų į rytus (351 km).
Šalyje yra dvylika skirtingų klimato zonų, nuo subtropinės iki pusdykumės. Dėl Kaukazo kalnų apsaugos nuo šalto oro iš šiaurės ir Juodosios jūros poveikio, vakarinėje Gruzijoje vyrauja drėgnas subtropinis jūrinis klimatas, o rytinėje - nuo vidutiniškai drėgno iki sauso subtropinio tipo.
Miškai ir krūmynai dengia daugiau nei trečdalį šalies. Čia galima sutikti įvairiausių gyvūnų: šernų, stirnų, rudųjų lokių, lūšių, vilkų, lapų, taip pat daugybę paukščių rūšių. Vakarų Gruzijoje ilgą laiką išliko reliktinių augalų, tokių kaip Pitsundos pušys.
Istorija ir kultūra
Sakartvelo istorija siekia tūkstančius metų. Šalyje rasti seniausi Europoje žmonių palaikai, datuojami 1,8 milijono metų. Nuo seniausių laikų čia klestėjo įvairios kultūros ir valstybės, tokios kaip Kolchidė ir Iberija.
Sakartvelas yra viena seniausių krikščioniškų šalių pasaulyje - krikščionybė valstybine religija tapo apie 330 m. Tai turėjo didelę įtaką šalies kultūrai ir architektūrai, kurią liudija daugybė senovinių bažnyčių ir vienuolynų.
Viena iš unikaliausių Sakartvelo regionų yra Svanetija, garsėjanti IX-XI a. statytų akmeninių bokštų kompleksais. Šie bokštai buvo naudojami apsiginti nuo priešų, o ilgą laiką vyras, nepasistatęs bokšto, negalėjo tikėtis vestuvių.
Sakartvelo kalba priklauso kartvelų (Pietų Kaukazo) kalbų šeimai ir turi unikalią, pasaulyje vieną iš 14 išlikusių atskirų abėcėlių sistemų. Ši kalba neturi giminingumo su indoeuropiečių kalbomis, tačiau turi tam tikrų sąsajų su baskų kalba.
Gruzinų virtuvė yra viena iš labiausiai neįvertintų pasaulyje, pasižyminti Graikijos, Viduržemio jūros regiono, Turkijos ir Persijos skoniais. Tradicinis maistas dažnai yra „sunkiasvoris“, su daug mėsos ir sūrio, tačiau jį subalansuoja daržovių salotos.
Valdymas ir ekonomika
Sakartvelas yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Po 2004 m. rinkimų į parlamentą, stipriausia politine jėga tapo Nacionalistinis Judėjimas - Demokratai.
Šalies ekonomika yra besiformuojanti laisvosios rinkos ekonomika. Po Sovietų Sąjungos žlugimo BVP smarkiai krito, tačiau 2000-ųjų viduryje atsigavo ir ėmė augti dėl ekonominių ir demokratinių reformų, ypač po „Rožių revoliucijos“. Pagrindiniai ekonomikos sektoriai yra turizmas (ypač Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos ir vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė.
Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2004 m. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą, įsipareigodama vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus.
Šiuolaikinė Gruzija
2003 m. „Rožių revoliucija“ ir vėlesnis M. Saakašvilio išrinkimas prezidentu žymi naują Gruzijos istorijos etapą. Buvo siekiama modernizuoti šalį, kovoti su korupcija ir stiprinti ryšius su Vakarų šalimis. Tai apėmė policijos reformą, viešųjų paslaugų centrų steigimą, investicijų pritraukimą.
Tačiau 2008 m. karas su Rusija ir tebesitęsiantis separatistinių regionų (Abchazijos ir Pietų Osetijos) kontrolės klausimas išlieka didžiausiais iššūkiais.
Nepaisant politinių ir teritorinių sunkumų, Gruzija ir toliau siekia europinės ir transatlantinės integracijos, aktyviai plėtoja turizmą ir stengiasi išnaudoti savo gamtinius ir kultūrinius išteklius.
Lietuva yra viena aktyviausių Gruzijos partnerių, palaikanti jos europinę ir euroatlantinę integraciją. 2018 m. Lietuva pirmoji pasaulyje oficialiai pripažino Gruzijos pavadinimą „Sakartvelas“, taip pabrėždama ilgalaikę draugystę ir bendradarbiavimą.
tags: #aut #respublika #gruzijos #pietvakariuose