Felacija, kilusi iš lotyniško žodžio "fellare", reiškiančio "čiulpti", yra vyro varpos stimuliavimas burna arba gerkle lytinių santykių metu. Tai viena iš oralinio sekso formų, kurios metu erekcijos būsenoje esanti varpos galvutė apžiojama ir čiulpiama, o likusi varpos dalis glostoma rankomis ar glamonėjama. Pati varpa, sėklidės ir kapšelis taip pat gali būti laižomi. Čiulpimas naudojamas siekiant labiau sujaudinti varpą ir jos galvutę, o felacija sustiprina erekciją, todėl šis būdas dažnai taikomas preliudijų metu. Tačiau kartais felacija atliekama ir mylintis nutrauktosios sueities būdu - tuomet vyrui ištraukus varpą, partneris iš karto ją apžioja ir kartu praryja sėklą.
Felacijos akto metu įmanoma užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, tačiau ši rizika kur kas menkesnė negu vaginalinio ar analinio sekso atveju, ypač kalbant apie ŽIV. Kuomet šį oralinį aktą vyras sugeba atlikti pats sau, jis yra vadinamas autofelacija.
Žinių apie tai, kad felacija buvo praktikuojama, randama iš įvairių kraštų ir laikų. Seniausias felaciją atliekančios poros atvaizdas rastas Egipte ant sarkofago, datuojamas maždaug 2000 m. pr. m. e. Felacija buvo vaizduojama ir romėnų freskose. Viduramžiais ji buvo laikoma ydingu, nedoru elgesiu, ypač kalbant apie moteris. Senovės indų "Kamasūtroje", parašytoje I a. pr. m. e., apibūdinamas oralinis seksas. Felacija detaliau aprašoma "Kamasūtroje" skyriuje pavadinimu "auparištaka" (liet. „burnų sambūris“), užsimenama ir apie kunilingą. Indų filosofas ir "Kamasūtros" autorius Vatsijajana tvirtina, kad šį aktą kartu praktikuoja ir „neskaičios moterys“, užsimena apie tradicinius nuogąstavimus dėl felacijos netyrumo, o valstybės praktikantus vadina meilės partneriais.
Autofelacijos samprata
Autofelacija yra specifinė oralinio sekso forma, kai vyras pats stimuliuoja savo varpą burna. Tai reikalauja ypatingo lankstumo ir, kai kuriais atvejais, pakankamo varpos ilgio. Nors šis aktas reikalauja fizinių pastangų, jis gali suteikti malonumą ir savarankiško seksualinio pasitenkinimo formą.
Pasiruošimas ir saugumas
Prieš pradedant bet kokią seksualinę praktiką, įskaitant autofelaciją, svarbu pasirūpinti higiena. Rekomenduojama prieš ir po oralinio sekso nusiprausti. Tai padeda užtikrinti švarą ir sumažinti riziką.
Kalbant apie saugumą, felacija, kaip ir kiti oralinio sekso būdai, gali kelti lytiškai plintančių ligų riziką. Nors rizika yra mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso atveju, ypač kalbant apie ŽIV, visada rekomenduojama naudoti prezervatyvą arba įsitikinti, kad abu partneriai yra sveiki ir neturi kitų lytinių partnerių. Toks "aklas pasitikėjimas" be atsargumo priemonių gali lemti užsikrėtimą.
Technikos ir patarimai
Pagrindinė autofelacijos technika apima burnos lūpų pridenkimą ant dantų ir išsižiojimą, primenant raidę "O". Svarbu, kad lūpos liktų švelnios ir minkštos. Judesiai turėtų būti atliekami burna aukštyn-žemyn, nuolat drėkinant lūpas seilėmis. Liežuvio pagalba galima papildomai stimuliuoti varpos galvutę, laižyti, bučiuoti ar atlikti "suktuko" judesį. Svarbiausia - pasitikėti savimi ir mėgautis procesu.
Rankų naudojimas autofelacijos metu gali suteikti papildomų malonumų. Viena ranka gali būti laikoma prie varpos pagrindo, kontroliuojant judesius, o kita ranka gali stimuliuoti sėklides ar kapšelį. Jei moteris atlieka felaciją, ji gali tuo pat metu glamonėti save, o vyras gali glamonėti ją.
Sunkumai ir sprendimai
Kai kuriems asmenims autofelacija gali sukelti sunkumų dėl perdėto ryklės reflekso jautrumo. Tačiau ilgainiui šį refleksą įmanoma išmokti numalšinti. Tinkamos pozos pasirinkimas taip pat gali padėti išvengti nepatogumų ar gag refleksų. Pavyzdžiui, vyrui atsistojus šalia lovos, o moteriai atsisėdus ant lovos krašto ar atsiklaupus, gali būti patogiau.
Jei burna džiūsta, galima pabandyti užriesti liežuvį ir jo apatinį paviršių priglausti prie viršutinio burnos ertmės skliauto. Taip pat galima pasidėti vandens stiklinę šalia arba naudoti medų, šampaną, plaktą grietinėlę ar ledus burnai sudrėkinti.
Orgazmo metu ir po jo
Priartėjus orgazmui, svarbu išlaikyti pastovų judesių ritmą ir galbūt šiek tiek padidinti spaudimą. Dauguma vyrų teigia, kad priartėjus orgazmui stimuliaciją jie ima jausti silpniau, todėl stipresni judesiai gali būti pageidaujami. Iškart po orgazmo stimuliaciją reikia visiškai nutraukti, nes lytinės vietos tampa pernelyg jautrios prisilietimams.
Nuryti ar ne?
Dėl spermos nurijimo gali kilti įvairių nuomonių. Jei tai kelia nepatogumą ar baimę, galima prieš pat orgazmą nutraukti burnos stimuliaciją ir palikti visą darbą rankoms, leidžiant spermui išsiveržti, pavyzdžiui, ant krūtinės. Daugumai vyrų tai netgi maloniau, nes jie mato visą kulminaciją. Jei nuspręsta pabandyti nuryti, tai reikia daryti ramiai. Jei nuryti nepriimtina, šalia gali būti paruoštas rankšluostis.
Urologist Reveals #1 Oral Sex Method That Actually Works Every Time
Vyras, kurio penis yra stimuliuojamas felacijos akto metu, patiria lytinį susijaudinimą. Kai pasiekiamas būtinas lytinio dirginimo periodas, ejakuliacija yra neišvengiama ir sperma gali būti išlieta ant savo partnerio. Felacija pilna burna (angl. deep-throating) yra lytinis aktas, kuomet asmuo pilnai apžioja visą partnerio varpą erekcijos būsenoje iki pat ryklės. Šią techniką, o kartu ir terminą Vakaruose išpopuliarino 1972 m. pornografinis filmas „Gili gerklė“.
Dar iki orgazmo, esant dideliam varpos sujaudinimui, dažnai atsiranda truputis skaidraus skysčio, kurį gamina Kuperio liaukos. Šis skystis nėra sėkla, tačiau jame gali būti spermatozoidų. Kai kurių tyrinėtojų manymu, spermos nurijimas itin svarbus kalbant apie vyro intymumo prioritetus.
Galimos rizikos ir atsargumo priemonės apima galimybę, kad partneris gali dusti nuo per giliai įkištos varpos, kieta varpa gali būti nemaloni, arba jis gali nesusivaldyti ir per giliai įkišti. Taip pat svarbu, kad moteris rodytų pakankamai entuziazmo, nes kitaip vyras gali nusiminti. Būtina susitarti, kur įvyks ejakuliacija.
