Inkstų vėžys yra dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta, jam net nereikia skirti papildomo gydymo. Lietuva pasaulyje užima vieną pirmaujančių vietų pagal sergamumą inkstų vėžiu, todėl daug dėmesio turime skirti diagnostikai.
Anksti diagnozuoti inkstų vėžį nėra paprasta, nes liga prasideda be jokių specifinių simptomų, todėl tik trečdaliui pacientų ji nustatoma ankstyvosios stadijos, atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant pilvo ultragarsinį tyrimą.
A. Nustačius ankstyvosios stadijos inkstų vėžį, taikomas radikalus chirurginis gydymas. Po tokio gydymo pacientas gali pasveikti.
Pažanga gydant užleistą inkstų vėžį
Per pastaruosius dešimt metų gydant užleistą inkstų vėžį įvyko proveržis. Anksčiau pacientai, sergantys metastazavusia liga, mirdavo per metus, nes chemoterapija nėra veiksminga, o gydymas interferonais padėdavo tik apie 10-20 proc. pacientų. Dabar yra pacientų, kurie gyvena dešimtmetį. Šiuolaikinė taikinių terapija ir imunoterapija iš esmės pakeitė ligonių, sergančių inkstų šviesiųjų ląstelių vėžiu, gydymą. Šiandien galime kalbėti apie ilgalaikę ligos kontrolę ir galimybes ligoniams gyventi pakankamai saugiai ir ilgai.
Ligonio išgyvenamumas labai priklauso nuo prognostinių faktorių - kiek išplitusi liga, kiek vietų pažeista ir pan. Todėl pagal tam tikrus kriterijus kiekvienam pacientui nustatoma ligos vystymosi prognozė - gera, vidutinė ar bloga. Apie 60-70 proc. sudaro pacientai, kuriems prognozė yra vidutinė.
Šiuolaikinės gydymo strategijos
Dabartinė taikinių terapija blokuoja kraujagyslių augimo faktorius, t. y. neleidžia aplink naviką augti naujoms kraujagyslėms ir atsirasti metastazėms, o imunoterapija atpalaiduoja organizmo imuninį atsaką į naviką, kuris dėl išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų blokuoja imuninį atsaką. Anksčiau vartoti interferonai tik aktyvindavo imuninę sistemą ir sukeldavo reikšmingą šalutinį poveikį, dėl to dažnai pacientai netoleruodavo didesnių vaisto dozių. Šiuolaikinis gydymas yra neabejotinai efektyvesnis, saugesnis ir, mokant jį taikyti, puikiai valdomas.
Taikinių terapija veiksmingai blokuoja naujų metastazių atsiradimą, tačiau vartojant šiuos vaistus ilgainiui išsivysto naviko atsparumas. Kuo liga turi daugiau blogų prognostinių faktorių, tuo ji greičiau prisitaiko prie terapijos, tampa atspari. Kitaip tariant, taikinių terapija labai veiksminga pirminiame ligos gydymo etape, kai reikia pasiekti labai greitą atsaką, sumažinti navikinės ligos „masę“, ypač jeigu ji smarkiai išplitusi ir pacientui sukelia daug sunkių simptomų, tokių kaip skausmas, lėtinis nuovargis, silpnumas ir kt. Skyrus šių vaistų, pasiekiama, kad metastazės pradeda greitai nykti, mažėja. Jei kartu skiriama ir imunoterapija, kuri pradeda veikti daug vėliau, tad ir naviko atsakas į imunoterapiją atsiranda vėliau.
„Turime derinti šiuos du gydymo metodus: taikinių terapiją, kad sunaikintų vėžines ląsteles ir padidintų imuninį imlumą, o imunoterapija suaktyviname imuninį atsaką, t. y. Konkretūs vaistai parenkami pagal specialius kriterijus, kurie nustato ligos progresavimo rizikos grupes. Jeigu rizika maža, galima skirti ir vieną taikinių terapijos medikamentą. Yra pacientų, kurie po 5-6 metus vartoja tą patį vaistą, ir jis efektyviai kontroliuoja ligą. Tačiau jeigu prognozė yra vidutinė arba bloga, tada gali būti skiriamas naujos kartos taikinių terapijos vaistas arba vaistų derinys.
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija atliko didelį epidemiologinį retrospektyvinį ir perspektyvinį metastazavusio inkstų vėžio tyrimą ir nustatė, kad gydymo trukmei ir pacientų išgyvenamumui labai svarbūs pacientų prognostiniai kriterijai. Šiandien kombinuotosios terapijos ateina į mūsų kasdienę praktiką, bet dar neturime tiek daug kompensuojamųjų vaistų, kiek jų reikėtų, bet labai tikimės, kad jie bus mūsų praktikoje. Kaip minėta, didžiajai daliai pacientų rizika yra vidutinė, dabar jiems skiriama taikinių terapija arba imunoterapija, tačiau mums reikia ir vaistų derinių - taikinių terapijos kartu su imunoterapija.
Inkstų vėžys: 4 stadijos (metastazių) gydymas
Alergijos ir jų valdymas
Kita svarbi sveikatos tema - alergijos. Alergijų kamuojami žmonės dažnai ateina pasikonsultuoti į vaistinę, nors dažnas su liga gyvena ne vienerius metus ir, rodos, žino visas subtilybes. Pavyzdžiui, viena pacientė, alergija ir bronchine astma serganti nuo vaikystės, kreipėsi dėl dirglumo kvapams - dezodorantų, smilkalų, kvepalų ir pan. Vaistininkė pacientei patarė verčiau kvėpintis natūraliais kvapais arba tiesiog teptis kvapiaisiais aliejais, mat natūralūs kvapai neturi agresyvių medžiagų ir gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai, odai ir bendrai savijautai. Pavyzdžiui, levandos ramina, rozmarinas tonizuoja, citrinžolė energizuoja, citrusai gaivina, o vanilė ir cinamonas šildo.
Kai kurie žmonės yra jautrūs kvepalų, dezodorantų aromatams, kurie sukelia rimtas ir nepageidaujamas alergines reakcijas. Aromatus suteikia įvairios cheminės medžiagos, naudojamos kvepalų, dezodorantų, odekolonų, muilų, žvakių, kosmetikos ir net maisto gamyboje. Kvapai jautriems žmonėms gali išprovokuoti alergines reakcijas, kurios gali pasireikšti labai įvairiai. Tai ir apsunkintas kvėpavimas, astmos priepuoliai, įvairūs bėrimai, taip pat galvos skausmas, pykinimas, balso užkimimas, raumenų, sąnarių skausmas, lūpų dilgčiojimas.
Vienos labiausiai paplitusių alergizuojančių cheminių medžiagų - anizilo alkoholiai, benzilo alkoholiai, benzilo salicilatai. Alergizuoti gali ir natūralios medžiagos: gvazdikų aliejus, muškato aliejus, rožių aromatas, cinamono aliejus.
Prevencija ir gydymas
Alergiškiems žmonėms reikia vengti alergizuojančių kvapų, rinktis bekvapę kosmetiką ar kitus gaminius. Reikėtų skaityti sudėtis, ar priemonėse nėra alergizuojančių medžiagų. Nekvėpinti patalpų sintetiniais kvapais, kurie gali alergizuoti. Rekomenduojama kvėpinti drabužius, o ne odą, naujus gaminius išbandyti ant nedidelio odos ploto - užtepant ant riešo.
Natūralių kvepalų pagrindas dažniausiai yra augaliniai aliejai, kurie naudingi odai - minkština, sulaiko drėgmę. Jautrumas gali pasireikšti ir natūraliems kvapams bei kvepalams, tačiau tokie atvejai pakankamai reti. Parfumerija gali sukelti odos ligas: kontaktinį dermatitą, alerginį dermatitą ar dilgėlinę. Odos išbėrimas, niežėjimas, deginimas - tai simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka.
Pasireiškus odos išbėrimams, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą, alergologą. Įtariant anafilaksinį šoką, pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Jei įmanoma, nutraukti kontaktą su alergenu. Pacientą reikia paguldyti ant nugaros, pakelti jo kojas ir suleisti adrenalino į raumenį. Būtina iškviesti greitąją pagalbą arba nuvežti į skubios pagalbos skyrių.
Jeigu jaučiate, kad stiprūs kvapai jus erzina, sukelia nemalonius pojūčius - čiaudulį ar niežulį, reikėtų rinktis mažiau dirginančias priemones, vengti vietų, kur ore sklando daug intensyvių įvairių kvapų: kosmetikos parduotuvių, buitinės chemijos skyrių prekybos centruose. Svarbiausia atrasti priemones, kurios tinka ir nesukelia diskomforto, rinktis neutralesnės sudėties produktus. Taip pat siūlyčiau nosies gleivinę plauti jūros vandens tirpalu.
Dažniausiai vaistai nuo alergijos didelio efekto minėtiems simptomams neturi, tačiau jeigu pacientas turi alerginį rinitą, galima naudoti simptominius antihistamininius vaistus arba taikyti specifinį gydymą, kuris palengvins alergijos simptomus ir bendrą būklę.
Alergija jau gali būti išgydoma. Nustačius alergiją žiedadulkėms, gyvūnams, namų dulkių erkėms, gali būti skiriamas gydymas - alergenų specifinė imunoterapija, kurios pagalba alergiją galima visiškai išgydyti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl jeigu įtariate, jog esate alergiškas, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju specialistu - alergologu ir klinikiniu imunologu, kuris padės tiksliai nustatyti alergiją ir paskirs geriausią gydymą.
Tokios imunoterapijos esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, pavyzdžiui, lašelių, pagamintų iš dulkių erkių ar žiedadulkių. Dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti. Prieš skiriant imunoterapiją, labai svarbu tiksliai nustatyti alergeną, nes alergiškas žiedadulkėms žmogus gali būti taip pat alergiškas ir riešutams bei baltymams. Svarbu išsiaiškinti, kuris alergenas vyrauja ir vykdyti organizmo nujautrinimą arba pripratimą būtent prie jo. Rezultatai pamatomi po pusmečio. Imunoterapija skiriama pacientams, jei yra sunkių alergijos požymių, kuriems valdyti reikia vartoti daug medikamentų, taip pat jei medikamentų poveikis nėra efektyvus.