Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Kaip eismo įvykių statistika daro įtaką jų skaičiui?
Eismo įvykių statistika vedama ne tik tam, kad žinotume kiek eismo įvykių įvyko. Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Pagrindinės autoįvykių priežastys Lietuvoje
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas, prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi.
Oro sąlygos, meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Prevencinės priemonės ir tikslai
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės.
Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Siekiant įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas.
Diskusija: Tarptautinė patirtis – ar ji vertinama Lietuvos darbo rinkoje
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 m. eismo įvykių duomenys analizei naudojami 2024 m. vasario 1 d. iš policijos gautais duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis.
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau - TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.
2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. 43 % žuvusiųjų - pažeidžiami eismo dalyviai (ED) 2023 m.
Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis - eidamas link automobilio, autobuso stotelės ar iki dviračių stove palikto dviračio bei begalėje kitų situacijų. 2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. 2020-2023 m. neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių.
Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 ED).
Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius.
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleiviai. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 EĮ iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.
2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Atsižvelgus į gyventojų skaičių šalyje, nustatyta, kad 1 tūkst. gyventojų tenka tam tikras skaičius transporto priemonių (šis rodiklis gali skirtis priklausomai nuo metų ir tyrimo).
Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y. vairuotojai ir keleiviai) taip pat patiria įvairias pasekmes.
2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. € nuostolių.
