Lietuvos keliuose eismo saugumas yra nuolat keliamas klausimas, kuriam skiriama daug dėmesio. Nors pastaraisiais metais pastebima mažėjimo tendencija, žuvusiųjų skaičius vis dar išlieka nerimą keliančiu. Bendromis institucijų ir visuomenės pastangomis siekiama kuo didesnio eismo saugumo ir visų dalyvių sąmoningumo.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Lyginant visų ES šalių statistikinius duomenis, matyti, kad ir toliau mažiausiai žmonių žūsta Maltos, Švedijos, Danijos, Airijos ir Nyderlandų keliuose - milijonui šių šalių gyventojų teko mažiau nei 30 žuvusiųjų. 2021 m. vidutiniškai milijonui gyventojų ES teko 45 žuvusieji keliuose, 2020 m. - 42. Užpernai Lietuvos keliuose buvo netekta 148 gyvybių (53 žuvusieji milijonui gyventojų), 2020 m. - 175 (63 žuvusieji milijonui gyventojų).
Palyginti su 2021 m., pernai Lietuvoje šiek tiek išaugo pėsčiųjų žūčių skaičius (nuo 28 iki 31 žuvusiojo), tačiau gerokai sumažėjo dviratininkų žūčių - nuo 11 iki 5. Svarbi aplinkybė, kad pernai nežuvo nė vienas dviratininkas, dėvėjęs liemenę ar važiavęs su įjungtais žibintais.
Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Remiantis pirminiais eismo įvykių duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 2878 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, sužeisti 3355 eismo dalyviai. Per 11 mėnesių 2024 m. šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių - tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruota 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - šiemet sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyviai.
Per dešimt metų (2014-2023 m.) keliuose žuvusių pėsčiųjų skaičius mažėjo nuo 108 iki 33. Taip pat mažėjo ir dviratininkų žūčių: 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, o 2023 m. - 11. Tačiau bendras sužeistųjų keliuose skaičius, nors ir mažėjo, dviratininkų kasmet sužeidžiama daugiau.
Viena ryškiausių tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi. Pagrindinės kelių eismo įvykių priežastys, kuriose 2023 m.: reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc., saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc., saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc., pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt.
Taip pat pastebimas ir teigiamas pokytis - trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Tačiau dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2023 m. vis dar įvyksta avarijų.
Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes yra nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykių teko 27,6 žuvusieji.
2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. Daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei.
2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvavo lengvieji automobiliai (75 %).
Prevencinės priemonės ir strategijos
Eismo saugumui gerinti 2022 m. Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą 2022-2030 metų susisiekimo plėtros programą, kurios vienas iš tikslų - iki 2030 m. žūčių šalies keliuose skaičių sumažinti bent perpus, palyginti su 2020 m., t. y. bent iki 30 žuvusiųjų, tenkančių milijonui gyventojų. Taip pat siekiama iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio.
Daug dėmesio eismo saugumui skiriama ir Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijoje iki 2035 m. Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, numatoma plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą: iki 2035 m. nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinti beveik 50 proc., rekonstruoti apie 350 km prastos būklės takų.
Taip pat planuojama ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones keliuose, pertvarkyti pavojingas sankryžas, pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. valstybinės reikšmės keliuose neliktų nesaugių pėsčiųjų perėjų, t. y. 2022-2024 m. rekonstruoti 1554 tokias perėjas. Iki 2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.
Kasmet planuojama sutvarkyti po daugiau nei 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. sutvarkyti ir atnaujinti 500 nesaugių perėjų. Kad darbai vyktų sparčiau, ketinama supaprastinti jų tvarkymo procedūras.
Savivaldybės per šiuos metus įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
Dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos (augantis sužeistų nepilnamečių skaičius) labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais.
Daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje valdanti kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ nuosekliai diegia inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Tačiau statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų.
Nors saugumui kelių bei gatvių infrastruktūra turi reikšmingos įtakos, statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ar saugumo salelės gali paskatinti pristabdyti rizikingose vietose, tačiau žmonių gyvybių neišgelbės, jei vairuotojai jų net nepastebės ir nesumažins greičio.
Dėmesingumas kelyje - sąmoningas pasirinkimas. Vairuodami nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami, ypatingai tuose kelio ruožuose, kuriais dažnai važiuojame ir manome juos puikiai žinantys. Tačiau atsakingai vairuoti reiškia ne tik reaguoti į jau susiklosčiusią situaciją, bet ir gebėti ją numatyti - stebėti aplinką, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį, suvokti greitį, atstumus ir įsivertinti galimas rizikas.
„Via Lietuva“ inicijuota kampanija „Pažadėk man“ ragina vairuotojus būti sąmoningesniais ir atsakingesniais kelyje - duoti pažadą padaryti viską, kas mūsų galioje, kad visi eismo dalyviai saugiai pasiektų savo namus. Žinutė gali palaukti neperskaityta, skambutis gali būti atidėtas. Neleiskite, kad žmogaus gyvybė taptų akimirkai nukreipto dėmesio kaina.
Pasiekimai ir apdovanojimai
Už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą Lietuva pernai įvertinta svarbiausiu Europos saugaus eismo apdovanojimu - Europos transporto saugos tarybos (ETSC) „PIN Award“. Iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.
Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais.